Tai, ko nežinojote apie Estiją ir jos sostinę Taliną

Sveiki, milieji, šiandien norėčiau Jums suteikti šiokios tokios informacijos apie Estiją. Kažkada Lietuva buvo laikoma Baltijos šalių tigru, dėl savo spartaus ekonominio augimo, regis, šis titulas dabar atitenka Estijai, kuri mus jau senokai lenkia savo technologijomis. Nors gyventojų tris kartus mažiau nei Lietuvoje, estai išmoko daug ką iš Suomijos ir, regis, jų idėjos pasiteisino. Man asmeniškai teko pabūti Estijoje ir pamatyti Taliną. Įspūdis tikrai gan geras, estų keliai labai gerai asfatuoti ir jokių lopų, gamta nieko nesiskiria nuo Lietuvos, o Talinas pasirodė artimas Klaipėdai. Štai ką man pavyko rasti internete apie Estiją:

Įtakingas vokiečių žurnalas "Der Spiegel" Estijos sostinę Taliną įvardijo kaip vieną pažangiausių Europos miestų, o štai Vilnius tarp jų neminimas. "Pamirškite Londoną ir Paryžių. Pažangiausi Europos miestai yra Dublinas, Amsterdamas, Barselona, Hamburgas, Kopenhaga, Talinas", – skelbia "Der Spiegel" viršelio antraštė.Kaip rašoma žurnale, Estija yra tiltas tarp Rytų ir Vakarų, Baltijos šalių Honkongas, ypač didelę pažangą padaręs informacinių technologijų srityje – būtent Estijos IT specialistai esą yra pažangiausi Europoje.Be to, anot "Der Spiegel", visos Estijos mokyklos turi internetą, internetine bankininkyste naudojasi per 90 proc. visų bankų klientų, parlamentą estai jau renka elektroniniu būdu, o populiarusis "Skype" taip pat sukurtas šioje mažiausioje Baltijos šalyje.Leidinys taip pat atkreipia dėmesį, kad Talino gyventojai už automobilio statymą mieste jau gali susimokėti SMS žinute.Tokią pat galimybę turi ir vilniečiai, tačiau Lietuvos sostinė šįkart ir vėl liko už borto.Lietuvos estų draugijos pirmininkė Liia Urman, anksčiau gyvenusi Taline, mano, kad šis miestas iš tiesų yra labiau pažengęs nei Vilnius. "Negalėčiau teigti, kad Vilnius yra stipriai atsilikęs, tikras kaimas, nes pastaruoju metu įvyko daug svarbių permainų. Tačiau prieš keletą metų, kai Talinas sparčiai žengė į priekį, Vilnius, deja, stovėjo vietoje", – sako L.Urman, mananti, kad gyvenimo kokybė Taline geresnė.Jai antrina bendrovės "Italinox Baltic", kurią su Estija sieja verslo santykiai, vadovas Valdas Miškinis, pavydintis estams nesiblaškančios valdžios.Be to, direktorius pastebi, kad estai dirba mažiau nei lietuviai, bet sugeba pasiekti daugiau.

Estijos ekonomika iki krizės:

Estija yra nauja Europos Sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos narė, sėkmingai perėjusi prie efektyvios rinkos ekonomikos, turinti tvirtus ryšius su Vakarų valstybėmis, viena iš pirmųjų naujų Europos Sąjungos narių (kartu su Lietuva) ruošiasi įsivesti Eurą. Po Rusijos krizės 1998-9 metais Estijos, kaip ir kitų Baltijos šalių ekonomika nuolat auga (vidutiniškai 5 proc. per metus, 2004 m. – 6,2 proc.). Infliacija 2004 m. sudarė 3 proc.
Pagrindinės ekonomikos šakos – tai elektronika, telekomunikacijos. Išvystyta transporto infrastruktūra. Ypač didelę įtaką daro atkeliavusios naujos technologijos iš Suomijos, Švedijos ir Vokietijos, trijų pagrindinių prekybos partnerių. Nepaisant to, kad einamosios sąskaitos deficitas išlieka didelis, šalies biudžetas turi apie €151 mln. perviršį (2004 m.).
2005 m. paskutinio ketvirčio nedarbo lygis siekė 7,0 proc. Palyginus su tuo pačiu 2004 m. ketvirčiu, nedarbas sumažėjo 1,5 proc.

Estijoje labiausiai ES skiriasi vyrų ir moterų darbo užmokestis, rašo laikraštis
Estijoje moterys gauna darbo užmokestį vidutiniškai 24 proc. mažesnį nei vyrai. Tai didžiausias vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Europos Sąjungos (ES) šalyse, rašo pirmadienį verslo laikraštis "Aripaev". Tačiau nors Statistikos departamentas teigia, kad moterų valandinis atlyginimas Estijoje sudaro mažiau nei 76 proc. vyrų valandinio darbo užmokesčio, įmonės "Fontes PMP" surengtas tyrimas rodo tik 10 proc. skirtumą.

Apei gyventojus:

2009 m. duomenimis, Estija yra penkta valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičiaus mažėjimo tempą. Taip yra tiek dėl gyventojų emigracijos, tiek dėl mažo gimstamumo ir didelio mirtingumo. Kaip matote iš lentelės dešinėje, gimstamumas Estijoje pradėjo staigiai mažėti XX amžiaus dešimto dešimtmečio pradžioje, bet po to truputį padidėjo ir stabilizavosi. Šalies gyventojų amžiaus vidurkis yra 39,9 metų.[1] Palyginimui, viso pasaulio žmonių amžiaus vidurkis yra 28,4 metų. 2009 metų duomenimis, vidutinė gyvenimo trukmė Estijoje yra 72,82 metų - dvejais metais mažesnė negu Lietuvos.[2] 2008 metais 69% šalies populiacijos gyveno miestuose, likę - kaimuose. Šiuo metu miestuose gyvenančių žmonių dalis mažėja vidutiniškai 0,3% per metus.

Estija yra viena iš mažiausiai religingų valstybių pasaulyje 2000 m. surašyme tik 32% gyventojų priskyrė save tam tikrai konfesijai. Pasak 2005 m. apklausos, 16% Estijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 49% „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 10% „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis, Estija turi mažiausią tikinčių Dievu gyventojų procentą Europos sąjungoje.

Estija, šiauriausia iš Baltijos valstybių, atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos 1991 m. Tai lygumų šalis prie rytinių Baltijos jūros krantų, su daugybe ežerų ir salų. Didelė žemės dalis dirbama ar apaugusi miškais. Estų kalba artima suomių, tačiau visiškai nepanaši į kitų Baltijos šalių – Latvijos ir Lietuvos – gyventojų kalbas ar į rusų kalbą. Apie ketvirtadalis gyventojų yra rusakalbiai. Sostinė Talinas yra vienas geriausiai išlikusių viduramžių miestų Europoje, o pajamos iš turizmo sudaro 15 % Estijos BVP. Ekonomika paremta mašinų gamyba, maisto produktų, metalų, cheminių medžiagų ir medienos produktų gamyba. Per daugybę amžių daug kitų šį regioną valdžiusių tautų – danai, vokiečiai, švedai, lenkai ir rusai – paliko pėdsaką Estijos virtuvėje. Tradiciniai patiekalai yra marinuotas ungurys, kraujinė dešra bei raugintų kopūstų ir kiaulienos troškinys. Iš žymių Estijos žmonių galima paminėti Jaaną Krossą, kurio kūriniai išversti ne mažiau kaip į 20 kalbų, nacionalinio epo („Kalevipoeg“) autorių Friedrichą Reinholdą Kreutzwaldą ir rašytoją, režisierių, diplomatą bei politiką Lennartą Merį.

Tarp Europos Sąjungos valstybių Estija pirmauja pagal moterų, mirštančių dėl smurto šeimose, skaičių. Socialinių reikalų ministerijos sveikatos apsaugos politikos vadovas Alaras Sepas pažymėjo, kad Estija moterims yra pati nesaugiausia vieta ES. "Perėmėme pirmąją poziciją iš Suomijos", - sakė jis. Socialinių reikalų ministerijos duomenimis, Estijoje dėl smurto šeimose miršta 40 moterų per metus. Suomijoje šis skaičius siekia 30, Norvegijoje - 1-2. Estijai tarp pasaulio valstybių pagal moterų mirštamumą nuo smurto šeimose tenka penkta vieta - po Rusijos ir kelių besivystančių valstybių. "Smurto šeimose turėtume netoleruoti", - teigė A.Sepas.

Gera ekonomikos vadyba ir naujos technologijos leidžia Estijai pirmauti pasaulyje pagal BVP augimą.
Talino priemiestyje stūksanti Baltijos pakrantės tvirtovė Patarei, kurios sienų storis siekia 2 metrus, yra krašte vyravusios prievartos ir priespaudos simbolis. Pastatyta Rusijos caro Nikolajaus I laikais (1840 m.), tvirtovė vėliau tapo hitlerinės Vokietijos ir tarybų Sąjungos kalėjimu bei egzekucijų vieta. Tik nepriklausomybės metais ji virto pramogų centru, kuriame, anot rusakalbių vietos jaunuolių, vyksta „tusai“.
Nauja buvusi kalėjimo paskirtis – tik lašelis jūroje permainų, vykstančių šalyje nykštukėje, turinčioje vos 1,35 milijono gyventojų. Priminsime, kad išvisų buvusių tarybinių respublikų Estija pirmoji įsivedė nacionalinę valiutą – kroną, o po to sukūrė labai pažangią mokesčių sistemą, kuri mokėtojams nėra per sunki našta ir labai traukia užsienio investuotojus. Šia prasme Estija žymiai pranoksta kitas Baltijos šalis. Pastarosioms yra ko pasimokyti, nes Estijos mokesčių sistemą jau dabar kūrybiškai tako kai kurios kitos Rytų Europos šalys.
Naujų technologijų diegimo požiūriu Estija pirmauja ne tik Rytų Europoje, bet ir pagrįstai laikoma viena iš pirmaujančių pasaulio šalių. Surinkęs reikiamą mobilaus telefono numerį, Estijos gyventojas vis dažniau tokiu būdu atsiskaito už automobilių saugojimo aikštelės paslaugas, nusiperka mieto transporto bilietų ar sužino vaiko mokykloje gautus pažymius. Daugiau kaip 80 procentų mokesčių mokėtojų savo deklaracijas atitinkamai inspekcijai pateikia internetu. Šalies pasididžiavimu tapo didžiulis ir modernus telekomunikacijų centras „Skype“, kuriame įvesti į eksploataciją kompanija „e-Bay“ praėjusiais metais išleido 2,6 milijardo dolerių. Tai suma, viršijanti viso prieš 15 metų šalyje gaminto BVP vertę.
Kukli šalies ekonomika, anksčiau juokais lyginta su krepšeliu, dabar pati dinamiškiausia ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Jos metinis prieaugis – 12 procentų viršija anksčiau pasaulį stulbinusį atitinkamą Kinijos rodiklį. Estija yra viena iš dviejų naujų ES narių, kurių biudžetas nėra deficitinis, o šio dešimtmečio pabaigoje ji nebeturės užsienio skolų.
Kiekviena auganti šalis, kaip ir vaikas, neišvengia skausmų, opių problemų. Nedarbo lygis nuo 14 procentų 2000 metais šiemet smuko iki 4 procentų. Tai reiškia, kad darbo pasiūla žymiai viršija paklausą. Jei pastarąją problemą pavyks išspręsti, jei darbo jėgos stygius neatsilieps ekonomikos plėtrai, prireiks tik dešimtmečio, kad Estija ekonominiu požiūriu pavytų tokias ne pačias pažangiausias ES senbuves, kaip Graikija ar Portugalija. Stebina ir spartus socialinis progresas, prie minėtų dviejų ES senbuvių lygio sparčiai artėja, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos lygis. Nors šiai sričiai šalis negali skirti tiek lėšų, kiek ES senbuvės, pastarosios labai racionaliai naudojamos.
Estija pirm kartą istorijoje pergyvena laikus, kai darbdavys gerbia ir vertina savo darbuotojus. Vienas iš modernias technologijas teikiančios Tartu miesto žemėlapių spausdinimo kompanijos savininkų Tėtas Jagoniagis prisipažįsta: „Kiekvieną vakarą stoviu prie laukujų durų, atsisveikinu su darbą baigusiais žmonėmis, teiraujuosi, ar jie viskuo patenkinti, ir primenu, kad čia jie visada laukiami“. Nors ši kompanija turi tik 70 darbuotojų, jos verslas klesti, nes jos verslo partneris yra Švedijos telekomunikacijų gigantas „Ericsson“, Jagomėgis teigia, jog darbuotojų skaičių būtina bent padvigubinti, tačiau tam trukdo arši konkurencija su dviem kitomis pajėgiomis šalies modernių technologijų firmomis „Skype“ ir „Playtech“. Pastaroji, be kita ko, gamina įrangą kazino, kuriuose galima lošti ne tik tiesiogiai, bet ir internetu. Minėtame telekomunikacijų centre Skype“ yra 250 darbuotojų, nors turėtų būti apie 350. Kadangi savo šalies darbo jėgos ištekliai jau išsekę, „Skype“ iš užsienio firmų sugebėjo atvilioti į šalį 50 aukštos kvalifikacijos specialistų. Suprantama, jiems tenka mokėti didelį atlyginimą. Tačiau ir vidutinis šalies darbuotojo atlyginimas, palyginti su kitomis ES naujokėmis, yra geras, artėja prie 2000 Lt, o vidutinė pensija – prie 700 Lt. Užsienio verslininko Aleno Martinsono, dalį savo kapitalo investavusio bendroms Estijos ir kitų šalių verslininkų įmonėms stigti, nuomone, Estija užsienio kapitalo investicijoms patraukli ne tik dėl mokesčių sistemos, bet ir dėl šalies visuomenės ryžto diegti naujausias technologijas. Pavyzdžiui, dar praėjusio amžiaus praėjusiame dešimtmetyje šalyje buvo pereita prie elektroninės bankininkystės, atsisakyta visokių čekių, kvitų ir kitų popierių. O vyriausybė savo ruožtu padarė viską, kad būtų ugdomas kompiuterinis raštingumas, atitinkamus trumpalaikius kursus jai baigė apie 100 tūkstančių žmonių. Vis daugiau gyventojų naudojasi nacionalinėmis identifikavimo kortelėmis, kuriose, be kita ko, yra ir jos savininko virtualus parašas. Tai šalies gyventojams suteikia galimybę naudotis vis platesniu elektroninių paslaugų asortimentu, tam tikslui pasitelkus ne tik kompiuterius, bet ir mobilius telefonus. Kartu su manimi gurkšnodamas alų Tartu miesto „Airijos“ bare, verslininkas Jagomiagis, keletą kartų spustelėjęs mobilaus telefono klavišėlius, po to išklauso kažkokią informaciją. Baigęs klausyti, man paaiškina, jog ką tik gavo informaciją apie savo 10 metų sūnaus pamokų tvarkaraštį, mokyklos lankymą ir pažangumą. Be to, pašnekovas nutaria užrašų knygelėje pasižymėti, ką sūnus turės išmokti namuose. Akies kampučiu stebiu, ką jis rašo: Pirmadienis. Anglų kalba: psl. 14, pratimai Nr. 1 ir 2“. Tai gal Estiją galime laikyti tikrove virtusios finansų ir technologijos utopijos šalimi? Ne visai. Kaip bebūtų keista, per pastaruosius 15 metų šalies ekonomikos tvirtėjimas buvo lydimas politinio susiskaldymo. Nuo 1991 metų pasikeitė 12 vyriausybių, randasi vis daugiau prieštaravimų tarp tų, kurie ragina toliau laikytis dabartinio sėkmingo šalies plėtros modelio, ir tų, kurie mano, jog atėjo laikas daug ką rimtai pergalvoti. Daugiausia diskutuojama dėl šalies mokesčių sistemos, nors daugelis ją laiko šalies laimėjimų pagrindu. 1994 metais buvo įvestas prieštaringai vertinamas butų nuomos mokestis, kuris sudarė net 26 procentus už nuomą gautos sumos. Dabar jis sumažintas iki 23 procentų ir numatyta jį toliau mažinti kasmet 1 procentu iki 2011 metų. Tiesa, šį užmojį gali pakoreguoti kitų metų kovo mėnesį įvyksiančių parlamento rinkimų išdavos. Daugelio nuomone, šis mokestis gana keistas ir stebinantis. Praėjusio amžiaus pabaigoje Estija verslo bendruomenę ir Europos kaimynus nustebino dar viena naujove: buvo nutarta bendro (korporacinio_ pelno visai neapmokestinti tuo atveju, jeigu jis vėl reinvestuojamas gamybai ar paslaugoms plėsti, akcininkai iš jo negauna dividendų. Kerstis Kaljulaidas, tuometinės vyriausybės patarėjas ekonomikos klausimais ir dabartinis Estijos atstovas Europos Sąjungos arbitraže taip motyvuoja pastarojo mokesčio atsisakymo priežastis: „Daugelio užsieniečių žvilgsniai krypo ten, kur daugiau mokesčių lengvatų. Norėjome, kad jie suvoktų: esame verslui paranki šalis“. Tačiau ekonomikos ministras Edgaras Savisaaras, anksčiau buvęs šalies visuomenės judėjimo už nepriklausomybę lyderiu ir vadovavęs vienai iš stambiausių politinių partijų, norėtų, kad butų nuomos mokesčio būtų visai atsisakyta, kad būtų pereita prie labiau įprastos progresyvios mokesčių sistemos, kurios sąlygomis turtuoliams taikomas didesnis mokesčių tarifas, negu mažiau pasiturintiems žmonėms. „Mūsų sistema per daug paprasta, - teigia Savisaaras. – Todėl nelygybės mastas per didelis“. Aiškindamas, kodėl pagyvenę žmonės ir jaunos šeimos išvyksta iš kaimo, Savisaaras neseniai paragino visiems padidinti atlyginimą ir pensijas. Savisaaro siūlomų reformų priešininkai, iš to skaičiaus ir kai kurie koalicijos vyriausybės nariai, tokį raginimą apskelbė neatsakinga demagogija. Jie būgštauja, jog tokiu atveju, kai atlyginis už darbą augs sparčiau už jo našumą, gali nukentėti Estijos konkurencingumas. Šių dviejų nuomonių priešprieša dar labiau paaštrėjo prieš neseniai įvykusius Estijos prezidento rinkimus. Parlamentui teko rinktis vieną iš dviejų pagrindinių kandidatų: tuomet prezidentu buvusį Arnoldą Riutelį, 78 metų amžiaus buvusį aukštą tarybinį valdininką, arba jo varžovą Tomą Henriką Ilvesą, apsukrų, Amerikoje išsimokslinusį užsienio politikos specialistą, kuris yra 26 metais jaunesnis už Riutelį ir pretenduoja kalbėti „65 procentų vakarietiškai nusiteikusių ir į ateitį žvelgiančių“ estų vardu. Rinkėjų kolegija labai nežymia balsų dauguma prezidento pareigas patikėjo Ilvesui. Tačiau didžiausias iššūkis Estijos ateičiai – iš praeities paveldėtos problemos. Šaliai dar atsiliepia praeities žaizdos ir netektys. Beveik ketvirtadalis šalies gyventojų –etniniai rusai, kurie į šalį atvyko tarybiniu laikotarpiu. Atgavus nepriklausomybę, daugelis rusų išlaikė natūralizacijos egzaminą ir tapo Estijos piliečiais. Tačiau apie 130 tūkstančių žmonių, t.y. beveik 10 procentų šalies gyventojų, Estijos pilietybės neturi. Valdininkų apskaičiavimais, maždaug pusė Estijos pilietybės neturinčių gyventojų jos nepageidauja. Nors atvirų etninių konfliktų labai retai pasitaiko, tačiau Estijos santykiai su Rusija sunkiai klostosi. Pasienio sutartis, kurią abi pusės po ilgų derybų pasirašė praėjusiais metais, taip ir neįsigaliojo, nes kai kurios jos sąlygos Maskvai buvo nepriimtinos. Kadangi dvišalių santykių atmosfera nėra normali, netgi smulkūs nesutarimai kartais perdėtai sureikšminami. Tarkime, šių metų gegužės 9 dieną prie tarybiniais laikais pastatyto memorialo pergalei kare įamžinti kilo vietinės tautybės gyventojų peštynės su rusų tautybės veteranais, išskleidusiais raudonas vėliavas. Tai sukėlė kai kurių ten buvusių įniršį, o vienas estų nacionalistų vadeiva pagrasino, jog paminklas gali būti susprogdintas. Nuo to laiko parkas akylai stebimas, o paminklą visą laiką augo policija. Kai Heikio Ahoneno, Estijos okupacijų muziejaus direktoriaus, pasiteiravau, kaip šaliai sekasi kurti integruotą visuomenę, jis atsiduso: „Tai ne žmonių integravimas, o gaisro gesinimas“. Turbūt kitai visuomenės kartai geriau seksis narplioti pačių jos narių supintus šunmazgius. Jauna 29 metų rusė Galia Burnakova, aptardama įvairių tautybių gyventojų santykius, baksnoja smiliumi į galvą: „Didžiausia problema čia glūdi“. Ji – interjero dekoratorė, gimusi Sibire, Abakano mieste, tačiau jau dešimtmetį gyvenanti Taline ir nepriekaištingai kalbanti estiškai. Kai ir daugelis jos Rusijoje gimusių tėvynainių, ji tvirtina, jog nebenori grįžti į Rusiją. Tai pasakiusi, kartu su 25 metų drauge Kerte Luku, sveiką mitybą nagrinėjančio žurnaliuko redaktore, toliau kramsnoja krevečių sumuštinius moderniame privačiame klube „Noku“. Kertė pasakoja, kad anksčiau draugavusi ir su rusų tautybės vaikinu. Jis irgi mokėjęs estų kalbą, bet kai kurie kiti šeimos nariai – ne. Ji savo ruožtu neblogai kalbanti rusiškai, bet daugelis jos draugų tos kalbs nemoka ar vengia. Dėl to mergina neretai patekdavusi į keblią padėtį. Ne tik ji: „Ir mano tėvas dėl to pergyvendavo“. Jaunajai kartai etninės problemos rūpi daug mažiau, jos dėmesys sutelktas į ekonomikos gerovę. Apskritai Estijai būdinga tai, kad jauni, nė 40 metų neturintys žmonės politikoje ir versle užima vadovaujančias pareigas. Paskui tuos žmones nebesidriekia praeities šleifas. Būtent jų pastangomis Talino priemiesčiuose į dangų stiebiasi nauji daugiaaukščiai pastatai, o juose įrengti modernūs, gražiai apstatyti butai. Didžiumą jų žmonės įsigyja išsimokėtinai, o bankai džiaugiasi, kad jų teikiamų paskolų skaičius šiemet išaugo 50 procentų. Kai kurie taip gyventi nepratę žmonės būgštauja, jog šalies ekonomika, pirmiausia nekilnojamo turto rinka, kada nors gali sprogti it muilo burbulas. „Kai kurie žmonės gyvenimą iš kreditų lygina su galo neturinčia ledo ritulininko lazda“, - ironizuoja Erkis Raasukė, 35 metų amžiaus didžiausio šalies banko „Hansabank“ vyriausiasis specialistas. Netgi jį apstulbino šalį užplūdęs užsienio investicijų srautas. Erkis galvojo, jog 2004 metų gegužės mėnesį įstojusi į Europos Sąjungą, Estija bus mažiau patraukli investitoriams. Faktiškai buvo atvirkščiai: 2003 metais užsienio investicijos išaugo 7,1, 2004 metais – 8,1 ir 2005 metais – 10,5 procento. „Jeigu taip bus ir toliau, - juokauja Erkis, - per artimiausius 18-24 mėnesius prieisime liepto galą, nes nebebus, kur investuoti“.
Laimė, pašnekovas pokštauja. Darbas darbą ir toliau veja. Jo našumas šalyje dar nepasiekė ES vidurkio. Tas pats pasakytina ir apie vidutinį 1 mėnesio atlyginimą, kuris tesiekia 650 dolerių. „Esame pusiaukelėje, - prisipažįsta šalies premjeras Andrus Ansipas, kurio užsibrėžtas tikslas - per artimiausius 15 metų padaryti Estiją viena iš penkių turtingiausių ES šalių. „Kai ekonomika sparčiai auga, nėra ko verkšlenti, - baigia pokalbį premjeras. – Tokios permainos kartais atrodo pasakiškos...“ Deja, ir pasakose siautėja raganos bei blogos laumės. Vyriausybės įgaliotas, Savisaaras dabar derasi su privačiais savininkais, norėdamas iš jų atpirkti 2001 metais privatizuotus šalies geležinkelius. Toks poelgis, anot žmonių, buvo nei į tvorą, nei į mietą, ir dabar dėl to tenka gailėtis. Panašus likimas turėjo ištikti ir pagrindinę valstybinę energetikos kompaniją. Ją tik atsitiktinai pavyko išsaugoti: su JAV giganto „Euron“ bankrotu susijusi firma. Todėl dabar vyrauja tendencija išlaikyti pagrindinius strateginius objektus valstybės rankose.
Yra socialinių bėdų. Praėjusio šimtmečio pabaigoje žymiai sumažėjo gimstamumas, jį ėmė lenkti mirtingumas. Šią tendenciją įveikti padėjo ištisas kompleksas priemonių, iš to skaičiaus ir Vyriausybės sprendimas per pirmuosius 15 motinystės atostogų mėnesių motinai mokėti visą atlyginimą. Šalis dar neturi tvirtos monetarinės politikos. Anksčiau susiejusi nacionalinę valiutą – kroną su Vokietijos krona, šalis daug ką laimėjo. Tačiau įsivesti eurą – tolesnės ateities svajonė, nes kasmetinė infliacija siekia 5 procentus. Visa tai neatbaido užsienio investorių, ir į šalį toliau liejasi jų pinigų srautas. Bendra jų suma dabar siekia 12 milijardų JAV dolerių. Užsieniečių valdomos arba bendros kompanijos dabar valdo trečdalį šalies ekonomikos ir gamina pusę eksportuojamų prekių, medžiagų ir žaliavų. Pažymėtina, kad trys ketvirtadaliai užsienio investicijų priklauso dviejų šalių – Suomijos ir Švedijos verslininkams. Ar užsienio pinigų srautas nenutrūks? Daugelio nuomone, ne, tačiau su sąlyga, kad šalyje užteks darbo jėgos. Taline įsikūrusių Amerikos komercijos rūmų direktorius Kreigas Rolingsas prisimena įnirtingą dviejų Estijoje veikiančių užsienio mašinų gamybos įmonių kovą dėl parankesnės vietos rinkoje. Ją laimėjo tas, kas turėjo daugiau ir labiau kvalifikuotos darbo jėgos, nes techninės ir kitos galimybės buvo panašios. Darbo rankų stygius – ne tik užsienio investorius kankinanti bėda. Gerą reputaciją pelniusius Estijos gydytojus, medicinos seseris, statybininkus ir vairuotojus daug kas vilioja vykti į užsienį ir žada daug didesnį atlygį už darbą. Jei žmonės tuo susigundo, darbovietėse palieka tuščias vietas, kurių dažnai nėra kam užimti. Vis dėlto estai nepraranda optimizmo. Per pastaruosius 15 metų jie įrodė, kad sugeba prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, improvizuoti, griebtis netradicinių sprendimų. Vienas iš informacijos technologijų giganto „Skype“ vadovų Stenas Tamkivis taip baigia mūsų pokalbį: „Mūsų šalis labai maža, ir mums visada svarbiausias išteklių klausimas. Tai reiškia, kad turime būti labai lankstūs ir sumanūs. Tai ir lemia veiklos efektyvumą“. Manyčiau, kad ir toliau lems.

