Kai dingsta problemos ir baimės, lieki tik čia ir dabar

Sveiki visi,

Kartais nelieka nieko, kaip tik mylėti. Tiesą sakant, tos akimirkos nuostabios ir vienos gražiausios mano gyvenime. Regis, nereikia nieko, nereikia jokių piligriminių kelionių į šventą Kailašo kalną, nereikia pasaulio pakraščio, kalnų, jūrų, viskas yra čia ir dabar. Kartais nieko nebelieka, kaip tik būti ir mylėti visas savo nelaimes, nuopuolius, mylėti keblias situacijas, mylėti žmones, gerus ir nelabai, kurie nuolatos zuja pikti arba laimingi į darbus, į namus, pas vaikus, žmonas, meilužius...

Kartais tikrai prieini tą ribą, kai viskas išnyksta ir lieka tik keista ramybė, atsidavimas ir švelnumas. Keistas susitaikymas su Visata, su tuo didžiuliu Kosmosu, kuris nėra ant mūsų užvožtas milžiniškas veidrodis, atspindinčius mus pačius, tai žiūronai į amžinybę, į nesibaigiančia Mūsų sielų kelionę... Ar begali būti gražiau ir įdomiau, jog čia ir dabar, esame planetoje ir skriejame aplink Saulę nenusakomu greičiu, kaip kokioje kosminėje stotyje. Ar nenuostabu, jog visgi esame čia ir dabar, o ne rytoj ir ne vakar. Man kildavo minčių, kodėl negyvenu dabar 1997 metais ar dar kokiais, kodėl čia ir dabar... Keista?

O kartais nieko nebelieka, tik mylėti. Dėl nieko, dėl to, kad reikia, kitaip nebeįmanoma... Galbūt kažkas taip išsisprendžia savaime, galbūt būna kažkas nematomo ir artimo tau atsiųsta, kažkoks nepaaiškinamas Kosminis sprendimas, kuris išrauna iš tavęs baimių baobabus ir nutiesia kelią į tolį. Ir viski, čia ir dabar, o ne vakar ir ne rytoj...

Jūsų Maištinga Siela

Geros mintys apie gyvenimą ir save padeda gyventi kokybiškesnį gyvenimą

Sveiki visi,

Vėl Virgio puslapyje aptikau puikių minčių, kurias noriu paskleisti ir Jums. Nieko geriau, nei dalytis informacija ir ja džiaugtis. Kaip svarbu skaityti ir tai savyje pajusti. Gal ir Jums kažkas bus naujo ir įdomaus. Pridedu tai:

LISA NICHOLS

Pirmiausia svarbu suprasti, kas dalyvauja santykiuose - juk ne vien tavo partneris. Iš pradžių turi suprasti pats save.

JAMESAS RAY

Kaip gali tikėtis, kad kas nors bendrautų su tavimi, jeigu pats sau nepatinki? Ir šiuo atveju veiks traukos dėsnis, arba Paslaptis. Turi gerai tai įsisąmoninti. Štai ką turėtum apsvarstyti: „Ar elgiuosi su savimi taip, kaip norėčiau, kad kiti žmonės su manimi elgtųsi? Jei nesielgsi su savimi taip, kaip norėtum, kad kiti su tavimi elgtųsi, niekada nepakeisi esamos padėties. Veiksmai atspindi mintis, tad jeigu nemyli ir negerbi savęs, išleidi signalą, kuris tarsi sako, jog nesi labai svarbus, labai vertas dėmesio, ko nors nusipelnęs. Šis signalas bus siunčiamas toliau ir tu vis dažniau atsidursi situacijose, kuriose žmonės elgsis su tavimi netinkamai. Žmonės tėra rezultatas. Priežastis – tavo mintys. Turi pradėti mylėti ir gerbti save ir išspinduliuoti atitinkamo dažnio signalą. Tada traukos dėsnis išju­dins visą Visatą, ir tavo gyvenime atsiras daugybė tave mylinčių ir gerbiančių žmonių. Nemažai žmonių aukojasi dėl kitų, manydami , jog tokiu būdu tampa gerais žmonėmis. Netiesa! Aukojamasi , kai jaučiamas visiškas stygius, nes manoma: „Visiems nepakaks, tai aš apsieisiu.”  Šie jausmai nėra geri, todėl galų gale liks tik apmaudas. Gausa skirta visiems, ir kiekvienas žmogus yra pats atsakingas už savo norų patenkinimą. Negalima jos pritraukt i kitiems, nes neįmanoma už kitus galvoti ir jausti. Tavo užduotis – dirbti su pačiu savimi . Kai gerai jausiesi, išspinduliuosi tokį dažnį, kuris paveiks ir aplinkinius.

DR. JOHNAS GRAY

Turi pats apsispręsti. Nerodyk į kitą sakydamas: „Tu esi man skolingas, duok dar daugiau.” Priešingai – duok pats sau daugiau. Rask laiko, kad galėtum daugiau sau duoti ir tam tikra prasme visiškai užsipildyti, kad iš to pilnumo galėtum duoti kitiems.

