Sveiki, kino mėgėjai,
Žinote, pasiilgstu tų
paprastų siaubo filmų, kada iš tikrųjų laksto kūnu šiurpuliukai, kai galima
mėgautis siužetais, montažu, vaidyba... Bet ne, jau tikriausiai niekada
nebegalėsiu mėgautis jais. Matyt, jau kažkas prarasta, nebeįmanoma pasivyti
paauglystės, kai viskas kine stebindavo, o dabar tiesiog vos išspaudžiu
emocijas iš tokių vidutinių filmų kaip „Medaus
mėnuo“ (angl. Haneymoon) (2014),
kurį griebiausi žiūrėti su ta pačia intencija, norėdamas patirti virpėjimą.
Kino kritikų vidurkis
mane nustebino. Tikėjausi kur kas geresnio filmo. Pirmoji filmo pusė tiesiog
apgailėtinai nuobodi. Jokios intrigos, jokio žavesio, jokio stiliaus, o scenarijų,
rodos, rašė kokia nors Agata Kristi savo 50-ąjį detektyvų romaną, kuris ir vėl
prasideda ta pačia formule: linksmi ir jauni žmonės atvažiuoja į seną namą,
nori praleisti gražiai laiką, bet... Nuobodu. Scenarijus apgailėtinas. Tik antroji
filmo pusė ima ir sudomina, nes iš tikrųjų imi spėlioti, kas su tais
personažais darosi, nes nesi tikras, ar tai apsėdimas, ar koks NSO, ar tai
psichologinis kažkoks scenarijaus žaidimas. Tačiau buvau nukamuotas per pirmąją
filmo pusę, todėl antroji nebesugebėjo atpirkti tos kančios ir filmas tapo „šiaip
sau“.
Visi džiaugiasi filme
išvydę „Sostų karų“ aktorę Rose Leslie, kuri man panašėjo į Linsay Lohan, kai
ši dar buvo „ryža“. Didelio įspūdžio nepadarė. Kur kas žaviau atrodė „Pigių siaubo
istorijų“ aktorius Harry Treadaway, nors jo personažas pernelyg ištruko
tampydamas žmonos sudraskytus naktinius marškinius, užuot vežęs kraujuojančią ją
į ligoninę.
Mano
įvertinimas: 4/10
Kritikų vidurkis:
68/100
IMDb:5.6
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą