Tartu miestas Estijoje (Estija). Tartu herbas: prasmė, simboliai, istorija

 

Tartu herbas yra Estijos miesto Tartu, esančio Tartu apskrityje, oficialus simbolis, oficialiai patvirtintas 1992 m. gegužės 20 d. Dabartinis herbo atvaizdas ir raudonai balta vėliava buvo patvirtinti kaip oficialūs miesto simboliai jau 1928 m., atspindėdami gilias istorines tradicijas.

 

Herbo aprašymas yra detalus: raudoname skyde pavaizduota sidabrinė, iš taisyklingų akmenų sumūryta, dantelėta miesto siena su vartais ir dviem bokštais abiejuose galuose. Bokštų apatiniame aukšte yra išlenktos sidabrinės nišos, o viršutiniame – keturlapio motyvai apskritimuose. Antrasis aukštas baigiasi dantelėtu kraštu, o kūginių akmeninių stogų viršūnėse yra auksiniai kryžiai. Tarp bokštų esančioje sienoje, išlenktoje, pakeltoje grotelių vartų angoje, raudoname fone pavaizduota sidabrinė šešiakampė žvaigždė, o po ja – prie sienos galais pritvirtinta grandinė. Tarp bokštų, virš mūro, kryžmai pavaizduotas sidabrinis raktas (iš kairės apačios į dešinę viršų, liežuvėliu į viršų) ir jį dengiantis sidabrinis kalavijas su auksine rankena (iš dešinės apačios į kairę viršų). Šis detalus atvaizdas atspindi tiek miesto architektūrą, tiek gilias istorines ir religines sąsajas.

 

Herbo interpretacija pabrėžia jo simbolinę reikšmę. Raktas ir kalavijas virš vartų yra Tartu vyskupijos ir miesto globėjų – Šv. Petro ir Šv. Pauliaus – atributai. Istorikės Malės Saluperės duomenimis, Tartu herbe pavaizduoti atviri prekybos miesto vartai, kurie būdingi visų Hanzos miestų herbams, kurių globėjai yra Petras ir Paulius. Tačiau ji neigia plačiai paplitusią klaidingą interpretaciją, kad herbas vaizduoja Tartu katedros bokštus, taip pat nėra tiesa teiginys, kad Tartu herbą miestui padovanojo Lenkijos karalius Steponas Batoras, kuris iš tiesų padovanojo tik miesto vėliavą.

 

Remiantis istoriniais šaltiniais, herbas kilęs iš XIII amžiaus miesto antspaudo. Raktas simbolizuoja miesto vartų atvėrimą taikos nešėjams, o kalavijas užkerta kelią priešo pajėgoms. XIII–XIV amžių antspauduose atsiradusi šešiakampė žvaigždė vartų angoje, tarp grotelių ir užtvaros grandinės, galėjo būti Šv. Marijos atributas, tačiau taip pat manoma, kad ji buvo įterpta tiesiog vartų tuščios vietos užpildymui ir siekiant palengvinti antspaudo atvaizdo atskyrimą nuo panašių, pavyzdžiui, Rygos herbo. Visa tai rodo sudėtingą ir daugiasluoksnę Tartu herbo istoriją, kuri atspindi miesto, kaip svarbios viduramžių gyvenvietės, raidą.

 

Maištinga Siela

Tartu pilsētas ģerbonis Igaunijā: vēsture, nozīme, simboli

 

Tartu ģerbonis ir Igaunijas pilsētas Tartu, kas atrodas Tartu apriņķī, oficiālais simbols, kas oficiāli apstiprināts 1992. gada 20. maijā. Ģerboņa pašreizējais attēls un sarkanbaltais karogs tika apstiprināti kā pilsētas oficiālie simboli jau 1928. gadā, atspoguļojot dziļas vēsturiskās tradīcijas. Ģerboņa apraksts ir detalizēts: sarkanā vairogā ir attēlota sudraba, no regulāriem akmeņiem mūrēta, robota pilsētas siena ar vārtiem un diviem torņiem abos galos. Torņu apakšstāvā ir izliektas sudraba nišas, augšstāvā – četrkāršu motīvi apļos. Otrais stāvs beidzas ar robotu malu, un torņu konusveida akmens jumtu galos ir zelta krusti. Starp torņiem esošajā sienā, izliektā, paceltā vārtu režģa atverē uz sarkana fona ir attēlota sudraba sešstaru zvaigzne un zem tās pie sienas piestiprināta ķēde. Starp torņiem, virs mūra, krusteniski attēlota sudraba atslēga no kreisās puses apakšas uz labo pusi augšup, ar mēlīti uz augšu, un to sedzošs sudraba zobens ar zelta rokturi no labās puses apakšas uz kreiso pusi augšup. Šis detalizētais attēls atspoguļo gan pilsētas arhitektūru, gan dziļas vēsturiskās un reliģiskās saiknes.