Baltijos šalių naujų automobilių rinkoje pirmauja Estija.

Kas trečias lietuvis teigia nesinaudojantis jokiomis draudimo paslaugomis, o tai yra geresnis rodiklis, nei kaimyninėje Latvijoje, kur nesidraudžiančiųjų skaičius sudaro net 39 proc., tačiau prastesnis nei Estijoje, kur tokių yra tik 18 proc., atskleidė didžiausios Skandinavijos šalyse draudimo bendrovių grupės "If P&C Insurance" užsakymu atliktas Baltijos šalių gyventojų tyrimas.

Nedraugiškų Rusijai šalių sąraše, J.Levados centro duomenimis, pirmoji yra Estija - tokia ją dabar laiko 60 proc. apklaustųjų, palyginti su 28 proc. prieš metus. Kaip pabrėžia J.Levados centras, pirmą kartą per kelerius metus atsirado šalis, kurią dauguma Rusijos gyventojų pavadino viena labiausiai nedraugiškų, priešiškai nusiteikusių Rusijos atžvilgiu. Į Rusijos nedraugų dešimtuką taip pat įeina Gruzija (46 proc. - 44 proc.), Latvija (36 proc. - 46 proc.), JAV (35 proc. - 37 proc.), Lietuva ( 32 proc. - 42 proc.), Ukraina (23 proc. - 27 proc.), Lenkija (20 proc. - 7 proc.), Afganistanas (11 proc. - 12 proc.), Irakas (8 proc. - 9 proc.). Iranas (7 proc. - 7 proc.).

Per praėjusias dvi savaites Estija, rodos, visa galva aplenkė savo Baltijos bendražyges. Anot zuokas.lt, Talinas buvo įvardytas kaip vienas iš penkių kūrybiškiausių Europos miestų, o Estijos premjeras – Andrus Ansip – „Foreign Direct Investment“ (fDi) žurnalo paskelbtas 2007 metų Europos žmogumi. Atrodo, laimės netrūksta Baltijos “skandinavams”. Visgi, dažnas užmiršta, kad kaip ir kiekvienam “laimės kūdikiui”, Estijai teko daug investuoti, kad gautų tokį pripažinimą. Galvodamas apie šį atvejį, prisiminiau Kanadiečio aktoriaus Monty Hall teiginį: “Tapau sėkmingu per viena naktį, bet tam užtrukau dvidešimt metų”. Nusprendžiau pakapstyti giliau ir pamėginti suvokti iš kur toks Estijos populiarumas. Pasak vz.lt, fDi savo prakalboje apie Estijos premjerą teigia: „Mes esame labai nustebinti jūsų verslui palankios ekonomikos ir mokesčių politikos, kurios jūs siekėte savo kadencijos metu ir kuri prisidėjo prie labai patrauklios Estijos investicinės aplinkos kūrimo, įspūdingo BVP augimo, klestinčio eksporto ir technologinio meistriškumo“. Būtent “technologinis meistriškumas” mane sudomino labiausiai, todėl nusprendžiau palyginti Lietuvos ir Estijos pastangas save pasauliui parodyti Internete. Google.com įvedus žodį “Vilnius”, sąrašo viršuje puikuojasi “Vilnius City Municipality” nuoroda. Protalas painus, tačiau informacijos jame nemažai. Ypač akcentuojamos investicinės galimybės ir prioritetinė “žinių ekonomikos” sritis. Visgi, naršant, kyla itarimas, kad infomacija jau senokai nepapildyta, o ir dizainas – ne XXIa. stebuklas. Nėra ko stebėtis, šis portalais – tai senoji Vilniaus savivaldybės svetainė. Naujoji pasiekiama tik pačiam įvedus www.vilnius.lt ir pasirinkus angliškąją jos versija viršutiniame kairiąjame puslapio kampe. Nenuostabu, kad nesugebėdami pasauliui parodyti net tai, ką jau esame sukūrę, nesusilaukiame technologijų karaliaus vardo. Šiek tiek žemiau Google paieškos rezultatų sąraše – “Vilnius: The capital of Lithuania” turistams skirta svetainė. Čia – kur kas patrauklesnis dizainas, išsami informacija, įdomūs vaizdai. Google.com paieškoje įvedus žodį “Lithuania” apima neviltis. Geriausia, ką turime – Lietuvos aprašas Wikipedia enciklopedijoje bei “Lonely Planet” sukurtas gidas. Sąraše įsimaišiusios nuorodos ir į dešimtmetį neatnaujintas Interneto svetaines apie Lietuvą.Estijos veidas Internete – lyg po sėkmingos plastinės operacijos. Vienas iš pirmųjų Google rezultatų įvedus “Tallinn” vardą – skaitmeninė Estijos sostinės versija (Digital Tallinn – city guide of the Capital of Estonia). Šioje svetainėje visas miestas pavaizduotas skaitmeniniame žemėlapyje, kuriame kiekvienas skersgatvis papildytas 360 laipsnių fotografiniu vaizdu. Net nebuvus Taline, galima susidaryti puikų įspūdį apie miesto architektūrą, išplanavimą, bendrą kultūrinę dvasią.Talino informacinis portalas be aiškiai į keturias kategorijas (gyventojui, turistui, investuotojui ir miesto administracijai) suskirstytų temų informacija yra pateikiama šešiomis kalbomis. Puikus svetainės dizainas ir išplanavimas neklaidina vartotojų, o paieškos žemėlapyje rėžimas – labai patogi priemonė pačiam rasti reikiamą informaciją.Tarp estijos nacionalinės informacijos portalų, http://www.visitestonia.com/ (vėlgi pateikiamas šešiomis kalbomis) stebina savo išvaizdos lengvumu, stiliaus modernumu, bei informacijos aiškumu ir prieinamumu. Beje, portale naudojamas logotipas (kartu su visa “WelcomeToEstonia” kampanija) – primasis iš Baltijos šalių visapusiškas bandymas sukurti vientisą, modernų ir patrauklų šalies įvaizdį.Žinoma, reklaminiai triukai bei išsamūs informaciniai šaltiniai tai tik dalis Estijos sėkmės paslapties, tačiau sėkminga savireklama – tai lyg kabliukas, kuris gali suvilioti ir patyrusį užsienio žiniasklaidos žvejį.Dažnai apgailestaujame, kad mūsų šalis nepakankamai žinoma, tačiau būtų naivu tikėtis kitokio rezultato, kuomet netgi tie, kuriems kyla noras aplankyti mūsų kraštą sunkokai randa naujausią ir išsamiausią informaciją Internete.

Estija ir Pasaulinė krizė:

Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, smuko 9,4 proc., o tai yra didžiausias ūkio nuosmukis per 15 metų, pranešė Estijos statistikos tarnyba.„Bloomberg“ apklausti ekonomistai prognozavo, kad sumažėjimas sieks 6,5 proc. Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį per metus BVP sumažėjo 3,5 proc.
„Tai didžiausia ekonominė krizė Estijoje nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais, - sakė „Danske Bank“ analitikai Larsas Kristensenas ir Violeta Klyvienė. - Niekas negali paneigti, kad dabartinė krizė Baltijos šalyse yra bent jau tokia pat rimta, kaip krizė Azijoje 1997-1998 metais arba krizė Argentinoje 2001-2002 metais“. Latvijoje ir Estijoje kilo didžiausias recesija nuo 1991 metų. Paskolų išdavimo bumas šalyse baigėsi, smunka vartotojų paklausa. Latvijos BVP ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį smuktelėjo 10,5 proc., o Lietuvos - 1,5 proc. Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį nedarbas Estijoje išaugo iki 7,6 proc. - didžiausio lygio per trejus metus. „Augantis nedarbas, mažėjantys atlyginimai ir apkarpomos valstybės sektoriaus išlaidos mažina gamybą ir vartojimą, todėl per ateinančius ketvirčius reikėtų laukti recesijos gilėjimo“, - teigiama Estijos finansų ministerijos pranešime. Estijos centrinio banko duomenimis, per visus praėjusius metus Estijos BVP sumažėjo 3,5 proc. Remiantis baziniu scenarijumi, šiais metais Estijos ekonomika gali smuktelti 5,5 proc. „Ekonomikos atsigavimo pirmųjų požymių galima laukti 2010 metais“, - mano Estijos centrinis bankas.

