Joniškis. Joniškio herbas: istorija, heraldika, prasmė ir reikšmė, pašto ženklas

 

Sveiki,

 

Joniškio herbas – tai galingas miesto ir rajono simbolis, atspindintis tikėjimo, pergalės ir teisingumo idealus. Herbo raudoname lauke pavaizduotas šv. Mykolas Arkangelas, dėvintis sidabrinius šarvus ir demonstruojantis sparnus. Jis stovi ant žalio slibino, o pakeltoje dešinėje rankoje laiko sidabrinį kalaviją su auksine rankena, kairėje – apvalų sidabrinį skydą. Šventasis Mykolas, nugalintis slibiną, simbolizuoja gėrio pergalę prieš blogį ir yra krikščioniškos dvasios bei kovos už teisingumą įsikūnijimas.

 

Joniškis herbo istorija siekia XVII amžių. Istorinis herbas, vaizduojantis šv. Mykolą Arkangelą, miestui buvo suteiktas 1616 m. liepos 4 d. ir naudotas iki pat XVIII a. pabaigos.  Po to, kai Lietuva atiteko Rusijos imperijai, herbas buvo užmirštas. Sovietmečiu, 1970 m., buvo sukurtas naujas herbas su socialistine simbolika: raudonas fonas, dalgis ir dvi aštuonkampės žvaigždės, turėję simbolizuoti miesto indėlį į kovą už laisvę.

 

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo grįžta prie istorinės heraldikos. Dailininkas Arūnas Tarabilda (nors ant pašto ženklo nurodyta, kad L. Ramonienė) atkūrė ir 1991 m. balandžio 17 d. buvo patvirtintas naujas, istorine tradicija pagrįstas, Joniškio herbas. Nors sovietmečio herbas buvo panaikintas, tačiau jo motyvai išlieka svarbi Joniškio istorijos dalis. Atkurtas herbas su šv. Mykolu Arkangelu tapo ne tik oficialiu miesto simboliu, bet ir bendruomenės tapatybės, istorinės atminties ir dvasinės stiprybės ženklu.

 

Lietuvos paštas išleido Joniškio herbo atvaizdo pašto ženklą 2008 metais.

 

Maištinga Siela

Kupiškis. Kupiškio herbas: istorija, pašto ženklas, heraldika, kas pavaizduota, prasmė ir reikšmė

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Kupiškio herbas – tai savitas miesto ir rajono heraldinis simbolis, atspindintis jo geografiją bei gilias amatininkystės tradicijas. Skydas yra perkirstas į dvi dalis: viršutiniame mėlyname lauke vaizduojami du vingiuotys sidabriniai kaspinai, simbolizuojantys pro miestą tekančias Kupa ir Lėvens upes, kurios susilieja Kupiškio širdyje. Apatiniame auksiniame lauke – trys juodi linų verpalų ryšuliai, sudėti į žvaigždę. Šis motyvas pabrėžia senas Kupiškio krašto linininkystės tradicijas, kurios nuo seno lėmė gyventojų pragyvenimą ir krašto kultūrą.

 

Kupiškis, nors ir gavo miesto teises 1792 m., dėl politinių aplinkybių neįgijo savo autentiško istorinio herbo. Pirmieji bandymai sukurti herbą prasidėjo tik XX a. viduryje. 1969 m. dailininkas Juozas Kėdainis sukūrė herbo variantą su sėjėju, tačiau jis nebuvo patvirtintas ilgam. Tuomet buvo rastas Kupiškio valsčiaus antspaudas, kuriame, be Kauno gubernijos obelisko, buvo pavaizduoti trys linų ryšulėliai. Ši istorinė detalė tapo pagrindu naujo herbo kūrimui. Dailininkas Rimtautas Gibavičius, remdamasis antspaudo motyvais, vietoj obelisko pasirinko pavaizduoti du vingiuotus kaspinus, simbolizuojančius upes, ir modernizuotus linų ryšulius. Šis variantas buvo aprobuotas 1970 m., bet tais pačiais metais uždraustas sovietinės valdžios.

