Maištingos Sielos Sidabrinio Drugio Filmų Apdovanojimai 2011!

Sveiki visi,

Kaip ir žadėjau šiandien, gruodžio 20 – ątą čia, mano saite, vyksta Maištingos Sielos Sidabrinio Drugio Filmų Apdovanojimai. Skamba labai preciziškai, ar ne? Bet leisiu nors kartą būti sau iškilmingu ir pagaliau padaryti didelį darbą – perkratyti šių metų blogo įrašus ir padaryti apdovanojimus.

Iš tikrųjų darbas buvo nelengvas, nes pradėjau ruoštis beveik prieš savaitę. Susidariau visų matytų filmų šiais metais sąrašus – primenu, kad apdovanojimai ir nominantai yra ne šių metų sukurti filmai, bet mano paties šiais metais pamatyti filmai – tad reikėjo juos kruopščiai klasifikuoti. Iškilo dabai daug prieštaravimų manyje, nes praėjus laiko distancijai iš n nuotolio filmas jau atrodo kitaip, todėl mano nominantai ir vertinimai galėjo kisti, kai kėliau jų mini recenzėjeles į saitą.

Pasimečiau tarp šios gausos, nes mano sąraše pasirodė apie 170 matytų filmų ir visi vieni už kitus buvo geresni. Sunku buvo atrinkti nominantus, o dar sunkiau iš nominantų atrinkti nugalėtojus, teko pasikliauti atmintimi, jausmais ir šiaip sveiku protu. Nes norėjosi iškart apdovanoti kelis asmenis ar filmus, tačiau reikėjo išrinkti tuos vienintelius.

Kam reikėjo viso šio „cirko“? Kai kas gali imti ir manęs paklausti. Ogi tam, kad suvesčiau sąskaitas su savimi pačiu, apmąstyčiau, kokius filmus ir kam reikėjo žiūrėti, kas iš jų išliko manyje pačiame... Juk filmas yra ir tebebus vienas iš prieinamiausių meno rūšių paprastam žmogeliui, tereikia sumaigyti savo klaviatūra ir filmas savaime siunčiasi arba žiūrisi online.

170 filmų, o tiksliau – 167 filmai irgi nėra menka atkarpa šiais metais. Jeigu vidutiniškai filmas trunka apie, na, tarkim suapvalinus, 2 valandas, tai suprantate, kad prie ekrano man teko praleisti 334 valandų arba 13,9 parų iš eilės neužsimerkus, jeigu žiūrėčiau viską vėl iš eilės. 13 parų metuose paskirta vien filmams ir geriems, ir nelabai... Taigi, sąskaitos ir apdovanojimai. Mažiau plepalų, daugiau darbų.

Geriausia metų aktorė:

JULIANNE MOORE už vaidmenį „Toli nuo Rojaus“ (Far from Heaven), kuriame suvaidino XX amžiaus vidurio elegantišką moterį, kuri sužinojo, kad jos vyras homoseksualus...

ANGELINA JOLIE už vaidmenį „Džia“ (Gia), šokiruojantis ir jaudinantis Jolie vaidmuo, kuris įkūnijo pirmąjį pasaulinį super modelį Gia Carangi, kuri savo dienas baigė sirgdama AIDS...

NICOLE KIDMAN už vaidmenį „Triušių urvas“ (Rabbit Hole), kuriame svarbus buvo kiekvienas atodūsis, akies ir ašarėlės virptelėjimas. Kidman buvo puiki.

KEIRA KNIGHTLEY už vaidmenį „Neleisk man išeiti“ (Never let me go), kuriame Keira gal ir nebuvo pagrindinė, tačiau neužmirštamas pasiaukojimo vaidmuo iškovojo jai šią nominaciją...

ANNE HATHAWAY už vaidmenį „Reičl išteka“ (Rachel Getting Married), kuriame super įtaigiai suvaidino seserį, grįžusią iš narkomanijos reabilitacijos centro į sesers vestuves ir sujaukusį visos šeimos gyvenimą...

CHRISTINA RICCI už vaidmenį „Juodosios gyvatės dejonė“ (Black snake moan), už mažos kekšytės vaidmenį, kuri buvo gydoma prirakinta prie juodaodžio grandinės...

KATE WINSLET už vaidmenį „Maži vaikai“ (Little Children), tai vaidmuo, kuris leido vėl žavėtis Winslet ir pasakyti, kad ji gera aktorė ne tik „Skaitove“...

FELICITY HUFFMAN už vaidmenį „Transamerika“ (Trancemerica). Įspūdingas vaidmuo. Moteris, kuri įtikinamai suvaidino vyrą transvestitą yra kažkas nerealaus. Viena iš favoričių laimėti geriausios aktorės titulą...