Eilinę darbo dienos pavakarę Talino senamiestis atrodo tarsi pasaulio užkampis: vos keli pasimetę praeiviai, tuščios suvenyrų krautuvės, prie restoranų durų rymantys padavėjai, neturintys ko aptarnauti, dar keletas sutrikusių turistų, lėtai judančių tarp viduramžius menančių sienų įspraustomis gatvelėmis. Ir visa tai – tik klaidingas pirmas įspūdis. „Taline nėra blogai, gyvenimas eina kaip ėjęs. Žmonės vaikšto, kalbasi, sėdi kavinėse, pramogauja, perka gėles... Gal miestas ne toks gyvas, bet ir vasara dar neįsibėgėjo“, – apie tai, ką mato kiekvieną dieną pardavinėdama pakalnutes, kalba pensininkė Jaanika. Jos akimis, sunkmetis ne taip ir sunkiai prispaudė šalies gyventojų pečius – nors spaudoje rašoma, kad verslininkams sunku, daugėja bedarbių, bet pagrindinių paslaugų kainos ne tiek ir keičiasi, o pensiją ji gaunanti tokią pat kaip anksčiau. „Manau, valdžia priima reikiamus sprendimus. Pasitikiu tuo, ką jie daro, niekam nėra lengva. O kas nori – verčiasi kaip išeina. Kelios mano draugės prekiauja rankų darbo suvenyrais, aš savo darželyje auginu gėles. Parduodu keletą puokštelių jaunimui ir galiu gyventi. Nesiskundžiu“, – pasakojo prie senamiesčio vartų su keliais kibirėliais gėlių įsikūrusi 68-erių moteris. Artėjant savaitgaliui miestas atgyja: parkuose gulinėja jaunimas, senamiestyje bruzda turistų grupės. Nacionalinį maistą siūlančios kavinės sulaukia daugiau lankytojų nei kitos, nors kainos čia ne mažesnės. Sriubos gali gauti už 10 litų, kepsnį – maždaug už 25–35 litus. Į Taliną patekti sunku Dažna nuomonė, kad Vakarų Europos gyventojai Taline pasisvečiuoti mėgsta labiau nei Vilniuje ar Rygoje, esą šis miestas patrauklesnis, vakarietiškas. Bet Talinas susiduria su panašia problema kaip Lietuvos sostinė: sunku čia atkakti tiesioginiu skrydžiu. „Įsivaizduojate, iš Varšuvos turėjau skristi į Helsinkį, o tada iš ten sėsti į lėktuvą į Taliną. Negalėjau patikėti“, – stebisi vieno liberalių Lenkijos laikraščių redaktorius Leszekas, sutiktas prekybos centre. „Pažiūrėkite, negi šiems žmonėms krizė – parduotuvės pilnos jaunimo, ir visi perka. Gal todėl, kad sostinė, gal čia gyvenimas ne taip paliestas ekonominio sunkmečio, bet man Talinas nesisieja su krize“, – kalba jis. Vienoje siaurų gatvelių sutikta britė Susan sakė į Taliną atvykusi kruiziniu laivu. „Taliną turime pamatyti per pusdienį. Vaikštome po senamiestį, perkame suvenyrus, grožimės miestu. Nenustebkite, šiandien čia sutiksite dar daug anglų – laivas, kuriuo atplaukėme, didelis“, – juokauja Susan. Ji pasakoja, kad Taline ketina nusipirkti lininių drabužių, tautinių suvenyrų. „Šis miestas gražus. Nepasakyčiau, kad čia pigu, bet žmonės draugiški, visi labai paslaugūs, mandagūs. Ir šiandien tokia saulėta diena – man čia labai patinka“, – gera nuotaika spinduliuoja vyresnio amžiaus moteris. Senamiestyje klesti amatininkai Talinas žinomas kaip viduramžiškos architektūros ir dvasios uostamiestis, ir tokį įspūdį tik pagyvina visur plušantys amatininkai. „Panele, iškalsiu jums laimingą monetą!“ – šūksniu pasitinka „kalvis“, rankoje kūjį laikantis, senoviškais apdarais pasidabinęs jaunuolis. Užkalbintas pasakoja, kad užsieniečiai itin mėgsta jo monetas, o darbas nesunkus, reikalauja tik jėgos ir geros nuotaikos. „Studijuoju istoriją, tad toks būdas prisidurti pinigų man malonus. Jei žmonėms įdomu, papasakoju jiems šį tą apie amatus Estijoje. Bet dažniausiai tiesiog kalu ir juokauju su praeiviais“, – pasakoja vaikinas. Anot jo, draugų rate apie sunkmetį nesikalbama. „Visi žinome, kokia padėtis, keletas pažįstamų prarado darbus. Bet neaptarinėjame to – geriau pasilinksminti ir praskaidrinti sau nuotaiką“, – įspūdžiais dalijasi Hannes. Turistai apspitę ir šaulių mokyklos auklėtinius, kurie apsirengę viduramžius primenančiais apdarais prie vienos senųjų miesto pilių siūlo išbandyti taiklumą lanku arba arbaletu. „10 šūvių lanku – 10 eurų. Suorganizuosime varžybas, laimėjusius apdovanosime“, – šūksniais vilioja praeinančią turistų grupę. Pajuto vartojimo sumažėjimą Senamiesčio gatvelėmis su vaiku pasivaikščioti išėjęs jaunas tėtis Ronaldas stumdamas vežimėlį pripažįsta: vaiką auginti sunkmečiu sunkoka materialiai. „Ir aš, ir žmona esame laisvai samdomi menininkai. Savo piniginėse pajautėme, kad nebūtinų prekių vartojimas sumažėjęs, žmonės nebeleidžia sau pirkti interjero dizainerių paslaugų ir panašiai. Ir už kiekvieną projektą reikia pakovoti, nes norinčių daug. Bet išgyvename, neišlaidaujame. Žiemą pradėjome atidžiai stebėti išlaidas, gyventi taupiau. Tik vaikučiui stengiamės netaupyti“, – ant rankų paimdamas dar metukų neturintį berniuką šypsosi Ronaldas. Jis taip pat nenusiteikęs burnoti dėl vyriausybės, Seimo sprendimų. „Atidžiai seku naujienas, domiuosi, kas vyksta. Kol kas mūsų neskriaudžia. Visi tikisi, kad greit padėtis pagerės. Net kalbama apie eurą nuo kitų metų. Tai reiškia, nėra taip blogai“,– mintimis dalijasi Talino gyventojas. Stabilumo garantas – sukaupti rezervai Estijos parlamento Riigikogu viceprezidentė Kristiina Ojuland teigia, kad Estija ganėtinai stabiliai laikosi dėl finansinių rezervų. „ Per gerus laikus sukaupėme keletą milijardų kronų, ir tai mus šiuo metu saugo. Tai reiškia, kad Estijai nereikia skolintis pinigų, kad sumokėtų algas mokytojams, daktarams, kitiems valstybės tarnautojams“, – pasakoja valdančiosios partijos atstovė, sakydama, kad dėl to estai yra gan užtikrinti savo ateitimi. „Kai pamatėme, kad artėja sunkumai, iškart ėmėmės karpyti viešąsias išlaidas. Ruošiamės kirpti ir toliau. Dabar turime antrąjį neigiamo balanso biudžetą parlamente. Turėsime toliau mažinti algas viešiesiems tarnautojams, nukirpsime apie 8 proc. Tokia dalia teks ne tik vyriausybės ir jos institucijų darbuotojams, bet ir, pavyzdžiui, mokytojams“, – dėsto K. Ojuland. Tačiau Estijos vyriausybei, norint surinkti biudžetą, kol kas neprireikė keisti mokestinės politikos. „Neketiname kelti pajamų mokesčių – nei gyventojams, nei verslui. Šiuo metu planuojame dviem procentais pakelti PVM, jis tebėra 18 proc. Kitų mokesčių liesti nenorime“, – sakė viceprezidentė. Euro norėtų 2010-aisiais Estija atidžiai taikosi į euro zoną: svarstoma, kad gal pavyktų prie jos prisijungti jau 2010-aisiais. „Neatsižvelgiant į sunkumus, šiuo metu ruošiamės prisijungti prie euro zonos. Vėliausiai turime tai padaryti iki 2011-ųjų. Dėl šio tikslo norime, kad valstybės biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. Toks Mastrichto kriterijus, ir kreipiame į jį dėmesį. Tai – bendras viso parlamento tikslas ir supratimas, nepaisant to, ar tu esi opozicijoje, ar koalicijoje. Tikslas prisijungti prie euro zonos yra esminis“, – kalba K. Ojuland. „Vis dėlto mes tikimės į zoną patekti dar anksčiau – 2010-aisiais. Darome visus namų darbus“, – tikina ji, teisindamasi, kad nesuspėti galima ir dėl techninių dalykų – euras paprastai įvedamas metų pradžioje, o „finansiniame pasaulyje kai kurie dalykai vyksta ilgai ir sudėtingai“. Nedarbas – rimta problema Paklausta, kaip sunkmečiu Estijoje laikosi silpniausios socialinės grupės, K. Ojuland pastebi, kad pensinio amžiaus žmonės nelinkę peikti valdžios sprendimų. „Pensininkai sudaro trečdalį populiacijos, o mes palankiu metu sugebėjome gan gerai pakelti pensijas. Dabartinėmis sąlygomis pensininkai gyvena neblogai. Asmeniškai daug keliauju po šalį, bendrauju su daug žmonių. Žmonės rodo supratimą, kad šalyje yra sunkūs laikai. Seni žmonės turi daug blogesnių ir sunkesnių laikų patirties“, – pasakoja viena parlamento vadovių. Vis dėlto ji priduria, kad bedarbystė šalyje yra rimta problema: šiuo metu ji siekia 10 proc., o Estijoje yra tik 640 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. „Liberalų-konservatorių koalicija šiuo metu stengiasi išlaikyti tas darbo vietas, kurios yra sukurtos. Profsąjungos ir opozicijoje esantys socialdemokratai šiuo metu labiau remia bedarbius. Žinoma, mes turime socialines garantijas, bet svarbiausia išlaikyti darbo vietas, kad ir mažesnėmis algomis. Skatiname kompanijas, nesvarbu, dideles, mažas ar vidutines, kad tartųsi su žmonėmis, kad dirbtų už mažesnį atlygį, bet nebūtų išspirti iš darbo rinkos“, – apie įtemptą padėtį kalba K. Ojuland. Anot jos, vidutinis šalies nedarbo lygis siekia 5 proc., tad dabartiniai 10 proc. taip pat nėra išvien krizės padariniai. „Gali būti, kad bedarbystė dar kils. Vasarą bus išleistas naujas įstatymas, kuris suteikia kompanijoms patogesnį, modernesnį darbuotojų samdymo ir atleidimo modelį. Galbūt kažkiek žmonių bus atleisti. Bet niekas nežino, ar jau esame dugne, ar dar ne“, – nuojautomis dalijosi Reformų partijos narė. Stengiasi išlaikyti pasitikėjimą Ji pasakojo praėjusią savaitę buvusi Hjumoje, antroje pagal dydį Estijos saloje. „Ten bendruomenė nedidelė, veikia tik keletas bendrovių. Tad darbdaviai su darbuotojais susitarė dėl, pavyzdžiui, 4 dienų darbo savaitės, trumpesnių darbo valandų ir panašiai. Bet tai nėra vyriausybinė politika, o kompanijų veiksmai“, – teisingais sprendimais verslo sektoriuje džiaugėsi ji. Taip pat viceprezidentė lankėsi mažame pietų Estijos miestelyje. „Vaikščiojau po turgų ir kalbėjausi su žmonėmis, – pasakojo ji. – Jie supranta, kad padėtis yra sudėtinga ir kad mes turime kažko atsisakyti, išleisti mažiau pinigų. Ir jie būtent taip ir elgiasi. Bet man atrodo, kad žmonės apskritai peržiūri savo vertybes, pasitikrina, kas svarbu, o kas – ne visai“, – pastebėjimais dalijosi parlamentarė.Anot jos, parama vyriausybei dabar nėra tokia stabili, kaip įprastai – Estijos valdančiojoje koalicijoje ta pati Reformų partija išlieka jau dešimtmetį. „Stengiamės palaikyti pasitikėjimą tarp žmonių ir valdžios. Jei žmonės neturėtų informacijos apie tai, kas vyksta, galbūt būtų ir blogiau“, – svarstė ji.Šią savaitę Estijos profsąjungos rengiasi demonstracijai prieš parlamentą, bet tikimasi, kad ji praeis ramiai ir be agresijos.

Apie Estiją begalės informacijos ir neįmanoma visko aprėpti. Viską ką čia sudėjau man pasirodė labai įdomu ir tikiuosi, kad patys nepatingėjote kažką galbūt naujo sužinoti apie mūsų Baltijos sesę Estiją. Estijoje jau užaugo tokia sportininkų karta, kurią dabar laisvai aplenkia mūsų Virginijų Alekną, o Eurovizijoje šiemet jie užėmė šeštąją vietą, bet nereikia nieko pavydėti, turėtume džiaugtis kaimynų sėkme ir klestėjimu.

Draugiškai, Jūsų Maištinga Siela

Tūkstantmečio šventės dovana greitkelyje - moteris talžė su ramentu

Ilgąjį savaitgalį pajūryje pailsėję lietuviai ilgomis automobilių voromis pirmadienį traukė namo. Greitkelyje iš Klaipėdos į Vilnių susidarė kilometrinės spūstys. Ilgų šliaužimo valandų sunervinti lietuviai pamiršo visas šventes ir himnu išgiedotą vienybę - magistrale keliaujantys žmonės galėjo stebėti, kaip iš vieno automobilio išlipusi moteris ramentu ėmė talžyti kelią jai užtvėrusį vairuotoją. Atostogautojų nufilmuota medžiaga kaipmat išplito internete. Joje matyti, kaip šimtai automobilių iš lėto juda nuo Klaipėdos sostinės link.
Dvejomis eilėmis automobiliai juda lėtai, tačiau visada atsiranda tokių, kurie jaučiasi pranašesni už tvarkingai važiuojančius vairuotojus. Kelių „ereliai“ negali suglausti sparnų net perpildytoje magistralėje - jie veržiasi į priekį pagalbine juosta, kuri nuo kelio atskirta ištisine linija, greitkelyje žyminčia važiuojamosios dalies kraštą ir ruožų, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, ribas.
Neapsikentęs „apsukrių“ vairuotojų, vienas vyras pirmadienio popietę ėmė ir drąsiai užtvėrė savo automobiliu pravažiavimą pagalbine juosta. Tai sukėlė neregėtą „erelių“ isteriją.
Iš prabangaus visureigio „Toyota“ iššoko moteris. Visaip koneveikdama kelią užtvėrusį vyrą savo grasinimus ji nutarė sustiprinti mojuodama ramentu. Prie vairo sėdėjęs vyras turėjo atlaikyti gausybę smūgių, kol galiausiai viena ranka sugriebė ramentą ir švystelėjo į pievą.
Tačiau arši moteris neatlyžo. Ji atsisėdo ant „Volvo“ variklio dangčio ir neleido vairuotojui pajudėti iš vietos.
Daugybės žmonių matytą kivirčą išsprendė į jį įsitraukęs trečias vasarotojas. Jis sugėdino užsispyrusį vyrą ir nuramino įsiutusią moterį. „Volvo“ vairuotojas galiausiai pasitraukė iš kelkraščio ir leido į priekį lėkti keliems automobiliams - pasiekusi savo tikslą, moteris rado pievoje numestą ramentą, pakėlė, įsirioglino į visureigį ir nurūko tolyn.