„Išmok mylėti <…> pripildyk meile save, kol tapsi magnetas.”

Charlesas Haanelis

Dauguma mūsų buvome mokomi apie save pagalvoti paskiausiai. Dėl to jautėmės nevisaverčiai, nieko verti. Kai šie jausmai apima, pritraukiame vis daugiau situacijų, kuriose jaučiamės dar menkesni . Turime keisti tokį mąstymą.

„Be abejonės, kai kam tokia meilės sau idėja gali pasirodyti labai svetima, savanaudiška ir negailestinga. Bet į tai galima pažvelgti ir iš kitos pusės, jei suprasime, kad rūpindamiesi visų pirma savimi , kaip nulemta Aukštybėse, iš tikrųjų rūpinamės kitais, ir tai yra vienintelis būdas nuolatos būti naudingu kitiems ir sulaukti naudos iš kitų.”

Prenticeas Mulfordas

Pats savyje neturėdamas nieko, neturėsi ko duoti ir kitiems. Todėl būtina, kad pirmiausia pasirūpintum savimi. Iš pradžių stebėk, ar būni džiaugsmingas. Žmonės patys atsako už savo džiaugsmą. Kai rūpiniesi savo džiaugsmingumu ir darai tai, kas teikia tau pasigėrėjimą, aplinkui skleidi džiaugsmą ir rodai gerą pavyzdį vaikams bei kitiems aplinkiniams. Kai tau džiugu, nereikia net galvoti, kaip kam nors ką duoti. Tai vyksta natūraliai.

LISA NICHOLS

Užmegzdama santykius su vyrais tikėdavausi, kad partneris atskleis, kokia esu graži, nes pati neįžvelgiau. Paauglystėje mano herojai, o tiksliau herojės, buvo Bioninė Moteris, Stebuklų Moteris ir Carlio Angelai. Jie atrodė nuostabūs, nes buvo nepanašūs į mane. Bet taip buvo iki tol, kol aš pamilau Lisą – kol pamilau savo kavos spalvos odą, putlias lūpas, apvalius klubus, juodus garbanotus plaukus. Taip buvo iki tol, kol ėmiau manyti, kad ir visas pasaulis gali mane įsimylėti. Save mylėti reikia todėl, kad be to negalima gerai jaustis. Būdamas blogos nuomonės apie save, užkerti kelią meilei ir kitiems geriems dalykams, kuriuos Visata tau yra parengusi.

Blogai apie save manydamas tarsi išsunki iš savęs gyvastį, nes gėris bet kurioje srityje – įskaitant sveikatą, turtą ir meilę – turi džiaugsmo ir geros savijautos dažnį. Kai trykšti energija, jautiesi puikiai ir gyveni pasiturimai, išspinduliuoji geros savijautos dažnį. Kai esi blogos nuomonės apie save, tavo spinduliuojamas dažnis pritraukia daugiau žmonių, situacijų ir aplinkybių, priversiančių tave ir toliau būti blogos nuomonės apie save.

Pakeisk savo nusistatymą ir pradėk galvoti apie tai, ką turi puikaus savyje. Ieškok teigiamų dalykų savyje. Kai susitelksi į juos, traukos dėsnis padės atsiskleisti dar geresnėms tavo savybėms. Pritrauksi tai, apie ką galvosi. Užtenka pagalvoti apie tai, kas tavyje gera, ir traukos dėsnis atsiųs dar daugiau panašių minčių. Ieškok gerų bruožų savyje. Ieškok ir tikrai rasi!

BOBAS PROCTORAS

Tu tikrai turi ką nors nuostabaus savyje. Štai aš save stebėjau keturiasdešimt ketverius metus. Kartais man tiesiog norisi save pabučiuoti! Ir tu turi pamilti save. Tai ne pasipūtimas. Turiu omeny sveiką pagarbą sau. Mylėdamas save kartu pamilsi ir kitus.

MAR O SHIMOF

Bendraudami su žmonėmis esame įpratę skųstis vieni kitais. Pavyzdžiui: „Mano bendradarbiai tikri tinginiai, vyras veda mane iš proto; mano vaikai labai sunkaus būdo.” Yra įprasta sutelkti dėmesį į kitus žmones. Bet kad santykiai klostytųsi sėkmingai, turime galvoti tik apie tai, kas vertingiausia. kitame žmoguje, o ne skųstis. Skųsdamiesi tik dar daugiau pritraukiame tai, kas mums nepatinka.

Net jeigu iš tikrųjų išgyveni sunkius laikus – viskas nesiseka, nesutariate, esi nuolat kritikuojamas, – vis tiek gali pagerinti šiuos santykius. Paimk popieriaus lapą ir artimiausias trisdešimt dienų rašyk, ką labiausiai vertini viename ar kitame žmoguje. Apgalvok visas priežastis, kodėl tu jį myli. Pavyzdžiui, tau patinka jo humoro jausmas, nuolat jauti jo palaikymą. Ir štai tada pastebėsi, kad šitaip vertindamas ir pripažindamas žmogaus privalumus, pritrauki teigiamus dalykus ir problemos išnyksta savaime.