NATALIE PORTAM už filmą „Juodoji gulbė“ (Black Swan), sunku būti nenominuoti Oskaros savininkės, kurios vaidmeniu šitaip buvau sužavėtas metų pradžioje...

Geriausias metų aktorius:

ERIC BANA už vaidmenį filme „Romulas, mano tėvas“ (Romulus, My Father). Iš ties aktorius pademonstravo gerus vaidybinius gebėjimus, atskleidė netekties dramą, širdgėlą ir nusivylimą dėl nepasisekusio gyvenimo...

BRAD PITT už vaidmenį filme „Gyvenimo medis“ (The tree of Life), net aikteldavau, kai jis vaidino tokį griežtą tėvą, kurio šitaip bijojo vaikai. Pagalvojau, kad gerai suvaidino, jeigu sukėlė tokias reakcijas...

PATRICK WILSON už vaidmenį „Maži vaikai“ (Litlle Chidren), jis ir Kate Winslet buvo nepakartojamai subtilūs, tikslūs ir išraiškingi. Iš pradžių galvojau, kad reiktų jį nominuoti už filmą „Ledinukas“, tačiau, manau, kad šis filmas jam stipresnis. Be jokios abejonės, šis aktorius 2011 metų atradimas ir apskritai patenkantis į mano super aktorių dešimtuką...

LIAM NEESON, už vaidmenį „Kinsis“ (Kinsey), šiaip manau, kad tai aktorius genijus, kokius filmus šiemet su juo žiūrėjau, visi buvo labai geri. O „Kinsis“, žinoma, toks charakteris, kuris tikriausiai daugiau gyvenime ir nepasitaiko...

COLIN FIRTH už vaidmenį „Karalius kalba“ (King‘s speech). Tai dar vienas geras aktorius, kuris jau ne kartą man įrodė savo meistriškumą, o apie karalių Jurgį, kuris negalėjo nemikčioti, suteikė tokį pritrenkiantį įspūdį, kad tai buvo tarsi Antras Pasaulinis karas žmogaus viduje...

PETER SARSGAARD už vaidmenį „Auklėjimas“ (An Education), labai stilingas britiškas filmas ir dar stilingesnis vaidmuo su ryškiu charakteriu ir tamperamentu, apie tai, kaip apsukti galvą paauglei ir suteikti jai pirmosios meilės patirties...

Geriausia jaunosios kartos aktorė:

(P.S. Šią nominaciją sugalvojau tam, kad buvo labai daug gabių ir jaunų aktorių, kurios vos atėjusios į kiną demonstravo nuostabius vaidybinius pasiekimus, bet jos pasirodė lyg ir per jaunos veteranų grupėje...).

SAOIRSE RONAN noriu nominuoti net už du nuostabius vaidmenis „Kelias atgal“ (The Way Back) ir „Hana“ (Hanna), iš tikro įspūdingi abu vaidmenys jaunai paaugliai, kuri pradėjo savo karjerą „Atpirkimu“ ir „Numylėtieji kaulai“. Manau, tai viena perspektyviausių jaunosios kartos aktorių...

MIA WASIKOWSKA už vaidmenį „Džeinė Eir“ (Jane Eyre), kuriame įkūnijo Džeinės Ostin legendinį personažą naujausioje ekranizacijoje.

DAKOTA FANNING už vaidmenį „The Runaways“ (The Runaways), dievaži, šitaip suvaidinti paklaikusią grupės vokalistę, kuri primena beprotę, galėjo tik penkiolikmetė Dakota Fanning. Apskritai tai vienas mano didžiausių atradimų šiais metais ir vienas ryškiausių talentų apskritai Holovude...

KRISTEN STEWART už vaidmenį „Kviečiame pas Railius“ (Welcome to the Rileys), įtikinamas šešiolikmetės kekšytės vaidmuo...

ELLE PAGE už vaidmenį „Ledinukas“ (Hard Candy), neįtikėtinai stiprus psichologinis vaidmuo, kaip užsispyrusi mažė pagrobia numanomą pedofilą ir bando jam padaryti kastraciją...

Geriausias jaunosios kartos aktorius:

HALEY JOEL OSMENT už vaidmenį „Dievo šukės“ (Edges of the Lord), dievaži, jei tai būtų vėl „Dirbtinis intelektas“, tai sakyčiau jam oskariuką mažą, tačiau aktorius sukūrė daug neblogų vaikystėje vaidmenų, o „Dievo šukės“ yra kažkas TOKIO...

DANIEL RADCLIFFE už vaidmenį „Haris Poteris ir mirties relikvijos 2“ (Harry Potter and the Deathly Hallows: Part 2). Jis niekada nėra ir nebuvo mano mėgstamas aktorius, tačiau suvaidino neblogai, ar ne?

HUNTER McCRACKEN už vaidmenį „Gyvenimo medis“ (The Tree og Life), suvaidinti paauglį, kuris patiria tėvo fizinį ir moralinį smurtą ir suvaidinti brendimo kančias, manau, šitai galėtų ne kiekvienas...

