Filmas: "Šventasis Narcizas" / "Saint-Narcisse"

Sveiki skaitytojai,

Tęsiu „Kino pavasario“ festivalio filmų apžvalgas ir šįkart nusprendžiau pažiūrėti kanadiečių režisieriaus Bruce LaBruce režisuotą filmą „Šventasis Narcizas“ (angl. Saint-Narcisse) (2020). Maniau, kad tai mano pirmoji pažintis su šiuo režisieriumi, tačiau būsiu apsirikęs, nes, pasirodo, esu matęs jo sukurtą „Gerontofilija“ (2013) – tai tokia labai keista trauka, kai jaunam vaikinukui labai jau patinka pensininko amžiaus vyrai, todėl dirbdamas senolių pensionate nuolat jaučia seksualinę trauką...

Naujausiame savo filme, kuris ne tik mano nuostaba, yra priskirtas prie „Meistrų“ programos (tikriausiai šiuo atveju ne kokybė lėmė, bet režisieriaus filmografinė kiekybė). Taigi „Šventasis narcizas“ pasakoja apie seksualų jaunuolį, kuris po močiutės mirties iš senų laiškų sužino, kad jo tikroji motina vis dar gyva. Jis susiranda motiną, kuri gyvena su nesenstančia (nes apkerėta) biseksualia moterimi. Taip pat sužino, kad turi brolį dvynį, kuris ilgą laiką gyvena vienuolyne, pastarąjį tvirkina ir išnaudoja vienuolis prižiūrėtojas...

Žodžiu, kur spjausi, ten rasi vien tik seksualines perversijas, abejotiną moralę ir troškimą šiuo kinu prieštarauti nusistovėjusioms visuomenės normoms. Tiesą sakant, esu už tokį revoliucinį kiną, bet tuo pačiu tenka pripažinti, kad „Šventasis Narcizas“ nepavykęs filmas. Paties filmo mistifikavimo ir paslaptingumo formavimo būdai (pranašiškos vizijos, sapnai, nesenstanti moteris, motina ragana, išskirti dvyniai, incestas tarp dvynių, fanatikas iškrypėlis vienuolis ir t. t.) visko tiek daug ir viskas taip neproporcingai perteikta, kad bendroje istorijos sąrangoje nei tos simbolikos, nei estetikos, nei rišlesnės minties nebeliko. Liko kažkoks pretenzingas perversijų lipdinys, kuriuo norima šokiruoti, bet kokia kaina „neskaniai“ paveikti žiūrovą.

Nors pasakojimo tonas kiek primena F. Ozono ir R. Polanskio tamsiųjų detektyvinių trilerių atmosferą, tačiau akivaizdu, kad režisierius nėra išsigryninęs ir susitvarkęs scenarijaus. Norima labai didelio efekto, tačiau kai kada išeina itin komiški, neracionalūs ir labai jau antilogiški sprendimai, pavyzdžiui, kai vienas iš dvynių, apsikeitęs vietomis, kieme pradeda mylėtis su savo mamos mylimąja, po to jie važiuoja automobiliu gelbėti apkeistojo brolio ir čia pat dar bando aistringai bučiuotis... O dar tie motinos ir sūnų susitikimo žvilgsniai nė iš tolo nepriminė raganiškojo efekto, artimiau indų serialų hiperbolizuotiems žvilgsniams. Tokie neskanūs niuansai tiesiog brokuoja bendrą filmo visumą. Aš suprantu, kad filmas turėjo kalbėti apie lyčių ir orientacijų nepaisymą, tam tikrą maištą ir protestą prieš „tradicinius“ atstovus, bet visumoje šioje pritemptoje juodoje istorijoje tikriausiai prisiminsiu tik apsinuoginusio pagrindinio aktoriaus žavumą, o visa kita – tiesiog trūksta talento, meistriškumo. Ekspresija neveikia, kai ji negeba intelektualiau perteikti socialinės kritikos, ko akivaizdžiai, mano supratimu, labai ir trūko šiam filmui. Jeigu jums patinka erotika, provokacija, ekspresija vien dėl ekspresijos, manau, galite bandyti pažiūrėti.

Mano įvertinimas: 5/10

IMDb: 5.3

 

Nuoroda į „Kino pavasarį“ ČIA.

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Prekyba žmonėmis" / "Human Trafficking"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Prekyba žmonėmis“ (Human Trafficking) (2005 m.). Baisiai jau ilgas filmas, tačiau, jeigu norite jį žiūrėti, siūlyčiau pasiruošti šiek tiek psichologiškai, rimčiai ir šiokiam tokiam šokui. Jau seniai čia pristatinėjau filmą „Vergija“ (Trade) (2007 m.), kurį įvertinau 10/10. Žinot, sunku su tais filmas apie sekso vergiją, labai jau jautrus tampu, o juolab, kad ir šio filmo režisūra man patiko – detektyvė imasi bylos, susijusios su moterų pavergimu ir pati tyčia įsivelia į pasaulinę prekyba žmonėmis mafiją...

Šiaip filmas, rekomenduojamas bent jau nuo 16 – olikos, nes yra tikrai nemažai tikroviškų brutalių smurtinių scenų su merginomis ir vaikais. Skaudūs žmonių likimais iki skausmo nuskaidrėjimo beveik trijų valandų filme. Sunku diskutuoti apie filmo gerumą, nes tema ir taip savaime gera – parodyti pinigų ir godumo traiškomus ir žeminamus žmones, kurių kasmet pavergiama po milijoną, jei nedaugiau visame pasaulyje. Lietuvaičiams čia ypač pravartu pamatyti tokį filmą, juolab, kad pagrindinės prekės į JAV ir kitas vakarų šalių rinkas tampa Rytų Europos moterys. Filme nėra lietuvaičių, bet toks likimas ištinka jauną paauglę Nadia iš Ukrainos ir jauną motiną Jeleną iš Prahos... Tai, kas jų laukia JAV –ose, tai nėra geras ir nuostabus darbas modelių agentūroje. Pamirškite, čia žmones per dieną pardavinėjamos nuo 12 iki 20 kartų ir geriausiu atveju „nusibaigia“ per keturis metus nuo sumušimų, ligų ir tokių darbų...

Ką aš norėjau pasakyti? Labai lengva sukurti šia tema dokumentika, tereikia interviu sukalti su aukomis, pažerti šokiruojančios statistikos, bet meninis, draminis filmas reikalauja ir vaidybos, ir šiokios tokios estetikos, didelio režisūrinio įdirbio. Visgi galvoju, kad šis filmas „Prekyba žmonėmis“ yra stiprus visomis prasmėmis. Tikrai nenuobodus siužetas dera su gera aktorių vaidyba, tikroviškumo dozė taip pat garantuota, o smurto ir seksualinės scenos kartais glumina patį žiūrovą ir nejučia klausi, ką pats darytum, jei būtum atsidūręs tokiame baisiame sekso vergijos tinkle?

Rekomenduoju visiems, kurie turi kantrybės ir nebijo provokacijos ir atvirumo iš filmų.

Mano įvertinimas: 10/10
IMDb: 7.7

Jūsų Maištinga Siela