 

Atkūrus nepriklausomybę, buvo grįžta prie Rimtauto Gibavičiaus varianto, kuris buvo tobulinamas. Naująjį herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Jis pakeitė skydo formą, pailgino kaspinus ir įvedė sidabro spalvą, kad herbas atitiktų šiuolaikinius heraldikos reikalavimus. Atkurtą ir patobulintą Kupiškio miesto herbą 1997 m. gruodžio 8 d. dekretu patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas. Taigi, dabartinis Kupiškio herbas atspindi ne tik natūralią miesto geografiją, bet ir jo istoriją bei vertybinius pagrindus, kurie atlaikė laiko išbandymus.

2006 metais Lietuvos paštas išleido pašto ženklą su Kupiškio herbu.

 

Maištinga Siela

Vilkaviškis. Vilkaviškio herbas: istorija, pašto ženklas, heraldika, kas pavaizduota, prasmė ir reikšmė

 

Sveiki,

 

Vilkaviškio herbas – tai pagrindinis miesto ir rajono simbolis, turintis gilią istorinę reikšmę. Jo mėlyname herbinio skydo lauke pavaizduota raudona heraldinė dviguba lelija. Šis herbas yra artimai susijęs su įtakinga Lietuvos didikų Pacų gimine, kuri turėjo didelę įtaką suteikiant Vilkaviškiui miesto teises ir heraldiką. Lelija, Pacų giminės herbo simbolis, heraldikoje reiškia gėrį, viltį ir dorybę.

 

Vilkaviškio miesto herbas buvo suteiktas 1697 m. rugsėjo 19 d. ir yra tiesioginė duoklė Pacų giminei, o ypač Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkui Steponui Pacui ir jo sūnui kancleriui Kristupui Zigmantui Pacui, kuris buvo Vilkaviškio seniūnas. Nors Pacų herbe lelija buvo sidabrinė raudoname fone, Vilkaviškio herbe, siekiant juos atskirti, spalvos buvo pakeistos. Mėlyna spalva herbe simbolizuoja didingumą ir grožį, o raudona lelija – dorybę ir viltį. Herbo skydo forma, smailėjanti į apačią, pabrėžia jo kilmę iš Prancūzijos heraldikos. 1791 m. gruodžio 9 d. valdovas Stanislovas Augustas pakartotinai patvirtino Vilkaviškio miesto teises ir senąjį herbą.

 

Nors herbas buvo užmirštas po savivaldos panaikinimo ir XX a. tarpukariu buvo populiarinamas su pakeista darželio lelija vietoje heraldinės, istorinis herbas buvo atgaivintas. Nors ir 1969 m. atkurtas herbas buvo uždraustas sovietinės valdžios, po nepriklausomybės atkūrimo jis vėl atgimė. Galutinį herbo etaloną sukūrė dailininkė Laima Ramonienė. Šis herbas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 1996 m. sausio 23 d., simbolizuoja Vilkaviškio bendruomenės ryšį su savo istorine praeitimi ir vertybėmis.

 

Lietuvos paštas 1997 metais su Vilkaviškio herbo atvaizdu išleido dideliu tiražų pašto ženklų.

 

Maištinga Siela

Radviliškis. Radviliškio herbas: istorija, pašto ženklas, heraldika, kas pavaizudota, prasmė ir reikšmė

 

Sveiki,

 

Radviliškio herbas – tai išraiškingas miesto ir rajono simbolis, atspindintis dinamišką ir judrų krašto charakterį. Juodame herbo skyde vaizduojamas kylantis sidabrinis žirgas, iš nasrų skleidžiantis sidabrinę šviesą. Ši heraldinė kompozicija neša gilią simbolinę prasmę. Žirgas yra judėjimo, susisiekimo ir nuolatinio vystymosi simbolis, puikiai atspindintis Radviliškio, kaip svarbaus geležinkelio mazgo, vaidmenį. Šis simbolis pabrėžia miesto stiprybę, klestėjimą ir nuolatinį augimą. Iš nasrų sklindanti šviesa simbolizuoja civilizacijos indėlį į miesto raidą, šviesą ir pažangą, kurią neša prekyba, transportas ir technologijos.

