Sveiki, istorijos ir
kultūros mėgėjai ir smalsautojai!
Pateiktame tekste esančios istorikų ir politinių
apžvalgininkų įžvalgos yra iš esmės teisingos tuometiniame propagandiniame bei
informaciniame kontekste, nes jos atspindi realias tarpukario geopolitines
negandas, o ne tikslias šiuolaikines kartografines proporcijas. Šie du
palyginamieji žemėlapiai, publikuoti išeivijos lietuvių spaudoje JAV
laikraštyje „Draugas“ (leidinys pradėtas leisti 1909 metais ir leidžiamas JAV
iki šių dienų – neįtikėtina!), vizualiai demonstruoja skaudžias Lietuvos
teritorines netektis po Pirmojo pasaulinio karo, pabrėžiant Vilniaus krašto
okupaciją. Nors vizualinis stilius yra supaprastintas ir pritaikytas tam tikram
politiniam argumentui sustiprinti, pačios istorinės datos ir teritoriniai
pokyčiai – Klaipėdos krašto atskyrimas bei Lenkijos įvykdyta Vilniaus aneksija
– istoriškai yra visiškai pagrįsti. Nuotrauka – faksimilė, ne dirbtinio intelekto
produktas. Laikraštyje, manoma, galėjo būti publikuota 1938-1939 (galimai ir
anksčiau).
Žvelgiant į teritoriją iš anų dienų perspektyvos,
pirmasis žemėlapis rodo Lietuvą iškart po nepriklausomybės paskelbimo 1919
metais, kai jos ribos dar tik formavosi, o Klaipėda bei jos kraštas pagal
Versalio sutartį jau buvo atskirti nuo Vokietijos ir administraciškai priklausė
Tautų Sąjungos mandatui. Tuo tarpu antrasis žemėlapis atspindi vėlesnę realybę,
susidariusią po 1920–1923 metų įvykių, kai Lenkija karinės jėgos dėka užėmė
Vilniaus kraštą, o Lietuva 1923 metais sukilimu atgavo Klaipėdos kraštą, prijungdama
jį prie savo valstybės. Šie teritoriniai pokyčiai rodo didžiulį nestabilumą
Rytų Europoje, kur naujai atgimusios valstybės kovojo dėl savo etninių ir
strateginių ribų.
Ši geopolitinė situacija susiklostė dėl Pirmojo
pasaulinio karo pabaigoje sugriuvusių didžiųjų imperijų – Vokietijos ir Rusijos
– bei Tautų Sąjungos ir Vakarų valstybių politikos naujųjų valstybių atžvilgiu.
Lenkijos valstybės atgimimas ir siekis atkurti istorines ribas kirto su
lietuvių tautiniu atgimimu bei valstybingumo įtvirtinimu, kas lėmė
neišvengiamus karinius ir diplomatinius konfliktus dėl Vilniaus bei su juo
susijusių teritorijų. Vakarų valstybės, siekusios suvaldyti Vokietiją, sukūrė
vadinamąjį Lenkijos koridorių prie Baltijos jūros ir atskyrė Klaipėdos kraštą,
palikdamos jį Tautų Sąjungos globai, kol pati Lietuva 1923 metais nusprendė
imtis ryžtingų veiksmų.
Šiuolaikinės perspektyvos ir šiandienos sienų
kontekste šie istoriniai žemėlapiai atrodo visiškai pasikeitę, nes po Antrojo
pasaulinio karo Europos valstybių sienos buvo iš naujo perbraižytos, o po
Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva su dabartinėmis kaimynėmis tarptautinėmis
sutartimis įtvirtino dabartinį teritorinį suverenitetą. Šiandien Vilnius yra
nedaloma nepriklausomos Lietuvos sostinė, o Klaipėda – pagrindinis šalies
uostamiestis, todėl tarpukario spaudoje publikuoti žemėlapiai šiandien
vertinami kaip vertingi istorinio paveldo ir politinės kovos liudijimai. Jie
primena, kokia brangi buvo kova už valstybės teritorinį vientisumą ir kiek
sunkumų teko įveikti lietuvių diplomatijai bei visuomenei XX amžiaus pradžioje.
Maištinga Siela