CARLOS PADILLA už vaidmenį „Nekalti balsai“ (Voces Inocentes), berniukui įbrukamas šautuvas ir sakoma, jog jis turi žudyti viską, ką sutinka, o Čeva negali suprasti karo, jam niekas nieko nepaaiškinama...

Geriausias metų filmas:

DŽIA (Gia) už tai, kad sukrėtė, parodė Angelinos Jolie talentą ir dar savaitę leido mąstyti apie gyvenimą.

NELEISK MAN IŠEITI (Never let me go) už tai, kad mes vis tiek leidžiame išeiti. Už tai, kad kėlė žmogiškumo klausimus, bandė atsakyti, kodėl mes rūšiuojame žmones į tuos, kurie turi sielas, ir tuos, kurie neturi. Kas būtų, jei žmonės taptų dievais... Šokiravo.

JUODOJI GULBĖ (Black swan) už tai, kad privertė gėrėtis mistine drama iki pat paskutinės minutės, atrasti Portman ir patikėti mistika labiau nei realybe...

PREKYBA ŽMONĖMIS (Human Trafficking) už tai, kad ne tik šokiravo, bet leido būti iš Rytų parduotam kartu su tom vargšėm vergėm į Vakarus ir išgyventi kartu dramą...

BIUTIFUL (Biutiful) už tai, kad leido gėrėtis nuostabia režisūra, gyvenimiška istorija ir nepaprasta žmogaus psichologija...

MANO GYVENIMAS BE MANĘS (My Life Without Me), už tai, kad pritrenkė šis filmas iki širdies gelmių ne tiek savo režisūra, bet savo siužetu ir istorija, pastarąjį šiais metais net žiūrėjau du kartus ir abu kartus kažkodėl apsipyliau akis...

Geriausias metų režisierius:

TERRENCE MALICK už filmą „Gyvenimo medis“ (The Tree of Life), negalėjau nenominuoti režisieriaus, kuris per abstrakcijas mane privertė išgyventi Žemės ir Visatos sukūrimo istoriją ir pajusti vaikystėje išgyventas baimes ir meiles...

JULIO MEDEM už filmą „Kambarys Romoje“ (Room in Rome / Habitacion en Roma), už tai, kad režisūra pranoko patį scenarijų...

JIM JARMUSCH už filmą „Kava ir cigaretės“ (Caffe and Cigarettes), legenda tapęs filmas ir jo režisūrinis darbas...

ANDRĖJUS TARKOVSKIS už filmą „Stalkleris“ (Stalker), nemaniau, kad toks senas filmas mane taip paveiks savo mirtina paslaptimi ir įtampa, kuri padaroma iš tylos ir žvilgsnio. Šis rusų režisierius – genijus ir baigta.

ALEJANDRO GONZALEZ IRRITU už filmą „Biutiful“ (Biutiful), ar bereikia sakyti, kad tai puikus režisierius, kurio kiekvieną darbą verta pamatyti?

QUENTIN TARANTINO už filmą „Negarbingi šunsnukiai“ (Inglourios Basterds), kuriame neįtikėtinai aštrios įtampos scenos atsikleidžia per neįtikėtiną cinizmą būdingą tik šiam režisieriui...

Geriausia drama:

MAŽI VAIKAI (Littel Chidren) už aktorių meistriškumą ir įtikinamą siužetą.

TRANSAMERIKA (Transamerica) už neįtikėtiną, bet labai gyvenimišką siužetą ir vaidybą apie tėvą transvestitą, kuris važiuoja darytis lyties keitimo operaciją ir sutinka kelionėje savo paauglį sūnų...

MAŽOJO SKARMALIAUS DAINA (Song for a Raggy Boy) už neįtikėtinus faktus apie vaikų auklėjimą krikščioniškoje mokykloje.

DŽIA (Gia) už neįtikėtiną biografinį pirmosios pasaulinės manekenės gyvenimą, vienatvę ir šlovę.

IŠ KITOS PUSĖS (On The Other Side) už įdomų ir painų siužetą tarp turkų ir vokiečių susipynusių likimų...

DIEVO ŠUKĖS (Edges of the Lord) už neįtikėtinai nustebinusį simbolinę sąsają tarp vaikų išgyvenimų genocido metu su Biblijos personažais...

GERESNIAME PASAULYJE (In better World) už įdomų ir intriguojantį siužetą bei psichologinę įvykių grandinė tarp danų ir švedų...

Geriausia komedija:

(P.S. Jų tikrai šiemet buvo nedaug, todėl beveik dauguma ir nominuoti).

PAGIRIOS TAILANDE (The Hangover II) už juoko pratęsimą.

VINGIUOTAS KELIAS NAMO (Due Date) už komedijinę nesuderinamą porą, kuri vis tiek vėliau susiderina.