 

Radviliškio herbo istorija yra gana nauja, nes miestas neturėjo senojo istorinio herbo. Herbo kūrimo darbai prasidėjo po nepriklausomybės atkūrimo. Dailininkė Laima Ramonienė sukūrė herbo etaloną, kuris buvo aprobuotas Lietuvos heraldikos komisijos. 1992 m. birželio 17 d. herbas buvo oficialiai patvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko dekretu Nr. I-2642. Šiandien šis herbas naudojamas tiek Radviliškio miesto, tiek rajono savivaldybės reikmėms, tapdamas vieningu ir atpažįstamu krašto simboliu.

 

Radviliškio herbo vaizdinys yra unikalus ir gerai apgalvotas, jame susilieja senosios legendos apie žirgų svarbą Lietuvos kultūroje ir modernūs, judėjimo bei pažangos idealai. Taigi, šis herbas atspindi ne tik Radviliškio geografinę padėtį, bet ir miestiečių dvasią, pasižyminčią veržlumu ir noru siekti klestėjimo.

 

2004 metais Lietuvos paštas išleido herbų serijoje Radviliškio pašto ženklą su miesto herbu.

 

Maištinga Siela

Kiduliai. Kidulių herbas: istorija, kas pavaizduota, reikšmė ir prasmė, heraldika

 

Sveiki,

 

Kidulių herbas – tai išraiškingas Kidulių miestelio simbolis, atspindintis krašto dosnumą, derlingumą ir ilgametes gausos tradicijas. Herbinio skydo mėlyname lauke pavaizduotas sidabrinis gausybės ragas, pripildytas auksinių gamtos gėrybių. Šis simbolis, dar žinomas kaip Amaltėjos ragas, reiškia klestėjimą, sėkmę ir žemės teikiamą gėrį.

 

Amaltėja (gr. Ἀμάλθεια) – tai viena svarbiausių graikų mitologijos figūrų, glaudžiai susijusi su gausybe ir klestėjimu. Pagal mitą, ji yra Dzeuso, graikų dievų tėvo, auklė ožka. Dėl šios priežasties Amaltėja yra laikoma motinystės, rūpinimosi ir vaisingumo simboliu.

 

Istoriniai šaltiniai rodo, kad Kiduliai niekada neturėjo savo istorinio herbo. Herbas buvo sukurtas ir patvirtintas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, siekiant įamžinti miestelio tapatybę ir pabrėžti jo svarbą. Gausybės rago pasirinkimas herbe ypač taiklus. Kiduliai yra įsikūrę derlingame Šakių rajono krašte, prie Nemuno upės, kur žemdirbystė ir gamtos turtai nuo seno lėmė gyventojų gerovę. Auksas ir mėlyna spalva herbe gali simbolizuoti prabudimą, naujas viltis ir sėkmę, o sidabras – vandenį, šviesą ir tyrumą.

 

Herbo etalono autorė yra dailininkė Laima Ramonienė. Jos sukurtas ir 1998 m. rugpjūčio 4 d. Prezidento dekretu Nr. 138 patvirtintas herbas tapo oficialiu Kidulių miestelio heraldikos atributu. Gausybės rago simbolis atspindi ne tik miestelio geografinę padėtį, bet ir stiprią bendruomenės dvasią, kuri vertina ir puoselėja savo krašto turtus bei tradicijas.

