Filmas: "Juodasis apsiaustas" / "Black Robe"

Sveiki,

„Šokis su vilkais“ filmo gerbėjai tikriausiai turėtų suklusti, nes filmas „Juodasis apsiaustas“ (angl. Black Robe) (1991) tikriausiai turėtų irgi patikti. Septynioliktojo amžiaus naujojo žemyno užkariautojai pradeda savo invaziją Šiaurės Amerikoje ir čia pasirodo pirmieji krikščionys misionieriai, atliekantys šventą Dievo siųstą misiją. Kaip jau galite įspėti, vietiniams indėnams tai nieko gero nežada, nes naujieji atvykėliai sudrumsčia ne tik nusistovėjusius santykius tarp vietos genčių, bet ir atveža mirtinas dar šiame žemyne nebuvusias ligas ir, žinoma, kultūrų naikintoją – krikščionybės idėją.

Nors filmas filmuotas jau seniai – greit bus trisdešimt metų, tačiau kaip ir daugelis to meto filmų gali pasigirti išlaikytais gražiais estetiniais kadrais, tad kartais filmas pavirsta meditaciniu reginiu, kai galima besąlygiškai žavėtis ir bent iš dalies įsivaizduoti žmogaus nesugriautą gamtos idilę. Na, žinoma, šiame filme labiausiai veikia istoriniai faktai ir niuansai – kostiumai, genčių detalės, vietos papročiai... Filmas turėjo papasakoti pagrindinio jaunojo kunigo gyvenimo ir tikėjimo išbandymą, tačiau žvelgiant iš šių dienų perspektyvos visgi pasigedau vidinio veikėjo disonanso, kas iš tikrųjų verstų dėl jo išgyventi ir nerimauti. Neskaitant to fakto, kad jam midijos geldele nupjovė pirštą, visgi vidiniai virpesiai labiau tapybiškai simboliški – ypač finalinėse scenose, –  todėl nepaveikūs iki galo sužadinti žiūrovo juslių (bent jau kai kurių). Filmas nepanašus ir į galingą epą, lyginant, pavyzdžiui, kaip antai „Šokis su vilkais“ ar tą patį meditacinio pobūdžio galingais simboliais perteiktą T. Malick „Naujasis pasaulis“, kuris, prisipažinsiu, man labiau artimas ir juslesnis už „Juodąjį apsiaustą“.

Nepaisant kai kurių priekaištų, manau, filmas visumoje tikrai neblogas dėl estetikos, istorinių niuansų ir neblogai perteiktos pagrindinių įvykių ašies, tačiau priekaištų turėčiau vidinio veikėjo dramatizmo perteikime, kai kur suabejojau santykiais tarp užkariautojų ir vietinių indėnų, tačiau tai antraeiliai dalykai, kurie atsiranda bežiūrint juostą. Svarbu, kad jie atsiranda ir jie nėra absurdiški. Net neabejoju, kad daug kam filmas patiks.

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paskutinis Mao šokėjas" / "Mao's Last Dancer"

Sveiki, mieli skaitytojai,

Ar Jums Kinija patraukli šalis? Tikriausiai kur kas labiau nei Šiaurės Korėja, tačiau jos politinė santvarka labai jau nepriimtina vakariečiams. Filme „Paskutinis Mao šokėjas“ (angl. Mao‘s Last Dancer) (2009) galima puikiai susipažinti su komunistine manipuliuojančia valdžia nuostabiojoje Kinijoje. Žinoma, dabar politika yra kiek pasikeitusi, tačiau kalbėdami apie aštunto ir devinto dešimtmečio sandūrą, kai Kinijos politinė santvarka ypatingai rūpinosi savo piliečių plaunamomis smegenimis, panašiai taip, kas dedasi Šiaurės Korėjoje, galima šiek tiek ir nustebti.

„Paskutinis Mao šokėjas“ toli gražu ne apie politiką filmas, nors šis kontekstas gana ryškus. Istorija pasakoja apie realiai egzistavusį talentingą Kinijos primarijų, baleto meistrą Li As An Adult, kuris dėl savo puikių fizinių duomenų ir talento šokti buvo išsiųstas trumpam į JAV sudėtingais Kinijos politikos laikais. Iš esmės filmas centruojasi į dvi problemas: žmogaus vidinės valios pastangas tobulėti ir būti geriausiu, perlipant menkinimo barjerą bei politinių ideologijų įsikišimą į meno pasaulį. Iš esmės filmas gana lengvais potėpiais papasakoja biografinę istoriją ir baleto scenos meisterio kelią į šlovę nuo purvino kaimelio iki didžiulių aplodismentų Hiustone.

Filmas išties neblogas, tačiau visgi pasirinktas lengvas holivudinis stilius viską romantizuoti, poetizuoti, todėl nesitikėkite itin griežtų istorijos vingių ir dramų. Net šiek tiek nustebau, kad visi pavojai, vaizduojami filme, tarsi su oro pagalvėmis – filmo veikėjas niekur nesudūžta tarsi būtų tikras herojus. Netgi tėvai išliko Kinijos pareigūnų nepaliesti, nors konsulatas ir bandė daryti manipuliacinį spaudimą. Dėl ko šis filmas gali būti įdomus? Dėl paties baleto, požiūrio į meną sudėtingais Kinijos politikos metais ir, žinoma, dėl meninių šokių „virtuvės“. Nors daug kas pritempta iki saldumo, tačiau dėl karštų politinių sprendimų ir nepatogumo filmas išsibalansuoja ir tampa gana nebloga istorija tiek vidutiniam, tiek gurmaniškam žiūrovui, o finalas – gali netgi sujaudinti. Gražus, meniškas, lengvas filmas.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 55/100

IMDb: 7.4 

Jūsų Maištinga Siela