OPERACIJA: BALTUSIOS PUPYTĖS (White Chicks) už tai, kad nepamenu, kada tiek juokiausi per komediją...

SUNOKUSIOS PAMERGĖS (Braidesmaids) už tai, kad buvo beveik rimta komedija.

AFIGIENA MOKYTOJA (Bad Teacher) už tai, kad Camer Diaz pavarė ir tapo nevykusiai vykusia mokyta.

Geriausias romantinis filmas:

MEILĖ IR KITI NARKOTIKAI (Love and Other Drugs) už tai, kad rimta romantinė komedija parodė visai nebanalų siužetą.

IR VELNIAS DĖVI PRADĄ (The Devil wears Prada) už tai, kad darbas kompanijoje negali būti svarbesnis nei asmeniniai santykiai...

VIENA DIENA (One Day) už tai, kad yra kasmet viena diena diena, kurią sulipdžius išeina visas gyvenimas...

Geriausias metų siaubo filmas:

DŽIULIJOS AKYS (Los ojos de Julia) už neįtikėtiną įtampą ir nebanalią istoriją.

KITI (The Other), už tai, kad buvo gėda, kad anksčiau nemačiau šito siaubo šedevro...

PARANORMALUS AKTYVUMAS 2 (Paranormal Activity 2) už tai, kad nelabai nuvylė pirmąją dalį.

RAKTAS (The Skeleton Key) už tai, kad ir Holivudas gali sukurti visai įdomų, įtaigų siaubo filmą be kraujo.

Geriausias metų dokumentinis filmas:

SOVIETŲ PASAKA už neįtikėtinus faktus (klausimas ar tikrus?), kurie šokiruoja apie mūsų istoriją...

ŽEMIEČIAI (Earthlings) iki ašarų šokiruojanti dokumentika apie tai, ką mes darome su gyvūnais.

ĮLANKA (The Cove) apie delfinų skerdynes Japonijoje ir korupciją pačiose korporacijose, kurios gelbsti gyvūnus...

ŽLUGUSI RESPUBLIKA (Fall of the Respublic) sencacingoji dokumentika apie Obamą ir tai, kas iš tikrųjų slepiasi jo užnugaryje...

LAIKO DVASIA 3: JUDAM PIRMYN (Zeitgeist 3) už numanomos tiesos atskleidimą ir visišką proto sujaukimą.

Originaliausias siužetas:

GIMIMAS (Birth) už tai, kad moteris gali mylėtis su vaiku, nes vaikas pajėgus įtikinti, kas jis jos vyro inkarnacija...

LEDINUKAS (Hard Candy) už tai, kad paauglė leidžiasi suviliojama pedofilo ir po to jį nugirdo ir kankina skalpeliu, imituodama kastraciją...

MĖNULIS (Moon) apie nesibaigiančią žmogaus keitimo grandį, kai nežinai, kelintas klonas tu esi ir kieno prisiminimus tu turi...

NELEISK MAN IŠEITI (Never let me go) už tai, kad filmas prasideda kaip eilinė drama apie vaikus, bet staiga supranti, jog kažkas čia negerai ir tuos vaikus augina vienam baisiam eksperimentui...

TIKAMPIS (The Triangle) už tai, kad siaubo trileris gali būti įdomus siužetu, režisierius sukūrė uždaro rato mechanizmą, kuriame, patikėkite, niekas nenorėtų iš Jūsų atsidurti...

STALKERIS (Stalker) už tai, kad žmonės bėga į ten, kur yra baisi vieta, bet nežino kodėl...

SINEKDOKI, NIUJORKAS už tai, kad režisierius stato savo gyvenimą, kuris ką tik įvyko, atsikartojantys motyvai ir visa kita... siužetą turėjo sukurti beprotis.

JUODOSIOS GYVATĖS DEJONĖ (Black snake moan) už tai, kad nuo seksualinių aistrų galimą gydyti pririšus moterį savo namuose prie 20 metro lenciūgo.

Geriausias metų animacinis filmas:

ILGO PLAUKO ISTORIJA (Trangled) už tai, kad pasijutau, kaip Disnėjuje.

BJAURUSIS „AŠ“ (Despicable Me) už tai, kad blogiukas, kuris iš tikrųjų yra gerietis, moka pralinksminti.

KUNG FU PANDA 2 už tai, kad stora apsirijusi Panda dar gali sukelti šypseną po pirmosios dalies triumfo ir antrosios nuosmukio.

Geriausias metų lietuviškas filmas:

VAIKAI IŠ „AMERIKOS“ VIEŠBUČIO už tai, kad priminė mano tėvų jaunystę.

STIKLO ŠALIS už estetiškumą.