LISA NICHOLS

Labai dažnai mes suteikiame galimybę kitiems sukurti mums laimę, ir kaskart jiems nepavyksta jos sukurti tokios, kokios trokštame. Kodėl? Nes vienintelis žmogus, atsakingas už tavo džiaugsmą ir laimę, esi tu pats. Tad netgi tavo tėvai, vaikai, sutuoktinis – jie negali sukurti tau laimės. Jie gali tik džiaugtis kartu tavo laime. Tavo džiaugsmas glūdi tavyje.

Džiaugsmas susijęs su meilės dažniu – pačiu aukščiausiu ir stipriausiu iš visų dažnių. Meilės nepalaikysi suspaudęs rankose. Ją gali tik jausti savo širdyje. Tai tam tikra būsena. Tu gali pamatyti jos atšvaitus žmonėse, bet meilė yra jausmas, ir tik tu pats gali išspinduliuoti šį jausmą. Tu be galo be krašto gali skleisti meilę, o kai myli , esi visiškoje darnoje su Visata. Mylėk viską, ką gali. Mylėk visus, ką gali. Sutelk dėmesį tik į tai, ką myli , pajusk meilę, ir nė nepastebėsi, kaip toji meilė ir džiaugsmas sugrįš pas tave daug stipresni. Traukos dėsnis būtinai atsiųs daugiau meilės vertų dalykų. Jei spinduliuosi meilę, atrodys, tarsi visa Visata stengiasi suteikti tau džiaugsmo, viską daro dėl tavęs, atveda pas tave gerus žmones. Tiesą pasakius, taip ir yra.

 BOBAS PROKTORAS

Traukos dėsnis visada veikia, nesvarbu, ar tiki tuo ir supranti jo veikimą, ar ne. Traukos dėsnis – kūrimo dėsnis. Kvantinės fizikos specialistai tvirtina, kad visa Visata atsirado iš minties! Savo gyvenimą kuri savo mintimis ir traukos dėsniu, ir visi žmonės daro taip pat. Nėra taip, kad jis veiktų tik tada, kai žinai apie jį. Jis visada veikė tavo ir kiekvieno žmogaus gyvenime per visą istoriją. Kai sužinai apie šį puikų dėsnį, sužinai, koks neįtikėtinai galingas esi, nes gali IŠMĄSTYTI savo gyvenimą.

ROBIN SHARMA

…Didi mintis: mūsų dienos - tai mūsų miniatiūrinis gyvenimas. Kaip praleidžiame valandas, tokie bus ir metai. Kaip pragyvensime savo dienas, tokį susikursime gyvenimą. Ateitį kuriamės savo veiksmais. Žodžiai mūsų lūpose, mintys, veiksmai - štai kas lemia likimą, formuoja mūsų būsimo gyvenimo vaizdą. Maži pasirinkimai šiandieną - dideli rezultatai ateityje. Nereikšmingų dienų nebūna.

Kiekvienas gali būti didis. Kiekviename mūsų slypi didžiulė jėga. Kiekvienas vienaip ar kitaip veikia pasaulį. Kad tos jėgos mumyse būtų vis daugiau, būtina ja naudotis. Ir kuo geriau mes ją valdysime, tuo didesnė ji taps….

Geriausi iš mūsų nėra labiau apdovanoti likimo nei likusieji. Tiesiog jie žengia mažais žingsneliais ir diena po dienos artėja savo pilnaverčio gyvenimo link. O dienos susilieja į savaites, savaitės - į mėnesius, ir nespėja tie žmonės apsidairyti, kaip atsiduria nepaprastojoje karalystėje.

Šaltinis: http://atsibudimas.ucoz.com/news/tavo_uzduotis_dirbti_su_paciu_savimi/2011-12-15-269

Jūsų Maištinga Siela

Mintys - tai daiktai. Kaip galvojame, taip ir įvyksta

Sveiki visi,

Tiesiog pridedu Virgio paruoštą straipsnį iš jo tinklapio apie pykti ir apie tai, kaip mintys sąveikauja su emocijomis ir pagimdo realias tendencijas.


Kažkas kažkaip pasielgė ar nepasielgė taip kaip reikėjo. Aš patiriu, kad tai man vienaip ar kitaip tarkim kenkia. Tačiau tas „kenkia" aišku lieka nesuprastas, nes jei būtų iki galo suprastas, tai jau būtų traktuojama kaip mokymas. Na, bet tarkim kenkia. Ką aš darau? Aš imu stengtis apsisaugoti nuo to. Vadinas aš nerimauju ir bijau jog taip gali nutikti ir dar kartą. Teisingai. Čia aš galiu mokytis. Bet gi aš imu siekti ne mokytis, o mokyti kitus, nes aš juk imu pykti ant kitų ir elgtis taip, kad jie bijotų ir todėl dingtų noras (nors jis niekada nedings, o tik sustiprės) taip elgtis.