P.S. Pačiam asmeniškai teko pabūvoti tame kamštyje ir iš tikrųjų labai erzina, kai kiti gali nechaloškai užlįsti, o kiti sąžiningai laukia eilėse. Pilnai suprantu šią moteriškę, bet pats tokių drastiškų veiksmų nebūčiau emesis.


Maištinga Siela

Iš mano kūrybos: Sniegenų naktys

Vėl sninga tyliai,
Vėl šąla sutemuos keliai,
Vėl kažkas nemiega šiąnakt
Ir nebeužmings jau niekada daugiau....
Jau veža mano sielą,
Gyvulių vagonais naktyje...
Mes kaip sniegenos ant ledo
Ant sniego sušalę laukiame kažko...
Kažko nakty,
Kažko, kas vagonuose išvyksta,
Kažko tarp mūsų laukiam...

Pro plyšį skverbiasi naktis
Ir šaltis į vagoną brenda.
Veža mus į juodą karą,
Į mirtį veža naktyje...
Aš nepamiršiu sniegenų lede
Nepamiršiu išsigandusių veidų,
Vaikų, kurie šiandien dar nevalgė
Ir nesumerkė bluosto su tėvais...
Nepamiršiu kraujo ir mirties akių
Į mėnulio nušviestus laukus...
Girdžiu šauksmus,
Jaučiu kvėpavimą
Ir ašaras delnais liečiu...

Mūsų sielas išveža į tolius,
Su gyvuliais veža mūsų skausmą.
Sniegenų pėdsakai pasimetę lieka
Ant stogų vagonų glaisto
Ir nulaužta vyšnios šaka nakty jau verkia...
Aš daužau duris,
Bet nieks manęs negirdi.
Tolsta mūsų sielos sniegenų nakty,
Mūsų kūnai lieka po maldos šalti...

2009 05 23

Apie tai, kad norime geriau, o kaip visada gaunasi Š...

Sveiki mielieji, čia vėl Jums rašo Maištinga Siela, kelias dienas nieko nenorėjau rašyti, todėl įdėjau šiaip straipsnelių iš interneto platybių, kad turėtumėt ką paskaitinėti. Šiandien pakalbėsiu apie politiką, nes vos nenusprogau kaip varlė iš pykčio ir įsiūčio. Bet apie tai vėliau. Šiaip nesu politikos mėgėjas ar manijakas, turėčiau vartoti kokių nors antibiotikų, kad pradėčiau nagrinėti konctituciją, teisės pagrindus ir kitus dalykus, kurie neva mums užtikrina teisingumą ir saugumą. Bet ne velnio uodegos jie neužtvirtina! Esu pasipiktinęs viskuo, iš skyrus Dalia Grybauskaite, tuojau papasakosiu kodėl. Taip, šį kartą pasakosiu apie Seimo ką tik priimtą įstatymą dėl nepilnamečių apsaugos, kuri garantuoja saugesnę ateitį mūsų vaikams! Ypač juos gins nuo homoseksualų! Ką tik naujas Seimo priimtas įstatymas garantuoja, kad spaudoje nebūtų kartais netyčia gražiai rašoma apie gėjus, nes mūsų mažosios atžalos dar ims ir sužinos, kad gėjai ir lesbietės gali gražiai gyventi kartu. Neva mūsų graži etninė norma yra tik tradicinė šeima, nors vakaruose gėjų ir lesbiečių šeimos jau senei nebėra etninė tabu, o tokios šeimos gausiai vaikinasi vaikus, juos augina priglaudę iš vaikų namų ir apipila nuostabia meile. Kvailas sakyčiau steriotipas, kad vaikų orientacija įdiegama su auklėjimu, taip nėra, nes beveik visi jau išaugė vaikai tokose šeimose susiranda antras puses skirtingos lyties. O galvėje einantys du vaikinai susikibę už rankučių tikrai niekam nebėra jokia steigmena. Tik ne mums užsispyrusiems lietuviams, kurie kątik atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos pažasties peri ir skleidžia smerkimą ir netoleranciją. Tai paveldėjome, manau, iš kumunistinės ideologijos, kuri ne tik nepropaguodavo homoseksualumo, bet ir už jį bauzdavo kalėjimu, kaip dabar daugelyje Afrikos šalių. Išplautos smegenys nebegali suvokti kitokio žmogaus, kitokios asmenybės ir kitų gyvenimų principų. Mėgstu pajuokauti, kad homofobai (kurie aršiai nekenčia gėjų ir lesbiečių) turi galingą ginklą – Bibliją. Ir vos tik delfyje pasirodo straipsnis gėjų tema, internetinių komentarų kaip tuos avigalvius išskersti pasipila begalybė. Dauma homofobų remiasi Biblija ir ten aprašoma Sadoma ir Gomora (kad neva Dievas sunaikino miestą, nes vyrai mylėjo vyrus). Norėččiau tų homofobų paklausti, nuo kada jie tapo tokiais nuolankiais katalikais ir drebančiais dievobaimingais atsivetėliais? Kada buvo paskutinį kartą išpažinties, kad geba laidyti į kitus akmenimis? Juk pats Jėzus Kristus sakė, kas be nuodėmės, tas meskit į moterį suklupusią ant žemės akmenį (moteris buvo prostitutė, jei prisimete). Niekas nebedrįso, bet šiais laikais, manau, atsirastų nevienas, kuris ne tik mestų akmenį, bet ir granatą sviestų. Be to grįžtant prie Sadomos ir Gomoros, Biblijoje, gerai panagrinėjus, matyti, kad Dievas vis dėlto miestą sunaikino ne dėl homoseksualios meilės, bet dėl miestiečių nesvetingumo atėjūnams. Taigi, kitur jokioje krikščioniškame dokumente nėra parašyta, kad vyras negali mylėti vyro, o moteris moters. Bet tikriausiai lengviau yra smerkti užuot į tai įsigilinus. Senovės Graikijoje kiekvienas privalėjo turėti vyrą meilužį, kad jis būtų vadinamas VYRU. Keista sakyčiau šių laikų anomalija, bet tarp visuomenės požiūrio atvirkštinio pasikeitimo, matyt, tėra tik vienas žingsnis. Taip, tos pačios lyties žmonės nesugeba ir negali pratęsti giminės, bet patikėkite manimi, jeigu Dievulis, kuriuo tikiu ir myliu, būtų nenorėjęs, kad jų nebūtų, tai patikėkite, jų ir nebūtų buvę. Homoseksualūs nėra vien tik žmonės, ši „liga“ įsiliejusi į gyvūniją giliai giliai. Delfinai, pingvinai, zebdrai netgi drambliai, antys būna homoseksualūs. Yra daugybė straipsnių internete apie tai, jeigu ką nors tai domina, būtinai įmesiu čia, kad paskaitytumėt. Keistai, kad tokios asmenybės kaip: Julijus Cezaris, Frida, Leonardas da Vincis, Oskaras Vaildas, Ričardas Liūtaširdis, Sokratas, Aleksandras Makedonietis, Zigmundas Froidas ir daug kitų didžių žmonių buvo gėjai, lesbietės arba biseksualai. Lietuva kukli, geriau nevardinti Manto Petruškevičiaus, kol kas jis mano akimis nepasižymėjęs, Ruslanas Kirilkinas - kone labiausias šių laikų lietuvos gėjų atspindys. Ir visgi visi esame žmonės. Bent jau taip turėtų skambėti šis teiginys. Sugrįžtu prie Lietuvos Seimo, kuris priėmė įstatymą, kur vietoj gėjaus geriau vartoti „pederastas“. Kaip jums tai? Nebegalima gerai atsiliepti apie pederastiją, nes tai yra blogai ir kenkia mūsų vaikams. Tokią blogą skonį sudarė dar ir tai, kad dauguma žmonių pedofilus (mažų vaikų tvirkintojus) laiko gėjais, bet noriu jus užtikrinti, kad tai visiška nesąmonė, gėjai mažų mažiausiai linkę į tokius dalykus, o štai koks paradoksas, kad jei nori nuo kėdės krisk, bet labiausiai pedofilizmas įsivyraujęs kunigų tarpe. Bažnyčia iki šiol labai nepalankiai vertina homoseksualizmą, nenuostabu, nes jų ginklas - Biblija kitaip ir neleidžia. Visgi, Biblija yra sudaryta žmogaus išmonės, todėl ji ribota ir netobula. Nors pats joje randu nemažai pamokymų ir išminties, Biblija mokanti mus nesmerkti, o mylėti, primti kiekvieną tokį, koks jis yra, bet kitų rankose Biblija staiga gali virsti ginklu, kuris smerkia ir netgi varo baimę. Prieš mėnesį teko matyti per TV, kaip kažkokie kunigai Serbijoje tiesiog su lenta muša narkomanus, nes anot jų, Biblija tai leidžia. Biblija jau pradeda panašė į Koraną, žmogus prisitaiko tik tai, kas jam naudinga. Netgi smerktinumą jis gali užmaskuoti Biblijos pagalba ir tvirtinti, kad taip vygdoma Dievo valia. Mielas žmogau, tai tegu Dievas ir vygdo savo valią, ko dabar tu apsiimi Dievo pareigybių užsidėdamas Dievo tarno etiketę? Aš sakau ir sakysiu, kad pasaulis labai beprotiškas, gal dėl to jame ir yra įdomu gyventi, kad gali grumtis, susigrumti, ieškoti ir atrasti. Grįžtant prie įstatymo, man labai gaila, tie kurie žino, kad rašau knygas ir kad vieną esu parašęs teigiamai atliepiantį apie homoseksualizmą, dabar teikia baimės ar iš vis Lietuvoje tokia knyga gali pasirodyti? Nes Lietuvos Seimas baiminasi dėl nepilnamečių. Vėlgi, manau, kad jau nuo pačių nepilnamečių greitai turėsime priimti apsaugos įstatymą, nes jų žiaurybėms nebėra galo. Jau šešemėtis už mokyklos kampo tyko dvyliktoko su akmeniu rakose ir iš jo šaiposi. Nebekalbu apie paauglius. Teko girdėti Vilniuje klaidžiojančią katytę, kuriai išlupo akis ir kuri visa drebėdama glaustėsi prie žmonių kniaukdama maisto. Arba Vilniaus miesto benamiai, kurie miega ant suoliukų jau slapstydamiesi, nes paauglių gaujos, būtent JIE eina naktimis jų medžioti, kad galėtų apdaužyti ir pasityčioti. O kas bus po 20 metų? Iš tikrųjų gauta laisvė yra neribota, bet dauguma neprisiima už ją atsakomybės, todėl leidžia sau tiesiog per daug. Bet pamėgink tai paaiškinti kitiems, už tai gausi į dantis ir džiaugsies jei pavyks juos dar surinkti. Esmė ta, kad Seimas užuot sprendęs pačių paauglių problematiką ima ir padaro lengviausiau būdu – apsaugo juos nuo homoseksualų. Įdomu, kuo jie taip prisideda prie jų blogų įpročių, smurtų ir t.t.? Toks įspūdis, kad pasaulyje kalti dažniausiai būna žydai arba homoseksualai. Kitų nėra. Na taip, juk Lietuvoje svarbiausia yra surasti atpirkimo ožį, užuot įsigilinus į problemos esmę. Manau, kad šis įstatymas ne tik kad nieko neapsaugos, bet atvirkščiai, dar labiau pasmergs kitą visuomenės dalį. Ir kaip visada bus: „norėjome tik gero, bet gavosi š...“ Taip yra dėl to, kad Seimas savo įstatymau nėra linkęs keisti iš pagrindų, o tiek kaišioti įvairias spragas, jeigu veiksmai būtų nuoseklūs ir išesmės pakeisti tai ir problemų tikrai sumažėtų. Bet kam gilintis, jei galima užkimšti! Šaunuolis Adamkus, kuris vetavo šį įtatymą, nes jis iš tikrųjų prieštarauja Europos Sąjungos tesių principams, kad kiekvienas žmogus turi laisvę būti toks koks nori. Iš tikrųjų šis įstatymas greitai nuvilnijo per visą pasaulį ir jį pasmerkė ES, žmogaus laisvės ir lygybės organizacijos bet kitos man net nežinomos organizacijos, bet Lietuvos Seimui vienodai šviečia. Jie atmetė Adamkaus veto ir vis dėlto įteisino šį įstatymą. Taip, juk visgi įstatymas gražiai ir kilniai skamba – apsaugoti nepilnamečius. Taip, pasmekiant kitus... Toks įspūdis, kad ten Seime niakas net ES įstatymų nežino, ir išgirdę įstatymo pavadinimą iškart spaudžia taip! Klaikus seimūnų darbas. Iš vis mane papiktina Petras Gražulis, kuris aršiai kovoja prieš homoseksualus ir tvirtai spaudė „Yes“ šiam įstatymui ir jau smegeninėj ruošia kokį nors kitą. Kalbama, kad jis vaikystėje nuokentėjo vaikų namuose nuo pedofilų... Štai taip atsiranda homofobija, užuot gilinusis – smerkiame! Mane labai papiktino, todėl susiradau seimūnų elektroninius paštus ir pats asmeniškai parašiau kiekvienam, kad išsidžiovintų smegenis, nes kitą balsavimo į seimo metu, tikrai neisiu ir nebalsuosiu nė už vieną partiją! (Nors ir pernai rudenį nėjau) Jeigu šitap elgiamasi su piliečiais, taip ir piliečiai elgsis ir su Seimu! Grybauskaitė tivirtai pasakė, kad tokio įstatymo, kuris pamina žmogaus laisvę ir teises, niekada nepasirašys, o Seimas net priėmė, o juk ten virš šimto avingalvių sėdi! Bet ko reikia ir norėti, juk ten visi sėdi pagyvenę, užaugę Sovietų Sąjungos pastogėje, valgę jos duoną ir gėrę pieną, nereikia tikėtis stebuklų, galim pasididžiuoti, kad Latvijoje ir Estijoje tokios problemos nėra. Lenkija, šios šalies politikai taip pat pagarsėję homofobai visame pasaulyje, kai išgirdo, jog Lietuva nori priimti šį įstatymą, užvertę galvas žavėjosi mūsų politika ir patys puolė renkti šį įstatymą. Gailą, kad protestai vykę prie Lietuvos amabasadų, užsienyje, taip ir liko neišgirsti, o Seimas dar kartą užuot sprendęs gilias ekonomines problemas ir gelbėję Lietuvą, pasmerkė ją dar didesnei neligybei, diskriminacijai ir smerktinumui. Galbūt aš per daug viską vienpusiškai vertinu. Galbūt aš per daug ginu homoseksualų pusę ir sakau, kad čia Seimas toks, šioks, anoks, bet mane tiesiog papiktino tokia neteisybė. Galbūt tai jums visiškai neaktualu, galbūt ir nieko naujo neišgirdote, bet visgi, pamatėte, kad teisybės Lietuvoje dar kartą nerasta, jos diagnozė minusinė su koordinatėmis [0;0], žodžiu, stovime vietoje. O kas eis, jeigu ne mes patys turime eiti ir ieškoti laisvės bei kovoti už teisybę. Todėl, linkiu nepasišiukšlinti, o būti vieni kitiems geresni, tolerantiškesni ir daugiau šypsotis. Gal ir pasaulis tada atrodys kur kas graženis.

