Filmas: "Leviatanas" / "Левиафан" / "Leviathan"

Sveiki,

Šįkart apie itin ypatingą filmą „Leviatanas“ (angl. Leviathan) (2014), kurį režisavo mano ko gero pats mėgstamiausias šiuolaikinio rusų kino režisierius Andrei Zvyaginstev. Anksčiau matyti jo filmai „Sugrįžimas“ (2003) bei „Jelena“ (2009) buvo ne ką mažiau pritrenkiantys, nei „Leviatanas“. Ilgai teko laukti filmo, apipilto pačiais įvairiausiais apdovanojimais, tačiau pačioje tėvynėje smarkiai kritikuojamas, kadangi nusako Putino respublikos formuojamas visuomenines ydas, labiausiai pažeista teisingumo ir teisėsaugos pusiausvyra. Nenustebčiau, jei po šio filmo režisieriui būtų sąmoningai valdžios užkirsti keliai tęsti režisieriaus kūrybinį gyvenimą, turint galvoje, kad paskutiniu metu ypač sustiprėjo propagandinis informacinis karas ir Putino formuojami susidorojimo aktai su menininkais.

„Leviatanas“ – puikiausias filmas, kuris interpretuoja simboliškai per šiandienos Rusijos realijas Biblijos eilutes. Su Jobo knyga susietos simbolinės prasmės pasakoja apie skaudžią žmonių neteisingumo istoriją. Kodėl oligarchai ir kriminalinio pasaulio žmonės klesti ir veidmainiškai lankosi cerkvėse, o lyg ir dorai gyvenantis, bet nuo Dievo nutolę žmonės yra traiškomi likimo. Filmo interpretacijos nevienareikšmiškos ir labai įdomios. Galima vienaip interpretuoti per Bibliją ir galima į filmą žvelgti kaip į savotišką Putino demokratijos dūmų uždangos išsklaidymą ir kritiką. Tiesą sakant, buvo labai nelengva žiūrėti į teisingumo paskandinimą, žlungančius likimus ir neteisingumo iškėlimą. Filmas smarkiai veikia emocijas ir teisingumo jausmą, puikiai žongliruoja moralinėmis vertybėmis ir valdžios godumu, puikiai gretina doroves ir nuodėmes, faktą su tikėjimo interpretacija.

Be jokios abejonės, filmas paralyžiuoja morališkai, netgi kelia pasipiktinimą, kaip šitaip galima. Pasirodo, galima, todėl filmas man be galo patiko. Laikau jį vienu geriausiu matytu šiais metais ir net šiek tiek gaila, kad „Oskarą“ pelnė lenkų filmas „Ida“, o ne „Leviatanas“.

Leviatanas – mistinė jūrų pabaisą, panaši į slibiną, tampa filmo simboliu ir daugiavariantiška interpretacija. Man asmeniškai – tai egzistencinės gelmės priartėjimas prie mirties, to, kas taip jaučiama ir taip neigiama vartotojiškoje korumpuotoje Putino visuomenėje. Visi mes pavirsime kaulais, visi mūsų siekiai, moralė išnyks ir liks tik tie kaulai palei jūrą. Teisingumas, tiesa – ji tik neatstatoma jokiais praradimais ar atgavimais. Todėl leviatano interpretacijos reikalauja nevienadienio apmąstymo ir diskusijų po filmo. Filmas daugiau nei nuostabus perlas, jis tampa egzistencinių gelmių pajautos veidrodžiu, į kurį taip sunku žiūrėti. Nieko nebepasakiau apie rusų nuostabius aktorius – jie pritrenkiantys, jau vien dėl jų verta žiūrėti.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 92/100

IMDb:7.7

Jūsų Maištinga Siela