Ģerboņa interpretācija uzsver tā simbolisko nozīmi. Atslēga un zobens virs vārtiem ir Tartu bīskapijas un pilsētas aizbildņu – Svētā Pētera un Svētā Pāvila – atribūti. Vēsturniece Malles Saluperes (Malle Salupere) dati liecina, ka Tartu ģerbonī attēloti atvērti tirdzniecības pilsētas vārti, kas raksturīgi visu to Hanzas pilsētu ģerboņiem, kuru aizbildņi ir Pēteris un Pāvils. Tomēr viņa noliedz plaši izplatīto kļūdaino interpretāciju, ka ģerbonis attēlo Tartu dombaznīcas torņus, kā arī nav taisnība apgalvojumam, ka Tartu ģerboni pilsētai dāvinājis Polijas karalis Stefans Batorijs (Stefan Batory), kurš faktiski dāvināja tikai pilsētas karogu. Saskaņā ar vēsturiskiem avotiem, ģerbonis cēlies no 13. gadsimta pilsētas zīmoga, un atslēga simbolizē pilsētas vārtu atvēršanu miera nesējiem, savukārt zobens noslēdz ceļu ienaidnieku spēkiem. 13.–14. gadsimta zīmogos parādījusies sešstaru zvaigzne vārtu atverē, starp režģi un aizsprosta ķēdi, varēja būt Svētās Marijas atribūts, taču tiek arī uzskatīts, ka tā tika novietota tur vienkārši vārtu atveres aizpildīšanai un zīmoga attēla atšķiršanas atvieglošanai no līdzīgiem, piemēram, Rīgas ģerboņa. Tas viss liecina par Tartu ģerboņa sarežģīto un daudzslāņaino vēsturi, kas atspoguļo pilsētas kā nozīmīgas viduslaiku apdzīvotās vietas attīstību.

 

Maištinga Siela

Tartu vapp: tähendus, ajalugu, mõte

 

Tartu vapp on Tartu maakonnas asuva Eesti linna Tartu ametlik sümbol, mis kinnitati ametlikult 1992. aasta 20. mail. Vapi praegune kujutis ja punavalge lipp kinnitati linna ametlikeks sümboliteks juba 1928. aastal, peegeldades sügavaid ajaloolisi traditsioone. Vapi kirjeldus on detailne: punasel kilbil on kujutatud hõbedane, korrapärastest kividest laotud, sakmetega linnamüür väravaga ja kahe torniga mõlemas otsas. Tornide alakorrusel on kaarjad hõbedased nišid, ülakorrusel on neliksiiruse motiivid sõõrides. Teise korruse lõpetab sakmeline serv ning tornide kooniliste kivikatuste tippudes on kuldsed ristid. Tornide vahelises müüris asuvas kaarjas, ülestõstetud langevõrega väravaavas on punasel taustal hõbedane kuueharuline täht ja selle all otstest seina kinnitatud kett. Tornide vahel, müüri kohal hõljuvad ristatutena hõbedane võti vasakult alt paremale üles, keelega ülespoole ja seda kattev kuldse käepidemega hõbedane mõõk paremalt alt vasakule üles. See detailne kujutis peegeldab nii linna arhitektuuri kui ka sügavaid ajaloolisi ja religioosseid seoseid.

Vapi tõlgendus rõhutab selle sümboolset tähendust. Võti ja mõõk värava kohal on Tartu piiskopkonna ja linna kaitsepühakute Peetruse ja Pauluse atribuudid. Ajaloolase Malle Salupere andmetel on Tartu vapil kujutatud kaubalinna avatud väravat, mis esineb kõigi nende hansalinnade vappidel, kelle kaitsepühakuteks on Peetrus ja Paulus. Küll aga lükkab ta ümber laialt levinud eksliku tõlgenduse, mille järgi vapp kujutab Tartu toomkiriku torne, samuti ei ole Tartu vappi annetanud Poola kuningas Stefan Batory, kes andis Tartule tegelikult vaid lipu. Ajalooliste allikate kohaselt pärineb vapp kolmeteistkümnendast sajandist, linna pitsatist, ning võti avab linnaväravad rahutoojatele, mõõk aga sulgeb tee vaenuvägedele. 13.–14. sajandi pitsatitele ilmunud kuuetipuline täht väravaavas, langevõre ja tõkkeahela vahel, võis olla Püha Maarja atribuut, kuid arvatakse ka, et see paigutati sinna lihtsalt väravatühimiku täiteks ja pitsatipildi eristamise hõlbustamiseks sarnastest, näiteks Riia omast. Kõik see näitab Tartu vapi keerukat ja mitmekihilist ajalugu, mis peegeldab linna kui olulise keskaegse asula arengut.