Jūsų Maištinga Siela

P.S.

Šis įstatymas ne tai, kad kvailas, bet visiškai nelogiškas. Nes pagal jį bus uždrausta rodyti "Simpsaunus" ir viską, kas neatitinka realybės. Realiai pagalvojus net Hario Poterio negalėsim pažiūrėti, o Žiedų Valdovą galbūt vietoj erotikos žiūrėsim po vidurnakčio su raide "S"? O kaip tada fantastinė literatūra? Ar teks perrašyti vadovėlius? Jeigu įstatymas draudžia, tai draudžia viską. Kad ir kaip dar bebūtų, manau, dar niekas nebaigta.

Faktai apie Pasaulio pabaigą

Mokslininkai nustatė, kad Žemės magnetiniame lauke formuojasi galingi sutrikimai, liudijantys apie tai, kad planetos magnetiniai poliai greitu laiku apsikeis vietomis. Skamba balsai, teigiantys, kad ryšium su tuo reikia laukti naujų pasaulinio masto gamtinių kataklizmų, primenančių Pasaulinį tvaną.
Tokią išvadą padarė specialistai iš Danijos planetinių tyrinėjimų centro. Išvadoms pritaria ir kolegos iš Lidso (D.Britanija) universiteto, prancūzų Žemės fizikos instituto, taip pat amerikiečių mokslininkai ir Floridos tarptautinio universiteto Majamyje.
Tyrinėtojų manymu, per pastaruosius šimtmečius Žemės magnetinis laukas žymiai susilpnėjo. To poveikį 1989 metais pajuto Kanados rytų gyventojai. Saulės vėjai prasiskverbė per susilpnėjusį magnetinį skydą ir pridarė didelių nuostolių elektros tinklams, palikę Kvebeką be šviesos 9 valandoms.
Manoma, kad planetos magnetinį lauką generuoja išsilydžiusios geležies srautai, supantys planetos branduolį. Danijos kosminis palydovas aptiko šiuose srautuose sūkurius (Arktikoje ir Pietų Atlante), kurie gali priversti srautus pakeisti kryptis. Tačiau daugelis specialistų mano, kad artimiausiu laiku tai, laimei, neįvyks.
Ir visgi, jei prognozės išsipildys, pasekmės gali būti katastrofiškos. Galingi saulės radiacijos srautai, kurie dėka magnetinio lauko dabar nepasiekia atmosferos, įkaitins viršutinius jos sluoksniuis ir sukels globalius klimato pasikeitimus. Kitaip sakant, ašigalių susikeitimo momentu įvyks staigus magnetinio lauko susilpnėjimas, o tai sukels šuolišką saulės radiacijos suintensyvėjimą. Kosminiai spinduliai sunaikins viską, kas gyva arba sukels mutacijas. Išeis iš rikiuotės visi elektriniai, navigaciniai ir ryšių prietaisai bei palydovai, esantys orbitoje. Migruojantys gyvūnai, paukščiai ir vabzdžiai praras sugebėjimą orientuotis. Be to, neįmanoma iš anksto apskaičiuoti, kur atsiras sausuma, o kur – vanduo.
Tiesa, kai 2001 metų kovą keitėsi magnetiniai poliai Saulėje, magnetinio lauko dingimas nebuvo užfiksuotas. Saulė keičia savo magnetinius polius kartą per 22 metus. Žemėje tokie stresai vyksta žymiai rečiau, bet visgi vyksta. Gali būti, kad kataklizmai planetos biosferoje, kai išnykdavo nuo 50 iki 90 proc faunos, susiję kaip tik su polių pasikeitimu. Mokslininkai pažymi, kad būtent magnetinio lauko dingimas tapo Marso atmosferos išsisklaidymo priežastimi.
Žemės magnetinio lauko kilmė iki šiol tebėra mįslė, nors yra daug hipotezių, mėginančių ją įminti. Tas magnetinis laukas, kuris egzistuoja ant žemės paviršiaus yra suminis laukas. Jis susiformuoja dėka kelių šaltinių: srovių, kertančių Žemės pavirčių, taip vadinamo sūkurinio lauko; išorinių, kosminių šaltinių, nesusijusių su Žeme, ir, pagaliau, magnetinio lauko, kurį lemia vidinė Žemės dinamika.
Pagal geomagnetinius duomenis, ašigaliai atlikdavo rokiruotes vidutiniškai kartą per 500 000 metų. Pagal kitą hipotezę, paskutinį sykį tai įvyko maždaug prieš 780 000 metų. Iš pradžių dviejų ašigalių Žemės laukas išnykdavo ir vietoje jo atsirasdavo sudėtingesnė daugiapolė struktūra, išsibarsčiusi po visą planetą. Paskui dipolis atsistatydavo, šiaurės ir pietų poliams pasikeitus vietomis.
Polių pasikeitimas – ne momentinis reiškinys, tai ilgalaikis geologinis procesas, matuojamas dešimtimis tūkstančių ir netgi milijonais metų. Tiesa, kai kurie mokslininkai mano, kad šie pasikeitimai vyksta per labai trumpą laiko tarpą. Jei polių pasikeitimas išsitęstų per daugelį metų, teigia šie mokslininkai, tai gyvybė šiomis laiko atkarpomis būtų sunaikinta saulės radiacijos.
O kol kas fiksuojamas magnetinių polių judėjimo greičio padidėjimas, gerokai viršijantis įprastą „dreifą“. Pvz., Šiaurės pusrutulio polius per pastaruosius 20 metų įveikė daugiau kaip 200 km atstumą pietų kryptimi.
Kaip žinia, yra dvi poros ašigalių – geografiniai ir magnetiniai. Per geografinius eina įsivaizduojama planetos ašis, aplink kurią ji sukasi. Šie ašigaliai randasi 90-ąjame ir nuliniame šiaurės ir pietų ilgumose – visos ilgumų linijos susieina į šiuos taškus.
Dabar apie antrą polių porą. Mūsų planeta – tai milžiniškas kamuolio pavidalo magnetas. Išsilydžiusios geležies judėjimas vidury Žemės, tiksliau, skystame išoriniame branduolyje, sukuria aplink ją magnetinį lauką, saugantį mus nuo žudančios saulės radiacijos.
Žemiško magneto ašis pakrypusi nuo planetos sukimosi ašies per 12 laipsnių. Ji netgi neina per Žemės centrą, o randasi maždaug 400 km į šalį nuo jos. Taškai, kuriuose ši ašis kerta planetos paviršių, ir yra magnetiniai poliai. Suprantama, kad dėl tokio ašių išsidėstymo geografiniai ir magnetiniai ašigaliai nesutampa.
Geografiniai poliai irgi juda. Tarptautinės Žemės polių judėjimo tarnybos stebėjimai ir geodezinių palydovų matavimai rodo, kad planetos ašis juda 10 cm per metus greičiu. Pagrindinė to priežastis – žemės plokščių judėjimas, sukeliantis planetos masės persiskirstymą ir pasikeitimus sukimęsi.
Japonų mokslininkai išsiaiškino, kad Šiaurės ašigalis juda link Japonijos maždaug 6 cm per metus greičiu. Jis slenka ir dėl žemės drebėjimų, kurie dažniausiai vyksta Ramiojo vandenyno rajone.
Pastaruoju metu geografinio poliaus judėjimas pagreitėjo, kaip ir magnetinio poliaus. Jeigu tai tęsis, tai netrukus polis atsidurs Didžiųjų Lokio ežerų Kanadoje rajone… Prancūzų geofizikos profesorius Gotjė Julo 2002 metais jau pakėlė paniką, aptikęs Žemės magnetinio lauko susilpnėjimą palei ašigalius, kas gali būti interpretuojama kaip ankstyvasis greito polių pasikeitimo požymis.
Pagal dar vieną hipotezę, mes gyvename unikaliu laimečiu: vyksta polių pasikeitimas ir kvantinis perėjimas į Žemės dvynį, esantį paraleliniame keturių išmatavimų pasaulyje. Aukštesniosios civilizacijos, švelnindamos planetarinės katastrofos pasekmes, šį perėjimą vykdo palaipsniui, kad sukurtų palankias sąlygas užgimti naujai supercivilizacijos šakai. Aukštesniojo proto atstovai mano, kad senoji žmonijos šaka nėra protinga, kadangi ji per pastaruosius dešimtmečius, mažiausiai penkis kartus galėjo sunaikinti planetoje visa, kas gyva, jei nebūtų laiku įsikišusios aukštesnės jėgos.
Tyrėjų grupė iš Tarptautinio Floridos universiteto, vadovaujama Bredo Klemento teigia, kad per pastaruosius 15 mln. metų vienas ašigalių „reversas“ vyksta vidutiniškai kas 250 000 metų. Tačiau paskutinis toks polių pasikeitimas įvyko prieš 790 000 metų. Galima spėti, kad gyvename eilinio grandiozinio pasikeitimo, kuris kiek vėluoja, bet štai štai nutiks, išvakarėse.
Šiandien mokslininkų tarpe nėra vieningos nuomonės dėl to, kaip ilgai gali tęstis polių pasikeitimas. Pagal vieną versiją tam reikia kelių tūkstančių metų ir visą tą laiką Žemė bus beginklė prieš saulės radiaciją. Kita versija teigia, kad polių pasikeitimas trunka vos kelias savaites. O štai Apokalipsės datą, kai kurių mokslininkų manymu, mums nurodo majai ir atlantai – tai 2050-ieji metai.
1996 metais amerikiečių mokslo populiarintojas S. Rankornas padarė išvadą, kad sukimosi ašis keitėsi anaiptol ne vieną kartą drauge su magnetiniu lauku. Jis mano, kad paskutinė geomagnetinė inversija įvyko maždaug 10 450 metais prieš Kristų. Būtent apie tai ir praneša mums atlantai, likę gyvi po potvynio ir pasiuntę į ateitį savo pranešimą. Jie žinojo apie reguliarų polių keitimosi periodiškumą – tai vyksta maždaug kartą į 12 500 metų. Jeigu prie 10 450 metų iki Kristaus pridėsime 12 500 metų, vėlgi gauname 2050-uosius metus – artimiausio gigantiško gamtinio kataklizmo datą. Šią datą specialistai apskaičiavo tyrinėdami trijų Egipto piramidžių – Cheopso, Chefreno ir Mikerino – išsidėstymą.
Rusų mokslininkai mano, kad išmintingi atlantai mėgino suteikti mums žinių apie periodišką polių pasikeitimą per precesijos dėsnį, kurį galima iššifruoti studijuojant šių trijų piramidžių išsidėstymą. Atlantai, iš visko sprendžiant, buvo visiškai įsitikinę, kad kada nors, jiems labai tolimoje ateityje Žemėje atsiras nauja išsivysčiusi civilizacija ir jos atstovai iš naujo atras precesijos dėsnį.
Pagal vieną iš hipotezių, būtent atlantai greičiausiai vadovavo trijų didžiausių piramidžių statybai Nilo slėnyje. Visos jos pastatytos 30-ame šiaurės platumos laipsnyje ir orientuotos į pasaulio šalis. Kiekviena statinių briauna nukreipta į šiaurę, pietus, vakarus arba rytus. Nėra Žemėje daugiau nė vieno statinio, kuris būtų taip tiksliai, vos su 0,015 laipsnio paklaida orientuotas į pasaulio šalis. Kadangi senovės statytojai šį savo tikslą pasiekė, vadinasi, jie turėjo atitinkamą kvalifikaciją, žinias, pirmaklasę įrangą ir prietaisus.
Einam toliau. Piramidės stovi orientuotos į pasaulio šalis su 3 minučių ir 6 sekundžių nuokrypiu nuo meridiano. O skaičiai 30 ir 36 – yra ne kas kita, kaip precesinio kodo skaičiai. 30 dangaus horizonto laipsnių atitinka vieną Zodiako ženklą, 36 metai – laikotarpis, per kurį dangaus paveikslas pajuda per pusę laipsnio.
Mokslininkai taip pat nustatė tam tikrus dėsningumus ir sutapimus, susijusius su piramidės išmatavimais, jų vidinių galerijų nuolydžio kampais, DNR molekulės „sraigto“ augimo kampu ir t. t. vadinasi, nusprendė mokslininkai, atlantai visomis jiems prieinamomis priemonėmis nurodė mums griežtai apibrėžtą datą, kuri sutampa su nepaprastai retu astronominiu reiškiniu. Jis kartojasi kartą per 25 921 metus. Tuo metu trys Oriono juostos žvaigždės buvo pačiame žemiausiame savo precesiniame taške virš horizonto linijos pavasarinio lygiadienio dieną. Tai buvo 10 450-aisiais metais prieš Kristų. Šitaip senovės išminčiai stengėsi supažindinti mus su šia data per mitologinius kodus, per dangaus sklypo žemėlapį, nupieštą Nilo slėnyje trijų piramidžių pagalba.
Ir štai 1993 metais belgų mokslininkas R. Bjuvelis pasinaudojo precesijos dėsniu. Atlikęs kompiuterinę analizę, jis išsiaiškino, kad trys stambiausios Egipto piramidės išdėstytos vietovėje taip, kaip buvo išsidėsčiusios trys Oriono juostos žvaigždės 10 450-aisiais metais prieš Kristų., kai jos buvo apatinėje, t.y. išeities precesinio judėjimo dangumi taške.
Šiuolaikiniai geomagnetiniai tyrimai rodo, kad maždaug 10 450 metais prieš Kristų įvyko žaibiškas polių pasikeitimas ir planetos magnetinė ašis pakrypo per 30 laipsnių nuo sukimosi ašies. Įvyko planetinio masto žaibiška katastrofa. Geomagnetiniai tyrimai, atlikti 9-ojo dešimtmešio pabaigoje amerikiečių, anglų ir japonų mokslininkų, parodė ir dar kai ką. Šie košmariški kataklizmai nuolat kartojosi planetos istorijoje reguliariai kas 12 500 metų. Būtent jie tikriausiai pražudė dinozaurus, mamutus ir Atlantidą.
Po paskutinės tokios katastrofos 10 450 metais išlikę gyvi žmonės ir pasiuntė mums žinią per piramides. Atlantai vylėsi, kad išsivysčiusi civilizacija atsiras žymiai anksčiau negu vėl ateis laikas totalinei katastrofai. Ir galbūt suspės pasiruošti ją sutikti. Pagal vieną hipotezę, atlantų mokslui nepavyko numatyti „privalomo“ planetos pokrypio 30-čia laipsnių polių pasikeitimo momentu. Visi kontinentai pasislinko būtent 30-čia laipsnių ir Atlantida atsidūrė Pietų ašigalyje. Gyventojai iššąlo, kaip lygiai taip pat kitame planetos gale iššalo mamutai. Gyvi liko tik tie atlantai, kurie tuo metu buvo kituose kontinentuose, kalnų vietovėse, kur pavyko išvengti potvynių. Ir jie nusprendė perspėti ateities kartas, kokias pasekmes sukelia polių pasikeitimas.
1995 metais buvo atlikti nauji papildomi tyrimai, pasitelkus naujausius prietaisus, sukurtus specialiai tokio pobūdžio darbams. Mokslininkams pavyko padaryti svarbių patikslinimų būsimai polių apsikeitimo vietomis prognozei ir tiksliau nustatyti šio įvykio galimą datą – 2030-uosius metus.
Amerikiečių mokslininkas G. Henkokas skelbia dar ankstesnę pasaulio pabaigos datą – 2012 metus. Savo versiją jis grindžia vienu iš dviejų indėnų majų kalendorių. Mokslininko manymu, kalendorius tikriausiai atiteko majams iš atlantų.
Pagal Ilgąjį majų kalendorių, mūsų pasaulis cikliškiau susikuria ir susinaikina su 13 baktunų periodiškumu (apie 5120 metų). Dabartinis ciklas prasidėjo 3113 metų rugpjūčio 11 dieną prieš Kristų ir baigsis 2012 metų gruodžio 21 dieną. Majai manė, kad tą dieną įvyks pasaulio pabaiga. O po to prasidės naujas ciklas, naujo pasaulio pradžia.
Kitų paleomagnetologų duomenimis, magnetinių polių susikeitimas turi įvykti jau visai greitai. Bet ne buitišku požiūriu, ne rytoj ar poryt. Vienas tyrinėtojas kalba apie 1000 metų, kitas apie 2000. Tada ir užgrius pasaulio pabaiga, paskutinis teismas, pasaulinis tvanas, kurie aprašyti Apokalipsėje.
Tačiau žmonijai jau pranašavo pasaulio pabaigą. Tačiau baigėsi 2000-ieji metai, o viskas liko kaip buvę.

