Lietuvių išeivijos laikraštis "Draugas": Lietuvos geopolitinė ir geografinė padėtis po Pirmojo pasaulinio karo (laikraščio faksimilė)

 

Sveiki, istorijos ir kultūros mėgėjai ir smalsautojai!

 

Pateiktame tekste esančios istorikų ir politinių apžvalgininkų įžvalgos yra iš esmės teisingos tuometiniame propagandiniame bei informaciniame kontekste, nes jos atspindi realias tarpukario geopolitines negandas, o ne tikslias šiuolaikines kartografines proporcijas. Šie du palyginamieji žemėlapiai, publikuoti išeivijos lietuvių spaudoje JAV laikraštyje „Draugas“ (leidinys pradėtas leisti 1909 metais ir leidžiamas JAV iki šių dienų – neįtikėtina!), vizualiai demonstruoja skaudžias Lietuvos teritorines netektis po Pirmojo pasaulinio karo, pabrėžiant Vilniaus krašto okupaciją. Nors vizualinis stilius yra supaprastintas ir pritaikytas tam tikram politiniam argumentui sustiprinti, pačios istorinės datos ir teritoriniai pokyčiai – Klaipėdos krašto atskyrimas bei Lenkijos įvykdyta Vilniaus aneksija – istoriškai yra visiškai pagrįsti. Nuotrauka – faksimilė, ne dirbtinio intelekto produktas. Laikraštyje, manoma, galėjo būti publikuota 1938-1939 (galimai ir anksčiau).

 

Žvelgiant į teritoriją iš anų dienų perspektyvos, pirmasis žemėlapis rodo Lietuvą iškart po nepriklausomybės paskelbimo 1919 metais, kai jos ribos dar tik formavosi, o Klaipėda bei jos kraštas pagal Versalio sutartį jau buvo atskirti nuo Vokietijos ir administraciškai priklausė Tautų Sąjungos mandatui. Tuo tarpu antrasis žemėlapis atspindi vėlesnę realybę, susidariusią po 1920–1923 metų įvykių, kai Lenkija karinės jėgos dėka užėmė Vilniaus kraštą, o Lietuva 1923 metais sukilimu atgavo Klaipėdos kraštą, prijungdama jį prie savo valstybės. Šie teritoriniai pokyčiai rodo didžiulį nestabilumą Rytų Europoje, kur naujai atgimusios valstybės kovojo dėl savo etninių ir strateginių ribų.

 

Ši geopolitinė situacija susiklostė dėl Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje sugriuvusių didžiųjų imperijų – Vokietijos ir Rusijos – bei Tautų Sąjungos ir Vakarų valstybių politikos naujųjų valstybių atžvilgiu. Lenkijos valstybės atgimimas ir siekis atkurti istorines ribas kirto su lietuvių tautiniu atgimimu bei valstybingumo įtvirtinimu, kas lėmė neišvengiamus karinius ir diplomatinius konfliktus dėl Vilniaus bei su juo susijusių teritorijų. Vakarų valstybės, siekusios suvaldyti Vokietiją, sukūrė vadinamąjį Lenkijos koridorių prie Baltijos jūros ir atskyrė Klaipėdos kraštą, palikdamos jį Tautų Sąjungos globai, kol pati Lietuva 1923 metais nusprendė imtis ryžtingų veiksmų.

 

Šiuolaikinės perspektyvos ir šiandienos sienų kontekste šie istoriniai žemėlapiai atrodo visiškai pasikeitę, nes po Antrojo pasaulinio karo Europos valstybių sienos buvo iš naujo perbraižytos, o po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva su dabartinėmis kaimynėmis tarptautinėmis sutartimis įtvirtino dabartinį teritorinį suverenitetą. Šiandien Vilnius yra nedaloma nepriklausomos Lietuvos sostinė, o Klaipėda – pagrindinis šalies uostamiestis, todėl tarpukario spaudoje publikuoti žemėlapiai šiandien vertinami kaip vertingi istorinio paveldo ir politinės kovos liudijimai. Jie primena, kokia brangi buvo kova už valstybės teritorinį vientisumą ir kiek sunkumų teko įveikti lietuvių diplomatijai bei visuomenei XX amžiaus pradžioje.