 

Maištinga Siela

Šakiai. Šakių herbas: istorija, kas pavaizduota, reikšmė ir prasmė, pašto ženklas, heraldika

 

Sveiki,

 

Šakių herbas – tai išskirtinis miesto ir rajono simbolis, atspindintis Mažosios Lietuvos kultūrą, žemdirbystės tradicijas ir unikalų vietovardžio aiškinimą. Herbinis skydas yra perskeltas į raudoną ir sidabrinį laukus, kuriuos skiria žemyn nuleista žalia juosta. Raudoname lauke pavaizduoti du sukryžiuoti sidabriniai linų pėdai, simbolizuojantys linininkystės tradicijas, kurios buvo itin svarbios Šakių kraštui. Sidabriniame lauke – šešios juodos iltys, išlendančios iš šonų po tris. Šios iltys simboliškai siejamos su miesto pavadinimo kilme, galimai kilusiu iš „šakių“ ar „šakų“. Spalvos – žalia, sidabrinė ir raudona – nuo seno buvo Mažosios Lietuvos spalvos (pats miestas geografiškai ir dėl vakarų aukštaičių patarmės priskiriamas Suvalkijai), pabrėžiančios šio krašto istorinę ir kultūrinę tapatybę.

 

Šakiai, skirtingai nuo daugelio senųjų Lietuvos miestų, niekada neturėjo istorinio herbo. Nors XIX a. buvo pateikti keli herbo projektai, jie taip ir nebuvo patvirtinti. Pirmasis herbas įteisintas tik 1970 m., tačiau dėl sovietinės ideologijos jis taip pat buvo uždraustas.

 

Dabartinis Šakių herbas, sukurtas dailininkės Astridos Žilinskaitės, atspindi istorinę atmintį ir modernų požiūrį į heraldiką. Herbo etalonas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. sausio 26 d. dekretu Nr. 1497. Šis herbas tapo svarbiu Šakių miesto ir rajono savivaldybės simboliu, pabrėžiančiu krašto unikalumą ir puoselėjamą tapatybę.

 

2006 metais Šakių miesto herbo atvaizdu buvo išleistas Lietuvos pašto ženklas.

 

Maištinga Siela

Alytus. Alytaus herbas: istorija, kas pavaizduota, reikšmė ir prasmė, pašto ženklas, heraldika

 

Sveiki,

 

Alytaus herbas – tai vienas svarbiausių miesto simbolių, atspindinčių istorinę atmintį ir gilias tradicijas. Jo skydo raudoname lauke pavaizduota sidabrinė penkialapė heraldinė rožė su auksiniu viduriu ir žaliais dygliais. Rožė yra vienas iš labiausiai paplitusių simbolių Europos heraldikoje, o jos atvaizdas Alytaus herbe susijęs su miesto istorija. Manoma, kad ši rožė gali būti siejama su Alytaus apylinkėse gyvenusia bajorų Orlovskių gimine ir jų herbu.

 

Alytaus istorija glaudžiai susijusi su herbu, kuris miestui kartu su Magdeburgo teisėmis buvo suteiktas 1581 m. birželio 15 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Stepono Batoro. Istorinėje privilegijoje herbas apibūdinamas lotyniškai: „rosa alba in campo rubeo“, kas reiškia „balta rožė raudoname lauke“. Šis aprašymas ir rožės simbolika, siejama su tyrumu, grožiu ir dvasia, išlaikė savo reikšmę per amžius.

 

Nors herbas pergyveno įvairius politinius permainų laikotarpius, ypač Rusijos imperijos ir sovietinės okupacijos metais, kai jis buvo užmirštas arba pakeistas, šiuolaikinis Alytaus herbas atkurtas remiantis istoriniais šaltiniais. Galutinę herbo versiją sukūrė Juozas Galkus. 1995 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas oficialiai patvirtino dabartinį Alytaus herbą, kuris tapo simboliu miesto bendruomenei, puoselėjančiai savo istoriją ir tapatybę. Šis herbas šiandien yra naudojamas visoje Alytaus miesto savivaldybės dokumentacijoje ir simbolikoje.

 

Lietuvos paštas 1994 metais išleido itin dideliu tiražu pašto ženklą su Alytaus herbo atvaizdu.

 

Maištinga Siela