Sveiki,
Suomių režisierė Zaida
Bergroth Scanoramoje pristatė garsios suomių-švedų rašytojos, iliustratorės ir
dailininkės Tuvės Janson (Tove Jansson 1914-2001) biografinį filmą „Tuvė“
(suom. Tove) (2020), kuris skirtas besiformuojančios menininkės
gyvenimo etapui. Kai aną vakarą žiūrėjau švedų-danų filmą „Astridos Lindgren
jaunystę“ (2018), beveik buvau tikras, kad kažkuo anas filmas bus panašus į „Tuvę“,
tačiau kažkiek klydau.
„Tuvė“ filmas mane
absoliučiai nustebino, nes jis LGBT indekso filmas, o rašytoja visą savo
gyvenimą kaip menininkė nuo pačių artimiausių savo draugų neslėpė, jog ją
traukia moterys. Filmas mus nukelia iškart į Antrojo pasaulinio karo
pabaigtuves, kada pasidalijęs pasaulis ir Suomiją varginęs Žiemos karas su
Rusija galiausiai baigėsi. Jauna moteris Tuvė bando tarp vyrų dailininkų
impresionistų pelnyti pripažinimą, tačiau nesilaikydama tėvo dailininko
primestų standartų, ji taip ir nesulaukia nei stipendijos, nei pripažinimo iš
menininkų luomo. Iš vienos pusės dėl to, kad ji moteris, o iš kitos, kad
kitokia. Galiausiai, gyvendama skurdžiai dideliame bute, ji vienu metu
susitikinėja su vyru ir vienoje parodoje su sutikta įspūdingo stoto lesbiete
režisiere Vivika. Netrukus Tuvė patiria išdavystę, o kad prastumtų nelaimingas
gyvenimo dienas, ji vis labiau paišalioja į paraštes išgalvotus veikėjus,
kuriuos vadina Troliais Mumiais. Tikriausiai nė pati neįtardama, kad vieną
dieną šie „nerimti dalykai“ taps jos ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir
padarys ją viena žymiausių karikatūrišių ir knygų vaikams autore pasaulyje.
Priešingai, nei „Astrida
Lindgren jaunystė“, šis filmas atskleidžia LGBTQ moterų menininkių padėtį
Skandinavijoje iškart po Antrojo pasaulinio karo. Tuvė absoliučiai meninės prigimties
asmenybė, kuri nuo mažens siekė eiti tėvo pėdomis, todėl jos gyvenimo pažiūros
negaubia puritoniški tėvų reikalavimai, nėra kaltės ir religinio potrauminio jausmo.
Be to, Tuvę galima laikyti laisva bohemos atstove, kuri aistringai bando kurti
ne tik savo kūrinius, bet ir savo gyvenimą. Ne kartą, žiūrėdamas šį
filmą, pagalvojau, jog tai savotiška Skandinavijos Frida Kahlo, gyvenusi
panašiu laikotarpiu, patyrusi moterų meilę ir meninį savitumą, nepritapimą.
Žiūrint tokius filmus kaip „Tuvė“, nesunku susikurti asmenybes autoritetus,
žavėtis ir toliau kurti mitus apie jų gyvenimo būdą, tačiau tikriausiai
gyvenimas yra kur kas paprastesnis ir pilkesnis, nei toks spalvingas filmas.
Bet kokiu atveju, filmui pavyko sukurti ir perteikti tą nematomą ir, sakyčiau,
kiek pagražintą menininkės gyvenimą, apie kurį ilgą laiką plačiai negalėjome
dėl savaime suprantamų priežasčių kalbėti.
Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 63/100
IMDb: 7.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą