Rašytojai, kurie važiavo parvežti "Stalino saulės": laikraščio "Tiesa" 1940 m. liepos 22 dienos faksimilės

 

Sveiki,

 

Šiandien šiek tiek istorijos.

 

Laikraštis „Tiesa“ Lietuvoje, su pertraukomis, ėjo nuo 1917 iki 1994 metų. Pirmasis jo numeris pasirodė 1917 m. Petrograde, o vėliau leidimas persikėlė į Maskvą. Lietuvoje, Kaune, „Tiesa“ pradėta leisti 1926 metais, nors komunistų partija tuo metu buvo nelegali, todėl laikraštis buvo spausdinamas pogrindyje. Po sovietų okupacijos 1940 m., „Tiesa“ tapo pagrindiniu LKP(b) CK ir oficialiu sovietinės valdžios laikraščiu. Nuo 1944 m. rugpjūčio 9 d. dienraštis buvo leidžiamas Vilniuje. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990 m., „Tiesa“ buvo reformuota, o 1992 m. tapo privačiu leidiniu. 1994 m. liepos 1 d. leidyba buvo nutraukta, o vietoj jo pradėtas leisti dienraštis „Diena“.

 

Prieš Jus – 1940 m. liepos 22 dienos laikraščio pirmojo puslapio faksimilė, kuri skelbia, kad Lietuva savo noru įstojo į SSSR, o šį prašymą pasirašė visas būrys tuometinių garsių lietuvių rašytojų, kurie pastaruoju metu vis garsiau vadinami tautos išdavikais. Bet pasižiūrėkite į jų veidus – nelaimingesnių „Stalino saulės“ delegatų sunkiai surasi. Ar tarp jų iš tikrųjų buvo tikinčių komunizmo galia? Galimas daiktas, kad taip, bet buvo ir tokių, kurie vaikščiojo taip, tarsi jiems būtų į nugarą įremti ginklai. Lietuva buvo prievarta įjungta į Sovietų Sąjungos sudėtį 1940 m. rugpjūčio 3 d. Šis įvykis buvo dalis sovietų okupacijos ir aneksijos, kuri prasidėjo po 1940 m. birželio 15 d., kai sovietų kariuomenė įžengė į Lietuvos teritoriją.

Deklaraciją pasirašo „Liaudies Seimo“ pirmininkas L. Adomauskas. Iš kairės: „signatarai“ M. Gedvilas, A. Veclova, P. Cvirka.

P. Cvirka, A. Veclova, L. Gira, S. Nėris, K. Korsakas.

Maištinga Siela

Wilno i Lwów polskie będą znów: ką mums nori pasakyti lenkai? (Marškinėliai: Vilnius ir Lvivas vėl bus lenkiški?)

 

Sveiki,

Apie senas radikaliųjų nacionalistų lenkų kalbas ir nostalgiją dėl Vilniaus krašto, kurį buvo okupavę tarpukariu, iki šiol sklando nuoskaudos. Panašiai kaip mes kalbame apie žemes iki Juodosios jūros, tik kai kurie radikalai šventai įsitikinę, jog Vilnius ir buvo lenkų. Kažin, – žiūriu į marškinėlius, – ar lenkai sutiktų atiduoti vokiečiams 200 kilometrų vakarines šalies dalis (juk ir vokiečiai galiausiai užsinorėtų šiaip jau istorinių savo žemių, ne okupuotų kaip kad lenkai), kurią gavo po Antrojo pasaulinio karo? Tikriausiai nė už ką. Lai džiaugiasi dykai gavę tūkstančius kvadratinių kilometrų, nes kitaip liktų tik ilgas siūlelis aplink Vyslą. Šiaip pas mus, žinoma, viskas išplėtota iki internacionalinių klausimų, kad viskas būtų kuo aštriau ir beprotiškiau, kaip ir mėgsta žiniasklaida. Šiaip lenkai turėtų susiimti ir šią kelių lenkų neonacių reklamuotojus „verslininkus“ nubausti, kaip ir pridera demokratinėse šalyse.

Historyczna mapa międzywojenna Litwy przed okupacją polską. Wilno zawsze należało do Litwy!!! Skończmy ze złością i bzdurami. (Istorinis Lietuvos žemėlapis atkūrus Nepriklausomybę).

Jūsų Maištinga Siela