Pyktis, tai tiesioginė agresija tiek fizinėje, tiek energetinėje plotmėje, o taip pat ir noras, kad nebūtų to kas yra. Betgi pasaulis jau taip sudarytas, kad tai kas yra, tas jau yra ir čia jau aš bejėgis padaryti, kad to kas yra, nebūtų. Va čia jau ir pasireiškia vis stiprėjantis pyktis. Aš tiesiog pykstu, suprasdamas savo bejėgiškumą ką nors pakeisti ir su pykčiu jau stengiuosi prievarta priversti. Aš prisipildau agresijos.

Be abejonės, veiksmai tėra aisbergo viršūnė, nes jie randasi iš minčių kurios dar sukuria, generuoja ir emocijas. Kaip žinia, mintis susivienijus su jausmu, emocija virsta galingu energijos pliūpsniu. Kiekviena energija turi savo dažnį – vibracijas. Tad kitas žmogus, kad ir turintis mažiau agresijos, tačiau vis tiek jos turintis, tiesiog sinchronizuojasi su tomis vibracijomis, o ir dar daugiau – vibracijos rezonuoja ir galingai išauga jau abipusė agresija.

Tad laikina tariama pergalė gali būti pasiekta tik įbauginant priešininką, o agresija niekur neišnyksta. Ji gali tik augti ir stiprėti, jei nesuskubs vienas iš konflikto dalyvių atleisti kitam. Ar nekyla klausimas kodėl ant vienų žmonių šunys loja ir puola juos, o ant kitų tik lengvai ir nepiktai paskalija? Šunys tiesiog labai aiškiai jaučia agresiją, agresija rezonuoja ir šuo stengiasi pašalinti jaučiamą grėsmę.

Na ir toliau jau ir dar gražiau. Išspinduliuota į Visatą galinga negatyvi, agresyvi energija Visatoje priimama kaip noras, nes Visatoje teisiog nėra neiginių. Vadinasi situacijų, kur bus sudarytos sąlygos atsirasti galimybei ir dar labiau pykti, rasis vis daugiau. Norai pildosi, energija materializuojasi, priešų daugėja ir jiems „nugalėti" prireikia vis daugiau energijos.

Priešų nėra – priešus susikuriame mes patys. Yra Visatos dėsnis. Žmogus neturi tiesės būti nužudytas. Tad atsakomybė lieka ir žudikui ir nužudytajam. Auka  pritraukia nusikaltėlį.

Nerezonuok su agresijos vibracijomis ir jei širdimi atleisi skriaudėjui, tai ilgainiui jų ir nebeliks, nes mažės asmeninės agresijos ir vibracijų dažnis augs. Pakankamai ryškus vibracijų dažnių skirtumas jau neberezonuoja, o stumia priešingas vibracijas ir priešų kelyje nebepasitaiko. Keliai būna ant tiek skirtingi, jog prasilenkiama saugiu atstumu arba tiesiog nusikaltėliui nekyla mintis tuo metu tave užkabinti.

Apie blogus ar netinkamus poelgius galima sužinoti tik iš žiniasklaidos ar žmonių pasakojimų, tačiau realiai jų gal ir nebesutiksi. O jei sutiksi, vadinasi yra dar likę kažko. Nebelieka agresijos, (na, gal lieka jos minimumas, nes čia būtų ir vėl absoliutas), nebelieka ir baimės. Meilės vibracijos yra aukščiausio dažnio.

Pavyzdys: Žmogus stovi viduryje kambario ir žmogus stovi ant bedugnės krašto. Žmogus eina per ant žemės patiestą lentą ir žmogus eina per virš bedugnės tokio pat pločio permestą tvirtą medį. Kuris labiau rizikuoja nuslysti, nukrypti nuo lentos? Suprantama, kad rizikuoja daugiau tas, kuris randasi virš bedugnės, nes jį nukristi stumia baimė. O tikriau pusiausvyros jėgos, nes baimė išbalansuoja Visatos pusiausvyrą ir yra gerokai virš normos sureikšminamas aukštis kaip grėsmė. Tos grėsmės stipriai emociškai bijoma ir siekiant atstatyti pusiausvirą, žmogus pasąmonigai yra stumiamas nukristi arba skatinamas bėgti tolyn tam, kad būtų pašalinta priežastis sukėlusi disharmoniją. O jei nėra baimės? Rizika lieka tokia pati kaip ir stovint viduryje kambario. Belieka tik apsvarstyti būtinumą ir tada eiti arba ne.

Kiekvienas be išimties yra absoliučiai tobulas ir mokosi tą suvokti. Kiekvienas randasi savo kelio atkarpoje ir patiria tik jam skirtas pamokas. Mokausi aš – mokosi jis, mokosi jie. Tai mokykla ir kiekvienas randasi savo klasėje. Ar mes galime, ar turime teisę sakyti, kad pirmokas mažiau žmogus nei tarkim aštuntokas? Kiekvienas kaltinimas, smerkimas kuria tą patį ir aš atsiduriu kaltinamojo ar smerkiamojo vietoje.

Tai paprasta suprasti. „Jei kalbi ir galvoji, kad kalbi su idiotu, patikėk – jis tikriausiai galvoja lygiai tą patį". Štai jau ir du idiotai. Jų jau bent vienu daugiau. Ar tikrai aš noriu gyventi idiotų pasaulyje? Tad kam aš kitus noriu tokiais padaryti ir pats atsistodamas šalia jų? Ar tik ne Dievą aš ruošiuosi vadinti idiotu, nes visi be išimties mano sutinkami žmonės yra man siųsti, kad aš išmokčiau to, ko man reikia išmokti. Ir jei viskas yra Dievas, tai ir tie man siųstieji yra Dievas, tik dar to nesuvokę.

M.K.Čiurlionis:

„Žmogus turi savo dvasią ir myli ją; žmogaus dvasia yra jo Dievas, žmogaus dvasia yra pasaulio valdovė; žmogaus dvasia yra pasaulio grožis; žmogaus dvasia yra pasaulio dvasia; žmogaus dvasia yra dalelės žemės – jo kūno – sargas; žmogaus dvasia yra jo Dievo dalelė; visos žmonių dvasios yra vienas Dievas, o Dievas yra dvasia. Dievas sutvėrė pasaulį, žemę, dangų, žvaigždes ir šaltinį žemėje. [...] Žmonės primena šaltinį, iš kur jie kilę, ir kalba: grįžkim prie mūsų vieno šaltinio."

„Bet reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse."

Šaltinis: http://atsibudimas.ucoz.com/news/pyktis_neapakina_jis_gimsta_is_aklumo_a_de_sent_egziupery/2011-12-18-273

Jūsų Maištinga Siela

Recenzija: Nijolė Gabija Wolmer "Didysis astrologinis Mėnulio kalendorius 2012"

Sveiki visi,

Taip nutiko, kad šiandien teko pavartyti naujausią Nijolės Gabijos Wolmer „Didįjį astrologinį Mėnulio kalendorių 2012“. Nusprendžiau čia parašyti savo atsiliepimus...

Jau vakar kažkaip užsidegiau paskaitinėti šį kalendorių, nes labiausiai jame mane domino įvadinis Wolmer straipsnis, kuris mane gerokai nustebino. Mano nuomonė apie Wolmer kol kas buvo puiki, pasikliauju jos astrologinėmis naujienomis ir dvasinėmis įžvalgomis jau daugiau nei septynerius metus ir galiu užtikrinti, kad dar niekada nenuvylė. Ypač dvasiniais dalykais, todėl labai rūpėjo pasidomėti, ką ji pasakoja apie artėjančius 2012 virsmo metus.

Galiu pasakyti, kad kažkiek nustebau, nes kalendoriaus autorė pateikia tris galimus 2012 – ųjų vyksmo - transformacijos scenarijus. Pats Mėnulio kalendorius sudarytas pagal antrąją scenarijų, skirtą daugiau skeptikams, remiantis senovės Avestos tradicijomis t.y. kiekvieno mėnesio išsami iliustruota lentelė su dienų simboliais, Mėnulio kelionėmis po zodiako ženklus ir t.t. Visa tai pateikta tradiciškai taip, kaip ir pernai, užpernai ir t.t. Iš esmės niekas per daug tame kalendoriuje ir nepakitę – tas pats stilingas šablonas, informacijos struktūra ir t.t. Aišku, kaip kiekvienais metais dedamos naujos mandalos. Šiuo kalendoriumi domiuosi nuo pat 2005 metų, todėl teko pajusti mandalų galią, nes jomis galima medituoti. Kiek pats žinau, šios mandalos yra ne šiaip sau, bet Nijolės Gabijos Wolmer partnerio Raimundo Karecko kūrybos vaisius, pasiektas per meditacijas, todėl šios mandalos daugiau ar mažiau atitinka ateinančių metų vibracijas, todėl jos turi harmonizuojančią galią. Teko stebėti ir pačių mandalų raidos etapus nuo pat 2005 metų, tai kiekvienais metas, jų struktūra, spalvos ir pateikimo būdas skiriasi. Šiais metais mandalos (o jų yra 12 – kiekvienam zodiako ženklui) pasirodė man labai tirštos, sulietos. Jos pakankamai spalvingos, dominuoja vaivorykštinės spalvos, bet jų kontūrai tarsi išsilieję... Tiesa, dar nebandžiau ties jomis susikaupti, bet kada nors pabandysiu.

Kalendoriuje kaip visada pateikta kiekvienam zodiako ženklui mėnesio charakteristika, taip ir bendros visų metų tendencijos, šiek tiek informacijos pagal Kinų astrologinę charakteristiką. Šiaip pasirodė, kad 2012 bus galingi metai, bet tai nereiškia, kad lengvi. Tai veikiau tarsi augimo, brendimo metas, kurie turėtų galiausiai pertransformuoti ne tik mus, žmones, bet Žemę ir mūsų gyvenimo įpročius, pradedant nešvaria politika, ekonominėmis – finansinėmis sistemomis ir baigiant mūsų asmeniniais vartotojų įpročiais...

Labiausiai mane nustebino, kaip sakiau, Nijolės Gabijos Wolmer įvadinis straipsnis apie tris scenarijus. Pati autorė prasitarė jau daugelį metų matanti kažką panašaus į vizijas, kurios nurodo 2012 transformacijos etapus. Žinot, skaičiau ir stebėjausi, nes autorės įžvalga labai sutapo su daugelio kitų autorių pateikta informacija apie 2012 – uosius metus. Wolmer tuojau čia užginčija, kad jos žodžius taip pat nereikėtų priimti už gryną pinigą, nes tai tėra tik jos asmeninės įžvalgos pasakojimas. Straipsnyje pateikta daug intriguojančių faktų, daugiausia jos remiasi į statistinius duomenis apie suaktyvėjusią Žemės planetą t.y. cunamių, vulkanų, uraganų statistiniai duomenys per praėjusį šimtmetį, kurių kreivės dėsningai paskutiniuoju metu kyla į viršų. Autorė taip pat kalba apie magnetinių polių poslinkį, apie tai, kad po jų visai įmanoma, jog žmonės praradinės atmintį ir t.t. Iš tikrųjų straipsnis kalba įspėjama, o ne gąsdinančia, tačiau reikia pripažinti, savotiškom apokaliptinėm nuotaikom apie 2012, o ypač apie gruodžio 12 – 24 dienas. Wolmer taip pat neslepia ir fakto, kad ir Lietuvai, vienai saugiausių pasaulio šaliai, geografine prasme, taip pat teks nukentėti nuo Žemės pertransformavimo, „pakylėjimo“ metu. Autorė vis pažymi, kad nuo rugsėjo mėnesio reiktų pradėti kaupti maisto atsargas, nes po to gali būti per vėlu...

Aišku, kad ir ką toliau pasakočiau, tai būtų straipsnio atpasakojimo turinys, o aš pats siūlau įsigyti kalendorių ir jį paskaitinėti, panagrinėti, apmąstyti. Aš pats iš tikro jau nebežinau, nei kuo tikėti, tiesiog belieka laukti, juk 2012 – ieji jau visai šalia. Visai kitokios tendencijos brolių Azanovų kalendoriuje, kurie kelia klausimą „sveikas protas ar pasaulio pabaiga?“, panašiai ir Palmyros Kelertienės astrologiniame kalendoriuje, kuris, perdėm, man pasirodė per daug iliustruotas pačios autorės nuotraukomis, o ne tiek išsamus... Kol kas esu arčiausiai Wolmer, jeigu galima taip išsireikšti, mokyklos. Kas žino, gal visai to ir nebus, tačiau, jeigu visgi pasitvirtins tos autorės įžvalgos, tai tikriausiai laukia nelabai kas to žmogelio, juolab, kad ne tik Europa, bet ir visas pasaulis prisistatęs atominių elektrinių, kitų pavojingų pastatų, kurie gali sukelti per tektoninių plokščių judėjimą didžiulių kataklizmų, radioaktyvių medžiagų nutekėjimą ir sklaidą... Tačiau, viso tai gali ir nebūti – pagyvensim ir pamatysime.

Kaip sako autorė kalendoriuje, juk mes gyvename toje mažytėje mėlynoje planetoje tarp gausybės žvaigždžių ir nuolatos sukamės, transformuojamės, netgi tada, kai mylimės ir baramės, mes netgi ir tada tebesame toje mažoje mėlynoje planetoje tarp žvaigždžių ir sukamės...

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Prekyba žmonėmis" / "Human Trafficking"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Prekyba žmonėmis“ (Human Trafficking) (2005 m.). Baisiai jau ilgas filmas, tačiau, jeigu norite jį žiūrėti, siūlyčiau pasiruošti šiek tiek psichologiškai, rimčiai ir šiokiam tokiam šokui. Jau seniai čia pristatinėjau filmą „Vergija“ (Trade) (2007 m.), kurį įvertinau 10/10. Žinot, sunku su tais filmas apie sekso vergiją, labai jau jautrus tampu, o juolab, kad ir šio filmo režisūra man patiko – detektyvė imasi bylos, susijusios su moterų pavergimu ir pati tyčia įsivelia į pasaulinę prekyba žmonėmis mafiją...

Šiaip filmas, rekomenduojamas bent jau nuo 16 – olikos, nes yra tikrai nemažai tikroviškų brutalių smurtinių scenų su merginomis ir vaikais. Skaudūs žmonių likimais iki skausmo nuskaidrėjimo beveik trijų valandų filme. Sunku diskutuoti apie filmo gerumą, nes tema ir taip savaime gera – parodyti pinigų ir godumo traiškomus ir žeminamus žmones, kurių kasmet pavergiama po milijoną, jei nedaugiau visame pasaulyje. Lietuvaičiams čia ypač pravartu pamatyti tokį filmą, juolab, kad pagrindinės prekės į JAV ir kitas vakarų šalių rinkas tampa Rytų Europos moterys. Filme nėra lietuvaičių, bet toks likimas ištinka jauną paauglę Nadia iš Ukrainos ir jauną motiną Jeleną iš Prahos... Tai, kas jų laukia JAV –ose, tai nėra geras ir nuostabus darbas modelių agentūroje. Pamirškite, čia žmones per dieną pardavinėjamos nuo 12 iki 20 kartų ir geriausiu atveju „nusibaigia“ per keturis metus nuo sumušimų, ligų ir tokių darbų...

Ką aš norėjau pasakyti? Labai lengva sukurti šia tema dokumentika, tereikia interviu sukalti su aukomis, pažerti šokiruojančios statistikos, bet meninis, draminis filmas reikalauja ir vaidybos, ir šiokios tokios estetikos, didelio režisūrinio įdirbio. Visgi galvoju, kad šis filmas „Prekyba žmonėmis“ yra stiprus visomis prasmėmis. Tikrai nenuobodus siužetas dera su gera aktorių vaidyba, tikroviškumo dozė taip pat garantuota, o smurto ir seksualinės scenos kartais glumina patį žiūrovą ir nejučia klausi, ką pats darytum, jei būtum atsidūręs tokiame baisiame sekso vergijos tinkle?

Rekomenduoju visiems, kurie turi kantrybės ir nebijo provokacijos ir atvirumo iš filmų.

Mano įvertinimas: 10/10
IMDb: 7.7

Jūsų Maištinga Siela

Anoreksija - liga, nuo kurios mirė moteris, o medikus paliko bejėgius

31-erių Kate Chiver, kuri 16 metų bandė įveikti anoreksiją, kovą pralaimėjo - vos 29,8 kilogramo svėrusi moteris mirė. Ji buvo tokia liesa, kad dėl kraujotakos sutrikimų kai kurios jos skrandžio ir žarnyno dalys jau nebefunkcionavo.

Moteris sirgo nervine anoreksija, kuri kyla dėl neurotinio noro suliesėti, neadekvataus savęs vertinimo. Pirmuosius ligos simptomus Kate pastebėjo būdama vos dvylikos metų, nuo 15-ikos didžiąją gyvenimo dalį ji praleido medicinos įstaigose, stengdamasi įveikti ligą. Anot gydytojų bei psichologų, Kate ligos atvejis medicinos istorijoje – vienas sudėtingiausių.

Kai tik moteris būdavo išleidžiama iš reabilitacijos klinikos, jos svoris kristi imdavo žaibišku greičiu. Po 16-ikos gydymo metų Kate organizmas jau nebetoleravo medikų skiriamų vaistų.

Sveiko žmogaus kūno masės indeksas (KMI) svyruoja nuo 20 iki 25. Mažesnis nei 15 KMI rodiklis yra sunkios anoreksijos požymis. K. Chilver KMI indeksas buvo 12, o vienu metu jis buvo sumažėjęs net iki 9.

Gydytojai, norėdami išgelbėti Kate, maitino ją per vamzdelį, tačiau jų pastangos buvo bevaisės, kaip ir psichoterapeutų. Po mirties atlikus skrodimą paaiškėjo, kad Kate širdis buvo daugiau nei perpus mažesnė nei normalaus žmogaus, o moteris svėrė mažiau nei 30 kg.

Kate konsultavusi psichologė moterį apibūdino kaip labai sunkią ligonę, o patologas Dr Michaelis Osbornas teigė pirmą kartą per savo praktiką matęs tokią liesą moterį.

K. Chilver iš pradžių nuo motinos bandė nuslėpti ją kamuojančius valgymo sutrikimus, tuo tarpu ši visaip bandė pradžiuginti liūdną dukterį, stengėsi su ja dažniau pasivaikščioti ir pan.

Prieš pusmetį Kate ėmė kamuoti pilvo skausmai, kurie ją dar labiau emociškai suluošino. Serganti moteris buvo perkelta į Čelsio ir Vestminsterio ligoninę, kur gydytojai aptiko, jog žarnų ir skrandžio audiniai jau apmirę dėl sutrikusios kraujotakos.

Anot medikų, taip nutiko dėl to, kad dėl spaudimo organizmo viduje arterijos buvo susiplojusios, mat Kate nebeturėjo jokio riebalinio sluoksnio pilve, kuris „amortizuotų“ šį spaudimą.

"Kraujagysles paprastai juosia riebalinis sluoksnis, bet Kate visiškai neturėjo pilvinio riebalų sluoksnio, iš kurio riebalai galėtų būti panaudoti kraujagyslėms apsaugoti", - teigė koronerė Dr Fiona Wilcox ir pridūrė, jog Kate atvejis buvo nepaprastai komplikuotas.

Dėl neįtikėtino organizmo išsekimo operacijos galimybė buvo atmesta ir pacientė mirė intensyviosios terapijos skyriuje.

Paimta iš www.delfi.lt 

Planeta: Merkurijus

Pagal astronomų skaičiavimus, senutėlis Merkurijus jau seniai turėjo būti bejėgiškai nugrimzdęs į Saulės gravitacijos sukeltą „orbitinį letargą“, kai planetos sukimasis aplink savo ašį stabilizuojasi taip, jog planeta į šviesulį būna atsigręžusi visada ta pačia puse. Tačiau stebėjimai byloja ką kita – Saulė ir dabar sėkmingai tebekaitina visus Merkurijaus „šonus“. Kas atsitiko, kad artimiausia Saulei planeta sukasi ne taip, kaip prognozuoja astrofizikos dėsniai?