NSO Italijoje ir lenkų susirūpinimas

Šių metų gegužės 2-ą dieną apie 11 val. 15 min. Italijos mieste Turine buvo pastebėta tuzinas spalvotų neatpažintų skraidančių objektų. Apie tai rašė Italijos spauda. Vienas iš įvykio liudininkų incidentą užfiksavo vaizdo kamera.
NSO buvo sudarytas iš penkių oranžinių bei keičiančių spalvą švytinčių rutulių. Šviesų išsidėstymas ir kryptis pastoviai keitėsi. Retkarčiais objektas stovėjo vietoje, po to vėl staigiai pakeisdavo poziciją. Šviesos tai pradingdavo tai vėl atsirasdavo. "Iš pradžių pamaniau jog tai lėktuvas, kol jis nepriartėjo" kalbėjo vienas iš liudininkų. Visi liudininkai NSO tyrinėtojams įvikį apibūdino vienodai. NSO pasirodymas truko apie pusvalandį.
Ar tai kosminis laivas valdomas nežemiškų būtybiu? Galbūt. Italijos oro pajėgos pripažino kad tai tikrai gali būti NSO. Liudininkai minėjo pajutę jausmą kad žemėje esame ne vieni.

Nedidelis Lenkijos miestas Vylatovas ketina prašyti finansinės paramos iš Europos Sąjungos: nei daug nei mažai - 126 milijonus dolerių.
Anot miesto pareigūno, tiek pakaktų, kad galima būtų pastatyti stovyklą šimtams lankytojų, susidomėjusių neatpažintų skraidančių objektų (NSO) daromomis išdaigomis. Miesto apylinkėse javai išguldyti keistais apskritimais.
Tie suguldytų javų skrituliai ūkininkų laukuose sudaro visą kompleksą darinių, kurie čia, Lenkijos vakarinėje dalyje, kartojasi kas ketveri metai.
Tie skrituliai labai domina NSO entuziastus, kurie šventai tiki, jog juos padaro ateivių erdvėlaiviai, nors kai kas visa tai laiko pokštais.
"Mes oficialiai kreipiamės paramos - norėtume įrengti stovyklą atvykstantiems iš Lenkijos ir iš kitų Europos kraštų, nutiesti kanalizaciją", - aiškino Vylatovo savivaldybės tarybos narys Tadeušas Filipčakas (Tadeusz Filipczak).
"Aš jau turiu savo sodyboje ekspoziciją, kurią mielai apžiūrinėja atėję žmonės; jie klausinėja; aš jiems aiškinu, pasakoju - negali juk jų paprasčiausiai pasiųsti tiesiai į laukus", - pasakojo jis.