 

Maištinga Siela

Rašytojai, kurie važiavo parvežti "Stalino saulės": laikraščio "Tiesa" 1940 m. liepos 22 dienos faksimilės

 

Sveiki,

 

Šiandien šiek tiek istorijos.

 

Laikraštis „Tiesa“ Lietuvoje, su pertraukomis, ėjo nuo 1917 iki 1994 metų. Pirmasis jo numeris pasirodė 1917 m. Petrograde, o vėliau leidimas persikėlė į Maskvą. Lietuvoje, Kaune, „Tiesa“ pradėta leisti 1926 metais, nors komunistų partija tuo metu buvo nelegali, todėl laikraštis buvo spausdinamas pogrindyje. Po sovietų okupacijos 1940 m., „Tiesa“ tapo pagrindiniu LKP(b) CK ir oficialiu sovietinės valdžios laikraščiu. Nuo 1944 m. rugpjūčio 9 d. dienraštis buvo leidžiamas Vilniuje. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990 m., „Tiesa“ buvo reformuota, o 1992 m. tapo privačiu leidiniu. 1994 m. liepos 1 d. leidyba buvo nutraukta, o vietoj jo pradėtas leisti dienraštis „Diena“.

 

Prieš Jus – 1940 m. liepos 22 dienos laikraščio pirmojo puslapio faksimilė, kuri skelbia, kad Lietuva savo noru įstojo į SSSR, o šį prašymą pasirašė visas būrys tuometinių garsių lietuvių rašytojų, kurie pastaruoju metu vis garsiau vadinami tautos išdavikais. Bet pasižiūrėkite į jų veidus – nelaimingesnių „Stalino saulės“ delegatų sunkiai surasi. Ar tarp jų iš tikrųjų buvo tikinčių komunizmo galia? Galimas daiktas, kad taip, bet buvo ir tokių, kurie vaikščiojo taip, tarsi jiems būtų į nugarą įremti ginklai. Lietuva buvo prievarta įjungta į Sovietų Sąjungos sudėtį 1940 m. rugpjūčio 3 d. Šis įvykis buvo dalis sovietų okupacijos ir aneksijos, kuri prasidėjo po 1940 m. birželio 15 d., kai sovietų kariuomenė įžengė į Lietuvos teritoriją.

Deklaraciją pasirašo „Liaudies Seimo“ pirmininkas L. Adomauskas. Iš kairės: „signatarai“ M. Gedvilas, A. Veclova, P. Cvirka.

P. Cvirka, A. Veclova, L. Gira, S. Nėris, K. Korsakas.

Maištinga Siela

Wilno i Lwów polskie będą znów: ką mums nori pasakyti lenkai? (Marškinėliai: Vilnius ir Lvivas vėl bus lenkiški?)

 

Sveiki,

Apie senas radikaliųjų nacionalistų lenkų kalbas ir nostalgiją dėl Vilniaus krašto, kurį buvo okupavę tarpukariu, iki šiol sklando nuoskaudos. Panašiai kaip mes kalbame apie žemes iki Juodosios jūros, tik kai kurie radikalai šventai įsitikinę, jog Vilnius ir buvo lenkų. Kažin, – žiūriu į marškinėlius, – ar lenkai sutiktų atiduoti vokiečiams 200 kilometrų vakarines šalies dalis (juk ir vokiečiai galiausiai užsinorėtų šiaip jau istorinių savo žemių, ne okupuotų kaip kad lenkai), kurią gavo po Antrojo pasaulinio karo? Tikriausiai nė už ką. Lai džiaugiasi dykai gavę tūkstančius kvadratinių kilometrų, nes kitaip liktų tik ilgas siūlelis aplink Vyslą. Šiaip pas mus, žinoma, viskas išplėtota iki internacionalinių klausimų, kad viskas būtų kuo aštriau ir beprotiškiau, kaip ir mėgsta žiniasklaida. Šiaip lenkai turėtų susiimti ir šią kelių lenkų neonacių reklamuotojus „verslininkus“ nubausti, kaip ir pridera demokratinėse šalyse.

Historyczna mapa międzywojenna Litwy przed okupacją polską. Wilno zawsze należało do Litwy!!! Skończmy ze złością i bzdurami. (Istorinis Lietuvos žemėlapis atkūrus Nepriklausomybę).

Jūsų Maištinga Siela