Planetos begales sykių apsisuka ne tik aplink gimtąsias žvaigždes, bet ir aplink savo ašį. Pasisukdamos į savuosius šviesulius, planetos, kaip ir mūsų Žemė, pasišildo tai vieną, tai kitą savo „šoną“, tad dienomis planetų paviršiai įšyla, o naktimis atvėsta. Tačiau taip būna ne visada.

Įdomu yra tai, jog gravitacinis didžiojo kūno poveikis aplink jį besisukančiam mažam kūnui palaipsniui lėtina pastarojo sukimąsi aplink savo ašį, pakol greitis stabilizuojasi. Tokia situacija reiškia, jog mažesnysis kūnas lieka atsigręžęs į didesnįjį visuomet ta pačia puse. Girdėtas atvejis? Žinomiausias tokio „orbitinio letargo“ pavyzdys – Mėnulio sukimasis aplink Žemę. Žinia, Mėnulis į mus atsisukęs visada ta pačia puse. Į Žemę atgręžtoje Mėnulio pusėje mūsų planeta matoma matoma kiaurus metus.

Panašus vaizdelis turėtų būti ir Merkurijuje (tik, žinoma, vietoj Žemės iš ten kiaurus metus turėtų būti matoma ranka pasiekiama Saulė). Skaičiavimai rodo, jog ypatingai mažas atstumas nuo Saulės ir maži paties Merkurijaus matmenys turėjo lemti tai, jog „gravitacinio užgrobimo“ situacija Merkurijuje turėjo būti susiklosčiusi jau seniai. Tačiau taip nėra.

Tikslesni planetos stebėjimai atskleidė, jog viskas vyksta ne visai „pagal planą“: dusyk apsukdamas Saulę Merkurijus aplink savo ašį apsisuka trissyk. Kitaip tariant, diena Merkurijuje trunka 2/3 Merkurijaus metų (kurie trunka 88 Žemės paras). Kas galėjo sudrumsti seniai Merkurijų apėmusį „orbitinį letargą“?

Ko gero, tikrai ne mistinį svetimeivių žvaigždėlaivį primenantis objektas, kurį gruodžio pirmomis dienomis greta Merkurijaus užfiksavo NASA aparatai STEREO A ir STEREO B. Naujausi Portugalijos astronomų tyrimai suponuoja kitą, kur kas realesnę tokio sutrikdymo priežastį.

Tyrimo autoriai mano, jog kadaise Merkurijus iš tiesų buvo greitai „pagautas“ Saulės gravitacijos ir jo sukimasis aplink savo ašį buvo stabilizavęsis taip, jog planeta į Saulę „žvelgdavo“ visada ta pačia puse. Merkurijaus ramybę sudrumsti galėjo didžiulė katastrofa – į planetą įsirėžęs stambus asteroidas. Smūgis turėjo būti toks galingas, jog sukimasis aplink savo ašį buvo išmuštas iš pusiausvyros.

Mokslininkų, kuriems vadovavo Alexandre'as Correia, sudarytas kompiuterinis modelis byloja, jog į Merkurijų smogusio asteroido skersmuo turėjo būti ne mažesnis kaip 70 kilometrų, o svoris – maždaug 550 trilijonai tonų (1/600 000 Merkurijaus masės). Neatmetama galimybė, jog šios katastrofos pėdsakas yra stambiausias Merkurijuje smūginis krateris „Caloris“, kurio išmatavimai, amžius ir padėtis daugmaž atitinka kompiuterinio modelio nurodomus parametrus.

Šis įvykis galėtų paaiškinti ir keletą kitų Merkurijaus paviršiaus ypatybių. Pavyzdžiui, planetos paviršių vagoja keisti „tuneliai“ – tuščiavidurės struktūros. Jei planeta kadaise ilgus metus į Saulę buvo atsisukusi tik viena puse, tai toji pusė turėjo būti smarkiai įkaitusi, o amžino šešėlio gaubiama kita pusė – sušalusi. Tamsiojoje Merkurijaus pusėje galėjo susikaupti nemaži ledo telkiniai, dalis kurių pasidengė dulkėmis ir nuolaužomis, paliktomis Merkurijų talžiusių dangaus kūnų.

Kai po susidūrimo planetos sukimasis aplink savo ašį pasikeitė ir Merkurijus į Saulę retkarčiais atsukdavo ir tamsiąją pusę, visas ledas turėjo išgaruoti ir palikti tuščiavidurius tunelius.

Taip jau nutiko, jog šią portugalų hipotezę galima patikrinti turimomis priemonėmis. Jei Merkurijų kažkada iš tiesų buvo „užhipnotizavusi“ Saulės gravitacija, tokios Merkurijaus padėties pėdsakų turėtų būti gana daug, o jų reikėtų ieškoti Merkurijaus kraštovaizdyje, geocheminėje sudėtyje, mineraloginėje sandaroje. Visa tai galbūt bus prieinama artimiausią Saulei planetą tyrinėjančiam zondui „Messenger“.