 

Maištinga Siela

Kelionė: Estija, Tartu - ką galima pamatyti Tartu mieste? Nuotraukos, įspūdžiai ir komentarai

 

Sveiki,

Taip jau nutiko, kad visai neseniai teko pabuvoti Estijos antrame pagal dydį mieste Tartu, kurio universiteto reitingas yra labai aukštas. Apskritai tai jaunas miestas, nes jame gyvena daug studentų, ne tik estų, bet ir jaunuolių iš viso pasaulio. Tartu tądien buvo gan tvanku ir karšta, tačiau miestas labai žalias, o universiteto miestelio fakultetai įsidėstę įvairiose vietose (kai kas centre, prie rotušės aikštės, o kai kurie pastatai miškinguose Tartu parkuose). Lyginant su Lietuva, Tartu gan skiriasi, nes nustebino Tartu parkai – dideli ir stori ąžuolai atvėsino ir paslėpė aitrius saulės spindulius. Vaikščiodamas po centrą ir parką galvojau, kaip ištisą šimtmetį šioje neįtikėtinai gaivinančioje ir ramioje vietoje mokosi ir vaikšto studentai.

Tiesa, šiemet 2024 metais Tartu yra ir Europos kultūros sostinė, todėl čia turėtų vykti itin daug renginių, tačiau darbo dieną nelabai tos kultūros matėsi, tik papuošta rotušė. Matyt, kaip jau įprasta su Kultūros sostinės renginiais, visgi didieji renginiai vyksta savaitgaliais arba vakarais.

Miesto architektūra įvairi, nuo skandinaviškojo klasicizmo primenančių mūrinių pastatų, kuriuose dažniausiai įsikūrę Tartu universiteto fakultetai, iki triaukščių medinukų, „įaugusių“ į modernių pastatų virtinę. Būtent nustebino spalvotai dažytų medinių pastatų gausa, kurie man priminė Lietuvos mažesniųjų miestų architektūrą, pavyzdžiui, Telšius ir Plungę. Na ir aišku, dėl ko lietuviai dažniausiai vyksta į Tartu? Ogi dėl AHHAA mokslo centro muziejaus, kuris toks vienintelis Pabaltyje. Čia išties yra ką veikti netgi suaugusiems, kurie domisi mokslo technologijomis, nebijo išbandyti ir šiek tiek ekstremalių dalykų. Nors centre daug jaunimo ir netgi visai vaikų, pats daug ką kaip vaikas išbandžiau ir patyriau.

Dalijuosi toliau fotoreportažu ir komentarais.

Man kiek keistokas derinys, bet įdomus. Tartu galima pamatyti Oscar Wild ir Eduard Wild skulptūras. Šie Wildai buvo iš dalies amžininkai, Eduarda kiek jaunesnis, svarbus Estijos veikėjas, tačiau jiedu niekada nebuvo susitikę, tad kažkas dėl bendros pavardės sumąstė tokią meno idėją. O kodėl ne?

Tartu vienas pirmųjų Pabaltyje pradėjo rodyti kiną.

Man asmeniškai tie sutvarkyti ir dailūs Tartu mediniai namai labai patinka.

Švedų veikėjas Johan Skytte (1577-1645) yra itin reikšmingas estam ir Tartu gyventojams, būtent jis ir įkūrė Tartu universitetą, vieną seniausių mokslo židinių Pabaltyje. Jam ir skirtas paminklas viename iš universiteto kiemelių.

Tartu neįprastai daug ąžuolų. Teikia nepaprastos ramybės. Visgi juk tai ypatingas medis.

Čia matote Tartu katalikų katedrą, kuri vietinių vadinama Tartu toonkirk. Ji laikoma viena didžiausių mūrinių bažnyčių šiaurės Baltijoje, tiesa, dalis yra neišlikusi. Ji tokia didelė, kad dalis bažnyčios rekonstruota ir jame veikia Tartu universiteto muziejus, o griuvėsiai tvarkingai sutvarkyti. Sakoma, kad nuo viršaus atsiveria visas nepakartojamas tartu vaizdinys.

Žymus estų tautos poetas ir estų poezijos modernintojas Kristian Jaak Peterson (1801-1822), tikriausiai lietuvių atitiktų Maironį, bet, deja, vyras nugyveno viso labo 21 metus ir mirė nuo tuberkuliozės. Jis gimė Rygoje ir mirė Rygoje, tačiau išsilavinimą įgavo Tartu universitete ir kūrė estiškai. Nors buvo gavęs finansavimą studijoms, bet iki Tartu turėjo eiti pėsčiomis, nes neturėjo už ką čionai atvykti, todėl paminkle jis pavaizduotas su kelionės lazdele.

Paminklas svarbiam vokiečių kilmės mokslininkui Karl Ernst von Baer (1792-1876).

Studentų tiltas. Tradicija per jį perbėgti ar pereiti nekvėpuojant, mintyse kartojant savo troškimą ir norą. Gali būti, kad tai turistams sukurta tradicija pramogų dėlei. Tiesa, kitoje pusėje lotyniškai pašlovinta tinginystė. Senas studentų juokelis.

Besibučiuojanti porelė – rotušės širdyje esantis fontanas, tiesa, labai gražus ir patrauklus.

Vaizdas nuo studentinio tilto nuo kalvos į tartu senamiestį.

Jūsų Maištinga Siela