Filmas: "Juodasis apsiaustas" / "Black Robe"

Sveiki,

„Šokis su vilkais“ filmo gerbėjai tikriausiai turėtų suklusti, nes filmas „Juodasis apsiaustas“ (angl. Black Robe) (1991) tikriausiai turėtų irgi patikti. Septynioliktojo amžiaus naujojo žemyno užkariautojai pradeda savo invaziją Šiaurės Amerikoje ir čia pasirodo pirmieji krikščionys misionieriai, atliekantys šventą Dievo siųstą misiją. Kaip jau galite įspėti, vietiniams indėnams tai nieko gero nežada, nes naujieji atvykėliai sudrumsčia ne tik nusistovėjusius santykius tarp vietos genčių, bet ir atveža mirtinas dar šiame žemyne nebuvusias ligas ir, žinoma, kultūrų naikintoją – krikščionybės idėją.

Nors filmas filmuotas jau seniai – greit bus trisdešimt metų, tačiau kaip ir daugelis to meto filmų gali pasigirti išlaikytais gražiais estetiniais kadrais, tad kartais filmas pavirsta meditaciniu reginiu, kai galima besąlygiškai žavėtis ir bent iš dalies įsivaizduoti žmogaus nesugriautą gamtos idilę. Na, žinoma, šiame filme labiausiai veikia istoriniai faktai ir niuansai – kostiumai, genčių detalės, vietos papročiai... Filmas turėjo papasakoti pagrindinio jaunojo kunigo gyvenimo ir tikėjimo išbandymą, tačiau žvelgiant iš šių dienų perspektyvos visgi pasigedau vidinio veikėjo disonanso, kas iš tikrųjų verstų dėl jo išgyventi ir nerimauti. Neskaitant to fakto, kad jam midijos geldele nupjovė pirštą, visgi vidiniai virpesiai labiau tapybiškai simboliški – ypač finalinėse scenose, –  todėl nepaveikūs iki galo sužadinti žiūrovo juslių (bent jau kai kurių). Filmas nepanašus ir į galingą epą, lyginant, pavyzdžiui, kaip antai „Šokis su vilkais“ ar tą patį meditacinio pobūdžio galingais simboliais perteiktą T. Malick „Naujasis pasaulis“, kuris, prisipažinsiu, man labiau artimas ir juslesnis už „Juodąjį apsiaustą“.

Nepaisant kai kurių priekaištų, manau, filmas visumoje tikrai neblogas dėl estetikos, istorinių niuansų ir neblogai perteiktos pagrindinių įvykių ašies, tačiau priekaištų turėčiau vidinio veikėjo dramatizmo perteikime, kai kur suabejojau santykiais tarp užkariautojų ir vietinių indėnų, tačiau tai antraeiliai dalykai, kurie atsiranda bežiūrint juostą. Svarbu, kad jie atsiranda ir jie nėra absurdiški. Net neabejoju, kad daug kam filmas patiks.

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pusseserė Betė" / "Cousin Bette"

Sveiki,

Vedamas aktorės Jessica Lange filmografija atsidūriau netikėtame filme, kuris vadinasi „Pusseserė Betė“ (angl. Cousin Bette) (1998). Šis filmas – tai Balzako to paties pavadinimo romano ekranizacija, kuri savu laiku sulaukė drungnų kino kritikų vertinimų ir nesulaukė sėkmės komercijoje. Šis filmas – tai balzakiška istorija, kuri pasakoja apie siuvėją Betę, kurios turtinga sesuo miršta ir jai tenka pasirūpinti jos dukra. Betė tuo pačiu gyvenimo momentu priglaudžia paliegėlį jauną skulptorių, kuris įsimyli kur kas jaunesnę Betės globotinę ir galiausiai ją veda, tačiau laimės nesusikuria. Filmo veiksmas vyksta 1947–1948 metais, todėl tai kartu ir kostiuminė drama, atspindinti to meto Prancūzijos madas. Tokiu pačiu pavadinimu 1971 metais startavo ir televizijos serialas.

Iš tikrųjų nežinau, kaip reiktų vertinti šią juostą. Ji man buvo nuobodoka. Tikrai. Gal dėl to, kad ir paties Balzako kūryba man šiek tiek monotoniška, nuobodi, pernelyg realistiška, nors jo reikšmingumu pasaulio literatūroje, ypač realizmo pamatams mūryti – net neabejoju, tačiau jis nėra mano autorius. Filmas aiškiai įkvėptas „Pusseserės Betės“ romanu – jaučiama empatija Balzako stiliui, scenarijus gana tikslus, tačiau pats filmas truputį primena tuštoką žaidimą kostiuminiais, šabloniškais literatūriniais karkasais – pasigedau tikrų veikėjų aistrų, kurios buvo slopinamos ir net vietomis sugniuždytos. Akivaizdu, kad režisieriui nepavyko išnaudoti ir J. Lange talento – ji filme atrodė varžanti save, aišku, pats personažas reikalauja savitvardos demonstravimo to meto visuomenėje, tačiau kažko trūko, tą pastebi ir kino kritikai. 

Filmas toli gražu nėra perliukas, bet žvelgiant į Balzako kūrinio turinio transformaciją, apgailėtinu filmą taip pat nepavadinsi. Jis daugiau ar mažiau vidutiniškas – žiūrėti galima dėl J. Lange, nors ji čia neišnaudota, galima žiūrėti dėl Balzako kūrybos, dėl sentimentalumo, romantikos, tačiau filmas neįsimenamas, jis praslysta pro šalį ir lieka atminties užkulisiuose.

Mano įvertinimas: 5.5/10

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela