Sveiki,
Kai
norisi tam tikro įkvėpimo gyvenimui ir ramiam, atpalaiduojančiam vakarui,
žinau, kad beveik niekada neapvils japonų animaciniai filmai, kurie savitai
moka pateikti ir perteikti mintį, kuri tinka tiek suaugusiems, tiek vaikams,
todėl daugelis mus pasiekiančių filmų skirti visai šeimai ir kaip pramoga, ir
kaip tam tikras auklėjimo būdas. Japonų animacija turi senas ir gilias savo
tradicijas, atmetus tuos smurtinius kovų menų paženklintus animacinius
serialus, filmų idėjinė kokybė išties skiriasi nuo amerikietiškosios tradicijos
ir dažniausiai nėra tokie primityviai naivūs kaip kai kurie Volto Disnėjaus
kampanijos filmai.
Štai
filmas „Tylus balsas“ (jap. Koe no Katachi) (2016), kuriame pasakojama vienos neįgalios
mergaitės, turinčios klausos sutrikimą, patyčių istorija mokykloje. Realistiniu
pagrindu papasakotai istorijai nereikia itin aštrių siužetiniu vingių,
neįveikiamų fantastinių motyvų, super herojų, kad nuo pat pirmųjų scenų
žiūrovas pajustų tapatumą per bendrąsias mokyklines ir vaikų bei paauglių
bendravimo problemas, kurios tokios pat Japonijoje, tokios pat ir Lietuvoje. Iš
ausies raunami pasiklausimo aparatai, mergaitė, kuri nuolat atsiprašinėja, nors
tai jos turėtų atsiprašyti veikia kur kas labiau nei, tarkim, dešimtimis
nurėžtų samurajaus kalaviju galvų...
Graudi
„atvirkštinė“ istorija yra apie klasės neklaužadą, kuris galiausiai pats tampa traumuojančių
patyčių subjektu, kurio pasekmės amžinai pakeičia berniuką; jis tampa uždaras,
drovus ir visko bijantis. Visą šią istoriją žiūrint atrodo, kad iš viso to būtų
išėjęs neblogas vaidybinis filmas, labai smagu, kad japonai gyvenimiškus
vingius geba perteikti animacija. Visa šioji istorija rutuliojasi įvairiais
jautriais draugystės, atleidimo aspektais, kurie, manau, sujaudins ne tik
jaunąjį žiūrovą, bet ir daugelį suaugusiųjų.
Žinoma,
filme yra ir keletas absurdiškų, neskaniai „pritemptų“ dalykų, kurie verčia
suabejoti sveika logika. Pavyzdžiui, kai mergaitė bando iššokti per balkoną, o
berniukas ją sugriebia už rankos – Titaniko vertas meilės ir pasiaukojimo
epizodas! – tačiau, kurių galų puolant ją gelbėti berniukas dar nusiauna baltus
prie durų? Rimtai? Arba kai berniukas pabunda iš komos ir naktį ateina prie
tilto, ant kurio verkia mergaitė? Kodėl jis neieškojo pagalbos, negrįžo namo, o
iškart pas tą mergaitę? Kokiomis nuojautos vedamas jis ten atsidūrė? Kai pagalvoji,
kai kurie niuansai iš ties pernelyg dirbtinai meladramatiški, norint pasiekti
kuo didesnį emocinį poveikį.
Nepaisant
kai kurių trūkumų, mano akimis, „Tylus balsas“ yra vienas geriausių ir
prasmingiausių animacinių filmų, matytų per paskutiniuosius metus.
Mano
įvertinimas: 9.5/10
Kritikų
vidurkis: 78/100
IMDb:8.2
Jūsų
Maištinga Siela