Pasaulis ir Gyvenimas - keistas dalykas

Sveiki milieji, visiems ačiū, kuriems tikrai patiko straipsnis apie Tibetą. Taigi šiandien, noriu visus pasveikinti su nauja Lietuvos Respublikos inauguruota ir jau teisėtai vadinama prezidente Dalia Grybauskaite. Perkopę pirmąjį tūkstantmetį, pagaliau savo valdžią patikime moterei. Keista, bet lytis irgi turi nemažai reikšmės valdžioje. Visada simpatizavau valdžiai, kuri tvirtai laikosi moters rankose. Sako, jos ne kokios vairuotojos kelyje, bet taip nemanau, su jomis galima jaustis saugūs, todėl tikiuosi, kad ir Dalia saugiai vairuos mūsų šalies vairalazdę.
Šiandien noriu Jus sudominti kuom nors lengva ir pikantiško. Todėl pasikapsčiau interneto platybėse ir parinkau tokių faktų, kurių nė pats nesu girdėjęs. Pateikiu viską Jums, ką pavyko atkapstyti:
1. Ar žinojote, kad mažiausias atstumas tarp Rusijos ir JAV tėra vos 4 kilometrai? 2. 75 procentų miestų yra Šiauriniame pusrutulyje (na šitas tai naujiena). 3. Poros susitikusios sausi, vasari ir kovą dažniausiai turi polinkį išsiskirtį (jezustumarija...) 4.Sliekas turi penkias širdis (šito iš biologijos nepamenu). 5.Katė gali išleisti 100 garsų, o mūsų mylimas šuniukas tik. 6. Daugiausia vaikų gimsta liepos mėnesį (Tipo daugiausia yra vėžiukų? Reikia atskaičiuoti 9 mėnesius ir sužinosim kada labiausiai visi mylisi.) 7. Žiurkės be vandens išgyvena daugiau nei kupranugariai (kiek aš išgyvenčiau?) 8. Kai kurie dinozaurai buvo vištos dydžio (cha, tą žinojau iš dokumentinių filmų). 9. Šikšnosparnis yra vienintelis žinduolis galintis skraidyti. 10. Armonika moka groti mažiausiais kiekis žmonių, o daugiausiai – kazoo. (Kas tas kazoo?) 11.Iki pat 1982 m. Arnoldas Švarcnegeris buvo nelegalus JAV gyventojas. 12. Skruzdės neturi gravitacijos pojūžio. 13. Visos žmonijos paleidžiami į orą fejerverkai sudaro 0,0000063% viso į atmosferą išmetamo CO2 kiekio. Vieno didelio fejerverkų šou metu pagaminama mažiau anglies dioksido nei vieno automobilio savaitinis kiekis.14 Vidutiniškai vienas moters drabužis yra nešiojamas aštuonis kartus rečiau nei vyrų drabužiai. 15. Vienas žmogaus plaukas gali išlaikyti 3 kg. 16. Genys medį gali kapoti 20 kartų per sekundę dažniu. 17. Žmogaus DNR artimesnis žiurkėms nei katėms (Dabar man aišku, kodėl sakom „ak, tu – žiurke“).18.Muzikos klausymas palengvina virškinimą. 19. Raupsai yra seniausiai pasaulyje žinoma liga. 20. Po chemoterapijos netekus plaukų, jie gali ataugti kitos spalvos, susigarbanoti arba išsitiesinti. 21. Sanskritu žodis "karas" reiškia "trokšti daugiau karvių". 22. Pelėda yra vienintelis paukštis galintis apsukti galvą 270o kampu. 23. Obuoliai ryte išbudina geriau nei kava ( kaip čia suprast?) 24. Vaiko ūgį, paprastai, nulemia tėvas, o svorį – mama. 25. Prancūzijoje iki 2006 metų merginoms buvo leidžiama tuoktis nuo 15, o vaikinam nuo 18 metų (diskriminacija!) 26. Žinoma, kad popiežius avi raudonus Prada batus (juk kažkas turi juos siūti) 27. Žemė – vienintelė planeta nepavadinta pagoniško Dievo vardu. 28. Netiesa, kad didžioji Kinijos siena yra matoma iš kosmoso. Ji per siaura, kad būtų pastebima iš tokio atstumo. 29. Mona Lisa yra be antakiu. Renesanso laikais Florencijoje buvo madinga juos nusiskusti. 30. Žiebtuvėlis buvo išrastas pirmiau nei degtukai. 31. Prakaito laše yra apie 1 milijarda aukso atomų. 32. Vakarų Virdžinijoje buvo miestas pavadinimu „6“. 33. Napoleonas savo mūšių planus braižė smėlio dėžėje. 34. Keturių metų vaikas per dieną paklausia apie 437 klausimus. 35. Pirmoji pora parodyta per televiziją kartu lovoje buvo Vilma ir Fredas Flinstounai. 36. 80 proc. amerikiečių vestų tą pačią moterį, jei galėtų rinktis iš naujo, tačiau už to paties vyro tekėtų tik 50 proc. (Įdomu kaip Lietuvoje?). 37. Plaštakės ragauja pėdomis o kiaulės orgazmas trunka 30min. 38. Žmonės ir delfinai yra vienintelės rūšys, kurios mylisi dėl malonumo. 39. Perlai tirpsta acte. 40. Nagai ir plaukai po mirties nebeauga, tačiau oda ima trauktis, sudarydama klaidingą įspūdį. 41. Kiekvienais metais mėnulis nuo žemės nutolsta 3, 82 cm ( tai kiek arti jis buvo prieš 10 tūkst metų?) 42. Žmogus pirmą kartą buvo infekuotas ŽIV virusu 1930 metais. 43. Ryte mes esam 1 cm aukštesni nei vakare. Dienos bėgyje kremzlių sluoksniai sąnariuose susispaudžia. 44. Kūdikiai gimsta be kelio girnelės. Ji išsivysto 2-6 gyvenimo metais. 45. Jautriausias pirštas yra rodomasis. 46. Asilo akys išsidėstę taip, kad vienu metu jis gali matyti visas keturias savo kojas. 47. Uodas - tai gyvūnas, dėl kurio kaltės pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. 48. Katinas - vienintelis naminis gyvūnas nepaminėtas Biblijoje.. 49. Uodas turi 47 dantis. (Gal čia daugiau už ryklį?) 50. Anties kvarksėjimas neturi aido. Ir niekas nežino kodėl. 51. Jūs sudeginate daugiau kalorijų miegodami, negu žiūrėdami televizorių. (Nes prie TV dauguma valgo). 52. Krevetės širdis yra galvoje. 53. Tarakonas išgyvena 9 dienas be galvos ir po to nugaišta iš alkio. (Galingas padaras). 54. Vieną valandą dėvint ausines, bakterijų kiekis ausyje padidėja apie 700 kartų. (Argi čia gyvenimas?) 55. 70% merginų tiki, kad pirmoji meilė tęsis amžinai. (Nieko naujo). 56. Pasakų knyga "Tūkstantis ir viena naktis" (originalas) prasideda žodžiais: "Aladinas buvo mažas kinietis berniukas". (O kame čia sencacija?) 57. Per visą gyvenimą moteris suvalgo apie 20 kg lūpdažio. 58. Zigmundas Froidas turėjo liguistą baimę paparčiams. 59. Po ilgo darbo kompiuteriu pažiūrėjus į baltą tuščią popieriaus lapą, jis atrodys rožinis. 60. Seniausias pasaulyje kramtomosios gumos gabaliukas yra 9000 metų senumo. 61. Žmogaus šlaunies kaulai yra stipresni už betoną. 62. Rankų nagai auga 4 kartus greičiau negu kojų. (Matyt, tai gerai, nes kojų nagus sunku karpyti.) 63. Moterys mirkčioja dvigubai daugiau už vyrus. (Mūsų mokykloje buvo kitaip). 64. 1963 Randy Gardneris nemiegojęs išbuvo 264 valandas. Tai pasaulio rekordas. 65. Moters širdis plaka greičiau nei vyro. 66. Fiziškai yra neįmanoma nusičiaudėti atsimerkus. 67. Pabandykit liežuviu pasiekti alkūnę. 68. Vyrai žagsi dažniau negu moterys. 69. Dauguma žmonių vorų bijo labiau nei mirties. 70. Šešis kartus didesnė tikimybė, kad žaibas nutrenks vyrą, o ne moterį. 71. 65 metų amerikietis prie televizoriaus būna praleidęs vidutiniškai 9 metus. ( O prie kompo?) 72. Elektros kėdę išrado dantistas. 73. Žirkles išrado Leonardas da Vincis (O kuo kirpdavo plaukus?) 74. Olimpiniame aukso medalyje privalo būti 92,5% sidabro. (Bijau pagalvoti kas likusieji.) 75. Norint iki saulės nuvažiuoti automobiliu, reiktų 150 metų. 76. J.S. Bachas turėjo 20 vaikų - 7 su pirmąja žmona ir 13 - su antrąja. (Vaisingas vyras, dabar žinom ką mėgo veikti be kurybos). 77. Šiaurės elniai mėgsta bananus. 78. Dauguma dramblių sveria mažiau negu mėlynojo banginio liežuvis. 79. Drambliai - vieninteliai gyvūnai, kurie nemoka šokinėti. 80. Stručio akis yra didesnė už jo smegenis. 81. Delfinai miega atmerkę vieną akį. 82. Kolibriai negali vaikščioti. 83. Šokoladas žudo šunis. Šokoladas veikia šunų širdį ir nervų sistemą. 100 g šokolado nedideliam šuneliui gali būti mirtina dozė. 84. Laumžirgio gyvenimo trukmė - 24 valandos. 85. Kiaulei pasižiūrėti į dangų nėra jokių fizinių galimybių. 86. Mėgstamiausia varlių spalva yra mėlyna. 87. 10 % Rusijos pajamų sudaro Vodkos pardavimai. 88. Sunkiai dirbantis žmogus išprakaituoja apie 15 litrų per dieną. 89. du kart du yra keturi, o ne penki (tikrai?) 90. Pagal Google statistiką, Jungtinės Anglijos Karalystės miestelio Milton Keynes gyventojai internete ieško "porno" daugiau nei bet kurio kito miesto pasaulyje gyventojai. 91. Nelaiminguose atsitikimuose, kai vienas pėstysis susiduria su kitu, JAV per metus žūva apie 800 žmonių. 92. Microsoft Word "lūžimai" visame pasaulyje lemia 49 milijonus prarastų darbingo laiko valandų per metų laikotarpį. 93. Lietuvoje gyvena trijų rūšių rupūžės - pilkoji, žalioji ir nendrinė. Nendrinė įrašyta į Raudonąją knygą. Žmonių kaimynystėje dažniausiai sutinkama pilkoji. Minta įvairiausiais gyviais, dažniausiai vabzdžiais. Visos rupūžės - naktiniai varliagyviai, dieną tūno kur nors pasislėpę, o naktį medžioja. Palyginus su varlėmis - rupūžės ilgaamžės, gali gyventi apie 30 metų. Kai kuriems gamtininkams rupūžių akys gražesnės net už mylimų moterų akis. Rupūžės nėra labai baikščios - kartais pačios įropoja į kambarį, lipa ant rankos pasišildyti. Pasižymi sėslumu, todėl daugelį metų gyvena toje pačioje vietoje. 94. Vidutinis kanadietis sveria daugiau nei vidutinis amerikietis. 95. Švedijoje naktinėse pamainose dirba didesnė dalis darbo jėgos nei bet kurioje kitoje šalyje. 96. 2006 metų rugpjūtį pripažinus, jog Plutonas - ne planeta, JAV bus išleista 23 milijonai dolerių atnaujinant mokyklinius vadovėlius. 97. Jei visi per metus pasaulyje parduodami lipnūs lapeliai (angl. post-it) būtų išdėstyti vienas po kito, jie apjuostų Žemės rutulį aštuonis kartus. 98. Vidutiniškai per savo gyvenimą žmogus atsako į 45228 telefono skambučius. 99. Devyni procentai žmonių užbraukia praėjusias dienas kalendoriuje. 100. 73 procentai vyresnių nei 60 metų vyrų bent vieną kartą savo gyvenime buvo auginę ūsus. 101. Beveik 90 procentų loterijos bilietų parduodami žmonėms, gyvenantiems žemiau skurdo ribos. 102. Stomatologija yra 17 pagal pelningumą verslo šaka Europoje. 103. Jei būtų galima surinkti viso pasaulio laikrodžiams prisukti sunaudojamą energiją, jos užtektų Kauno dydžio miestui. 104. Nepaisant prastos žiurkių ir šikšnosparnių reputacijos, žmonės dažniau pasiutlige užsikrečia nuo elnių. 105. Katei krentant iš 2–6 aukšto tikimybė mirtinai susižeisti yra dvigubai didesnė nei krentant iš 7–32 aukšto. 106. Ilgos erekcijos yra pagrindinė hipoksinio smegenų pažeidimo (kai smegenų veikla sutrinka dėl deguonies trūkumo) priežastis vyrų tarpe. 107. Džibutyje yra išlikusi tradicija, kai tėvai išsaugo dalį vaiko bambagyslės jam tik gimus, ir padovanoja ją vaikui tada, kai gimsta jo (jos) pirmasis vaikas. 108. Dėl halogeninių lempučių poveikio kasmet suserga daugiau žmonių nei dėl mikrobangų krosnelių poveikio. 109. Paprastomis savaitės dienomis susituokusios poros pagal statistiką gauna 23 procentais mažiau dovanų nei tos, kurios susituokia savaitgaliais. 110. Vidutiniškai suvirintojų rega yra geresnė už 75 procentus visų žmonių. 111. Tamsoje nuskinti pomidorai išlieka švieži vidutiniškai dvejomis dienomis ilgiau nei juos nuskynus dienos šviesoje. 112. Gegužės mėnesį eismo įvykiuose žūva daugiau žmonių negu bet kurį kitą mėnesį. 113. Vidutinis amerikietis maudosi dažniau nei vidutinis bet kurios kitos tautybės žmogus. 114. Autorių, kurių vardai prasideda A raide, knygos viešosiose bibliotekose skaitomos 23 procentais dažniau. ( Nes iki kitų net nebeprieina). 115. Būdamas vidurinėje mokykloje Albertas Einšteinas (Albert Einstein) iš IQ testo surinko 83. Jau būdamas suaugęs, paklaustas, kodėl jo surinktas įvertis buvo toks žemas, jis atsakė: "Aš niekada nežiūrėjau į testus rimtai". 116. Lyginant tarpusavyje vienodo storio siūlelius, šilkas yra stipresnis nei plienas. 117. Bendra visame pasaulyje gyvenančių skruzdėlių masė yra didesnė nei bendra visų kitų pasaulio vabzdžių masė. 118. Jei norite daug atostogauti - keliaukite į Italiją. Kiekvienais metais darbuotojai šioje šalyje gauna 42 laisvas dienas. Palyginimui, JAV darbuotojai vidutiniškai gauna 13 laisvų dienų per metus. 119. 18 procentų Skandinavijos gyventojų niekada nėra matę kompiuterio. 120. Arbatinis šaukštelis koncentruoto dulkėse gyvenančių naminių erkučių alergeno yra mirtinesnis nei arbatinis šaukštelis kobros nuodų.

Maištinga Siela