Filmas: "Tuvė" / "Tove"

 Sveiki,

 

Suomių režisierė Zaida Bergroth Scanoramoje pristatė garsios suomių-švedų rašytojos, iliustratorės ir dailininkės Tuvės Janson (Tove Jansson 1914-2001) biografinį filmą „Tuvė“ (suom. Tove) (2020), kuris skirtas besiformuojančios menininkės gyvenimo etapui. Kai aną vakarą žiūrėjau švedų-danų filmą „Astridos Lindgren jaunystę“ (2018), beveik buvau tikras, kad kažkuo anas filmas bus panašus į „Tuvę“, tačiau kažkiek klydau.

 

„Tuvė“ filmas mane absoliučiai nustebino, nes jis LGBT indekso filmas, o rašytoja visą savo gyvenimą kaip menininkė nuo pačių artimiausių savo draugų neslėpė, jog ją traukia moterys. Filmas mus nukelia iškart į Antrojo pasaulinio karo pabaigtuves, kada pasidalijęs pasaulis ir Suomiją varginęs Žiemos karas su Rusija galiausiai baigėsi. Jauna moteris Tuvė bando tarp vyrų dailininkų impresionistų pelnyti pripažinimą, tačiau nesilaikydama tėvo dailininko primestų standartų, ji taip ir nesulaukia nei stipendijos, nei pripažinimo iš menininkų luomo. Iš vienos pusės dėl to, kad ji moteris, o iš kitos, kad kitokia. Galiausiai, gyvendama skurdžiai dideliame bute, ji vienu metu susitikinėja su vyru ir vienoje parodoje su sutikta įspūdingo stoto lesbiete režisiere Vivika. Netrukus Tuvė patiria išdavystę, o kad prastumtų nelaimingas gyvenimo dienas, ji vis labiau paišalioja į paraštes išgalvotus veikėjus, kuriuos vadina Troliais Mumiais. Tikriausiai nė pati neįtardama, kad vieną dieną šie „nerimti dalykai“ taps jos ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir padarys ją viena žymiausių karikatūrišių ir knygų vaikams autore pasaulyje.

 

Priešingai, nei „Astrida Lindgren jaunystė“, šis filmas atskleidžia LGBTQ moterų menininkių padėtį Skandinavijoje iškart po Antrojo pasaulinio karo. Tuvė absoliučiai meninės prigimties asmenybė, kuri nuo mažens siekė eiti tėvo pėdomis, todėl jos gyvenimo pažiūros negaubia puritoniški tėvų reikalavimai, nėra kaltės ir religinio potrauminio jausmo. Be to, Tuvę galima laikyti laisva bohemos atstove, kuri aistringai bando kurti ne tik savo kūrinius, bet ir savo gyvenimą. Ne kartą, žiūrėdamas šį filmą, pagalvojau, jog tai savotiška Skandinavijos Frida Kahlo, gyvenusi panašiu laikotarpiu, patyrusi moterų meilę ir meninį savitumą, nepritapimą. Žiūrint tokius filmus kaip „Tuvė“, nesunku susikurti asmenybes autoritetus, žavėtis ir toliau kurti mitus apie jų gyvenimo būdą, tačiau tikriausiai gyvenimas yra kur kas paprastesnis ir pilkesnis, nei toks spalvingas filmas. Bet kokiu atveju, filmui pavyko sukurti ir perteikti tą nematomą ir, sakyčiau, kiek pagražintą menininkės gyvenimą, apie kurį ilgą laiką plačiai negalėjome dėl savaime suprantamų priežasčių kalbėti.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 7.0

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas (trumpametražis): "Pasiruošk su manimi" / "Get Ready With Me"

 

Sveiki,

 

Tokių trumpametražių filmų kaip švedų režisieriaus Jonatan Etzler „Pasiruošk su manimi“ (angl. Get Ready With Me) (2018) nepamatau daug. Vengiu trumpametražių dėl paprasčiausių priežasčių, o ypač dėl stereotipų, kad „ką čia per pusvalandį galima spėti įsijausti ir apmąstyti?“. Tačiau kaskart tais retais atvejais įsitikinu, kad be reikalo. Prieš pat Kalėdas LRT išleido tris trumpametražius, skirtus jaunimo pasaulio problematikai perteikti ir vienas iš buvo „Pasiruošk su manimi“ (Kurį laiką filmas dar bus talpinamas ČIA, todėl galite pasižiūrėti).

 

Filmas puikiai tinka klasės valandėlei, pilietiniam ugdymui, literatūros pamokoms, gilesnėms ir aktualesnėms diskusijoms apie nuolat technologijų veikiamą jaunuomenę. Istorija filme pasakoja apie mokinę Vendelą, kuri turi savo asmeninę portalą YouTube kanale ir svajoja, kaip ir daugelis pradedančiųjų mėgėjų influencerių, apie armijas sekėjų ir komentatorių. Jaunoji Vendela per pamoką pristato mokytoją Luką sujaudinusį ir šokiravusį vaizdo įrašą apie tai, kaip reikia taisyklingai persipjauti venas. Mokytojas jaunystėje pats tuo užsiėminėjo, todėl besąlygiškai ima išgyventi dėl mokinės, beldžiasi į jos namų duris, seka jos profilį, pats nesuprasdamas, kad tampa tik menkos savivertės, bet internetinės sėkmės besivaikančios naujos kartos manipuliatorės auka.

 

Filme scenos „susluoksniuojamos“ gana šokiruojančiais probleminio kartų elgesio išsišokimais, kuriuose randasi nemažai mūsų tikrovės. Režisierius taip pat scenas bando sujungti simboliais (kruvini beržai, per religines giesmes norinčią nušokti mokinę), tačiau filmas didžiąją savo dalimi gana tikroviškas ir įtikinamas. Silpnų nervų pedagogas trokšta apsaugoti ir ginti, o nekaltą aukos avele apsimetusi mergioti iš jo pasipelnyti socialiniuose tinkluose. Šiuolaikinis medijų dėmesio troškulys verčia net pilkiausiuosius griebtis kraštutinumų dėl populiarumo, nes kitaip nesi įdomus niekam. Naujas žmogaus tikrovės vertės ir pripažinimo matas nebėra nauji Dolce and Gabana bateliai, tai persikėlė į internetą: kuo gali sudominti šokiruodama(s) aplinkinius savo vaizdo įrašais?

 

Šiaip filmas stiprus dėl savo aktualijų. Kad ir kaip bežiūrėtumėte (jautresnį gali ir šiek tiek šokiruoti), filme galime ieškoti ne tik socialinių tinklų elgseną formuojančių faktorių, veikiau tai tik rezultatas. Galima analizuoti veikėjos santykius su motina (ji sudaužo telefoną, bet ir vėl nuperka naują, kad mergina kartotų tą patį), galima diskutuoti apie pedagogo tinkamą elgesį (kodėl jis elgiasi šitaip? kodėl nesikreipė į tos srities specialistus? Kodėl joks suaugęs nevertino patyčių iš mokytojo ir t. t.). Galima kalbėti apskritai apie tapatinimąsi su trauma ir šiuolaikinio jaunimo antipatijos jausmą žmogiškiesiems dalykams... Šiaip vertas pusvalandžio filmas.

 

Mano įvertinimas: 8.5/10

IMDb: 6.8

Čia galite originalo kalba peržiūrėti visą filmą (su angliškais titrais).

 

Jūsų Maištinga Siela