NIEKAS NENORĖJO MIRTI už tai, kad Žalakevičius sukūrė nepaprastai psichologinį filmą, kuris buvo pripažintas Sovietų Sąjungos šedevru.

ELZĖ IŠ GILIJOS už tai, kad kuršių mitai atgimė XIX amžiaus terpėje.

Metų nusivylimas:

KUNIGAS (Priest) už tai, kad banalesnės fantastinės istorijos dar nemačiau.

ATGAL Į GAMTĄ (Into the Wild) už nesuvokiamas motyvacijas, nevykusią psichologiją ir bereikšmį žmogaus blaškymąsi be tikslo.

MANOLETĖ (Manolete) už tai, kad estetika ir aktoriai neišgelbėjo nesąmoningo filmo.

PASKUTINIS TARIFAS (Deadline) už tai, kad neįdomesnio trilerio ir siaubo filmo reikėtų paieškoti.

PUDRA (Powder) už tai, kad režisierius besąlygiškai norėjo išmelžti manipuliacija žiūrovų ašaras, tačiau jam ne tik, kad nepavyko, jis tiesiog susimovė.

Metų šokiravimas:

SERBIŠKAS FILMAS (A Serbian film) už tai, kad tėvas dulkino savo nužudytą sūnų.

ŽEMIEČIAI (Earthlings) už tuos slapta autentiškus kadrus, kurie atskleidžia, kaip skedžiami ir kankinami gyvūnai.

NEGARBINGI ŠUNSNUKIAI (Inglourious Basterds) už klaikiai įtemptas scenas, kurios nežinia, kaip pasibaigs...

NELEISK MAN IŠEITI ( Never let me go) už tai, kad gyvenimiškai parodė, kaip galima elgtis su žmonėmis ir visa žmonėja tam išlieka abejinga.

MANO GYVENIMAS BE MANĘS (My life wihout you) už tai, kad šitaip galima nugyventi paskutinias gyvenimo dienas.

Geriausias metų serialas:

TIKRAS KRAUJAS (True Blood) už daug sekso scenų ir keistą Sukę, kuri kaip durnelė įsitvėrusi savojo vampyro...

VAMPYRO DIENORAŠČIAI (The vampires diaries) už nesibaigiančią siužetinę įtampą ir gražius aktorius.

SIMPSONAI (The Simpsons) už tai, kad 22 sezonas ir toliau juokėsi iš mūsų ydų ir stereotipų.

Geriausias miuziklas:

BURLESKA (Burlesque) už gerus balsus.

SVAJONIŲ MERGINOS (Dreamgirls) už neblogą siužetą ir gerus balsus.

MULEN RUŽAS (Moulin Rouge) už dekoracijas ir Kidman grožį.

Geriausias garso takelis:

(P.S. Kadangi man žiūrint kino filmus, labiausiai imponuoja ne muzika, o labiau daina, tai nominantai labai ryškūs dainų atstovai).

CHER filme „Burleska“

CHRISTINA AGUILERA filme „Burleska“

JENNIFER HUDSON filme „Svajonių merginos“

JUDY BRIDGEWATER filme „Never let me go“

Metų daugiausiai sulaukęs diskusijų filmas:

(P.S. Tai filmai, kurie manyje daugiausiai sukėlė kažkokių prieštaravimų, apmąstymų ir t.t.)

NELEISK MAN IŠEITI (Never let me go)

DŽIA  (Gia)

ATGAL Į GAMTĄ (Into the wild)

GYVENIMO MEDIS (The tree of Life)

Metų knygos ekranizacija:

DŽEINĖ EIR (Jane Eyre) už gera vaidyba ir spalvas.

STEPFORDO MOTERYS (The Stepford wives) už linksmą ir šiek tiek fantastinį siužetą, kuris susižiūrėjo labai linksmai ir vykusiai.

NELEISK MAN IŠEITI (Never let me go) – tai daugiausia nominacijų šiais metais sulaukęs filmas, už tai, kad filmas nenuvylė knygos.

VERTĖJA (The Interpreter) už tai, kad Nicole Kidman išgelbėjo filmą, o režisierius perteikė iš knygos įtampą ir intrigą.

RAUDONKEPURAITĖ (Red Riding Hood) neprasta Raudonkepuratės interpretacija.

BREMO STOKERIO DRAKULA (Dracula) už tai, kad per 20 metų filmą galimą žiūrėti, tarsi jis būtų pastatytas dabar.

KELIAUTOJU LAIKU ŽMONA (The time traveler‘s wife) už neįtikėtino siužeto perkėlimą į filmą, kuris giliai mane sujaudino.

Lankytojų geriausiai įvertintas filmas:

(P.S. Daugiausia diskusijų ir žiūrimiausiu šių metu filmu tapo?)

JUODOJI GULBĖ (Black swan)

TADAS BLINDA. PRADŽIA

MERGINA SU DRAKONO TATUIRUOTE (The Girl with the Dragon Tatto) 

Štai ir baigėsi, mielieji, Maištingos Sielos Sidabrinio Drugio Apdovanojimai. Belieka tikėtis, kad Pasaulis nesugrius ir dar kitais metais padarysime kažką.

Jūsų Maištinga Siela

Kai dingsta problemos ir baimės, lieki tik čia ir dabar

Sveiki visi,

Kartais nelieka nieko, kaip tik mylėti. Tiesą sakant, tos akimirkos nuostabios ir vienos gražiausios mano gyvenime. Regis, nereikia nieko, nereikia jokių piligriminių kelionių į šventą Kailašo kalną, nereikia pasaulio pakraščio, kalnų, jūrų, viskas yra čia ir dabar. Kartais nieko nebelieka, kaip tik būti ir mylėti visas savo nelaimes, nuopuolius, mylėti keblias situacijas, mylėti žmones, gerus ir nelabai, kurie nuolatos zuja pikti arba laimingi į darbus, į namus, pas vaikus, žmonas, meilužius...

Kartais tikrai prieini tą ribą, kai viskas išnyksta ir lieka tik keista ramybė, atsidavimas ir švelnumas. Keistas susitaikymas su Visata, su tuo didžiuliu Kosmosu, kuris nėra ant mūsų užvožtas milžiniškas veidrodis, atspindinčius mus pačius, tai žiūronai į amžinybę, į nesibaigiančia Mūsų sielų kelionę... Ar begali būti gražiau ir įdomiau, jog čia ir dabar, esame planetoje ir skriejame aplink Saulę nenusakomu greičiu, kaip kokioje kosminėje stotyje. Ar nenuostabu, jog visgi esame čia ir dabar, o ne rytoj ir ne vakar. Man kildavo minčių, kodėl negyvenu dabar 1997 metais ar dar kokiais, kodėl čia ir dabar... Keista?

O kartais nieko nebelieka, tik mylėti. Dėl nieko, dėl to, kad reikia, kitaip nebeįmanoma... Galbūt kažkas taip išsisprendžia savaime, galbūt būna kažkas nematomo ir artimo tau atsiųsta, kažkoks nepaaiškinamas Kosminis sprendimas, kuris išrauna iš tavęs baimių baobabus ir nutiesia kelią į tolį. Ir viski, čia ir dabar, o ne vakar ir ne rytoj...

Jūsų Maištinga Siela

Geros mintys apie gyvenimą ir save padeda gyventi kokybiškesnį gyvenimą

Sveiki visi,

Vėl Virgio puslapyje aptikau puikių minčių, kurias noriu paskleisti ir Jums. Nieko geriau, nei dalytis informacija ir ja džiaugtis. Kaip svarbu skaityti ir tai savyje pajusti. Gal ir Jums kažkas bus naujo ir įdomaus. Pridedu tai:

LISA NICHOLS

Pirmiausia svarbu suprasti, kas dalyvauja santykiuose - juk ne vien tavo partneris. Iš pradžių turi suprasti pats save.

JAMESAS RAY

Kaip gali tikėtis, kad kas nors bendrautų su tavimi, jeigu pats sau nepatinki? Ir šiuo atveju veiks traukos dėsnis, arba Paslaptis. Turi gerai tai įsisąmoninti. Štai ką turėtum apsvarstyti: „Ar elgiuosi su savimi taip, kaip norėčiau, kad kiti žmonės su manimi elgtųsi? Jei nesielgsi su savimi taip, kaip norėtum, kad kiti su tavimi elgtųsi, niekada nepakeisi esamos padėties. Veiksmai atspindi mintis, tad jeigu nemyli ir negerbi savęs, išleidi signalą, kuris tarsi sako, jog nesi labai svarbus, labai vertas dėmesio, ko nors nusipelnęs. Šis signalas bus siunčiamas toliau ir tu vis dažniau atsidursi situacijose, kuriose žmonės elgsis su tavimi netinkamai. Žmonės tėra rezultatas. Priežastis – tavo mintys. Turi pradėti mylėti ir gerbti save ir išspinduliuoti atitinkamo dažnio signalą. Tada traukos dėsnis išju­dins visą Visatą, ir tavo gyvenime atsiras daugybė tave mylinčių ir gerbiančių žmonių. Nemažai žmonių aukojasi dėl kitų, manydami , jog tokiu būdu tampa gerais žmonėmis. Netiesa! Aukojamasi , kai jaučiamas visiškas stygius, nes manoma: „Visiems nepakaks, tai aš apsieisiu.”  Šie jausmai nėra geri, todėl galų gale liks tik apmaudas. Gausa skirta visiems, ir kiekvienas žmogus yra pats atsakingas už savo norų patenkinimą. Negalima jos pritraukt i kitiems, nes neįmanoma už kitus galvoti ir jausti. Tavo užduotis – dirbti su pačiu savimi . Kai gerai jausiesi, išspinduliuosi tokį dažnį, kuris paveiks ir aplinkinius.

DR. JOHNAS GRAY

Turi pats apsispręsti. Nerodyk į kitą sakydamas: „Tu esi man skolingas, duok dar daugiau.” Priešingai – duok pats sau daugiau. Rask laiko, kad galėtum daugiau sau duoti ir tam tikra prasme visiškai užsipildyti, kad iš to pilnumo galėtum duoti kitiems.

„Išmok mylėti <…> pripildyk meile save, kol tapsi magnetas.”

Charlesas Haanelis

Dauguma mūsų buvome mokomi apie save pagalvoti paskiausiai. Dėl to jautėmės nevisaverčiai, nieko verti. Kai šie jausmai apima, pritraukiame vis daugiau situacijų, kuriose jaučiamės dar menkesni . Turime keisti tokį mąstymą.

„Be abejonės, kai kam tokia meilės sau idėja gali pasirodyti labai svetima, savanaudiška ir negailestinga. Bet į tai galima pažvelgti ir iš kitos pusės, jei suprasime, kad rūpindamiesi visų pirma savimi , kaip nulemta Aukštybėse, iš tikrųjų rūpinamės kitais, ir tai yra vienintelis būdas nuolatos būti naudingu kitiems ir sulaukti naudos iš kitų.”

Prenticeas Mulfordas

Pats savyje neturėdamas nieko, neturėsi ko duoti ir kitiems. Todėl būtina, kad pirmiausia pasirūpintum savimi. Iš pradžių stebėk, ar būni džiaugsmingas. Žmonės patys atsako už savo džiaugsmą. Kai rūpiniesi savo džiaugsmingumu ir darai tai, kas teikia tau pasigėrėjimą, aplinkui skleidi džiaugsmą ir rodai gerą pavyzdį vaikams bei kitiems aplinkiniams. Kai tau džiugu, nereikia net galvoti, kaip kam nors ką duoti. Tai vyksta natūraliai.

LISA NICHOLS

Užmegzdama santykius su vyrais tikėdavausi, kad partneris atskleis, kokia esu graži, nes pati neįžvelgiau. Paauglystėje mano herojai, o tiksliau herojės, buvo Bioninė Moteris, Stebuklų Moteris ir Carlio Angelai. Jie atrodė nuostabūs, nes buvo nepanašūs į mane. Bet taip buvo iki tol, kol aš pamilau Lisą – kol pamilau savo kavos spalvos odą, putlias lūpas, apvalius klubus, juodus garbanotus plaukus. Taip buvo iki tol, kol ėmiau manyti, kad ir visas pasaulis gali mane įsimylėti. Save mylėti reikia todėl, kad be to negalima gerai jaustis. Būdamas blogos nuomonės apie save, užkerti kelią meilei ir kitiems geriems dalykams, kuriuos Visata tau yra parengusi.

Blogai apie save manydamas tarsi išsunki iš savęs gyvastį, nes gėris bet kurioje srityje – įskaitant sveikatą, turtą ir meilę – turi džiaugsmo ir geros savijautos dažnį. Kai trykšti energija, jautiesi puikiai ir gyveni pasiturimai, išspinduliuoji geros savijautos dažnį. Kai esi blogos nuomonės apie save, tavo spinduliuojamas dažnis pritraukia daugiau žmonių, situacijų ir aplinkybių, priversiančių tave ir toliau būti blogos nuomonės apie save.

Pakeisk savo nusistatymą ir pradėk galvoti apie tai, ką turi puikaus savyje. Ieškok teigiamų dalykų savyje. Kai susitelksi į juos, traukos dėsnis padės atsiskleisti dar geresnėms tavo savybėms. Pritrauksi tai, apie ką galvosi. Užtenka pagalvoti apie tai, kas tavyje gera, ir traukos dėsnis atsiųs dar daugiau panašių minčių. Ieškok gerų bruožų savyje. Ieškok ir tikrai rasi!

BOBAS PROCTORAS

Tu tikrai turi ką nors nuostabaus savyje. Štai aš save stebėjau keturiasdešimt ketverius metus. Kartais man tiesiog norisi save pabučiuoti! Ir tu turi pamilti save. Tai ne pasipūtimas. Turiu omeny sveiką pagarbą sau. Mylėdamas save kartu pamilsi ir kitus.

MAR O SHIMOF

Bendraudami su žmonėmis esame įpratę skųstis vieni kitais. Pavyzdžiui: „Mano bendradarbiai tikri tinginiai, vyras veda mane iš proto; mano vaikai labai sunkaus būdo.” Yra įprasta sutelkti dėmesį į kitus žmones. Bet kad santykiai klostytųsi sėkmingai, turime galvoti tik apie tai, kas vertingiausia. kitame žmoguje, o ne skųstis. Skųsdamiesi tik dar daugiau pritraukiame tai, kas mums nepatinka.

Net jeigu iš tikrųjų išgyveni sunkius laikus – viskas nesiseka, nesutariate, esi nuolat kritikuojamas, – vis tiek gali pagerinti šiuos santykius. Paimk popieriaus lapą ir artimiausias trisdešimt dienų rašyk, ką labiausiai vertini viename ar kitame žmoguje. Apgalvok visas priežastis, kodėl tu jį myli. Pavyzdžiui, tau patinka jo humoro jausmas, nuolat jauti jo palaikymą. Ir štai tada pastebėsi, kad šitaip vertindamas ir pripažindamas žmogaus privalumus, pritrauki teigiamus dalykus ir problemos išnyksta savaime.

LISA NICHOLS

Labai dažnai mes suteikiame galimybę kitiems sukurti mums laimę, ir kaskart jiems nepavyksta jos sukurti tokios, kokios trokštame. Kodėl? Nes vienintelis žmogus, atsakingas už tavo džiaugsmą ir laimę, esi tu pats. Tad netgi tavo tėvai, vaikai, sutuoktinis – jie negali sukurti tau laimės. Jie gali tik džiaugtis kartu tavo laime. Tavo džiaugsmas glūdi tavyje.

Džiaugsmas susijęs su meilės dažniu – pačiu aukščiausiu ir stipriausiu iš visų dažnių. Meilės nepalaikysi suspaudęs rankose. Ją gali tik jausti savo širdyje. Tai tam tikra būsena. Tu gali pamatyti jos atšvaitus žmonėse, bet meilė yra jausmas, ir tik tu pats gali išspinduliuoti šį jausmą. Tu be galo be krašto gali skleisti meilę, o kai myli , esi visiškoje darnoje su Visata. Mylėk viską, ką gali. Mylėk visus, ką gali. Sutelk dėmesį tik į tai, ką myli , pajusk meilę, ir nė nepastebėsi, kaip toji meilė ir džiaugsmas sugrįš pas tave daug stipresni. Traukos dėsnis būtinai atsiųs daugiau meilės vertų dalykų. Jei spinduliuosi meilę, atrodys, tarsi visa Visata stengiasi suteikti tau džiaugsmo, viską daro dėl tavęs, atveda pas tave gerus žmones. Tiesą pasakius, taip ir yra.

 BOBAS PROKTORAS

Traukos dėsnis visada veikia, nesvarbu, ar tiki tuo ir supranti jo veikimą, ar ne. Traukos dėsnis – kūrimo dėsnis. Kvantinės fizikos specialistai tvirtina, kad visa Visata atsirado iš minties! Savo gyvenimą kuri savo mintimis ir traukos dėsniu, ir visi žmonės daro taip pat. Nėra taip, kad jis veiktų tik tada, kai žinai apie jį. Jis visada veikė tavo ir kiekvieno žmogaus gyvenime per visą istoriją. Kai sužinai apie šį puikų dėsnį, sužinai, koks neįtikėtinai galingas esi, nes gali IŠMĄSTYTI savo gyvenimą.

ROBIN SHARMA

…Didi mintis: mūsų dienos - tai mūsų miniatiūrinis gyvenimas. Kaip praleidžiame valandas, tokie bus ir metai. Kaip pragyvensime savo dienas, tokį susikursime gyvenimą. Ateitį kuriamės savo veiksmais. Žodžiai mūsų lūpose, mintys, veiksmai - štai kas lemia likimą, formuoja mūsų būsimo gyvenimo vaizdą. Maži pasirinkimai šiandieną - dideli rezultatai ateityje. Nereikšmingų dienų nebūna.

Kiekvienas gali būti didis. Kiekviename mūsų slypi didžiulė jėga. Kiekvienas vienaip ar kitaip veikia pasaulį. Kad tos jėgos mumyse būtų vis daugiau, būtina ja naudotis. Ir kuo geriau mes ją valdysime, tuo didesnė ji taps….

Geriausi iš mūsų nėra labiau apdovanoti likimo nei likusieji. Tiesiog jie žengia mažais žingsneliais ir diena po dienos artėja savo pilnaverčio gyvenimo link. O dienos susilieja į savaites, savaitės - į mėnesius, ir nespėja tie žmonės apsidairyti, kaip atsiduria nepaprastojoje karalystėje.

Šaltinis: http://atsibudimas.ucoz.com/news/tavo_uzduotis_dirbti_su_paciu_savimi/2011-12-15-269

Jūsų Maištinga Siela

Mintys - tai daiktai. Kaip galvojame, taip ir įvyksta

Sveiki visi,

Tiesiog pridedu Virgio paruoštą straipsnį iš jo tinklapio apie pykti ir apie tai, kaip mintys sąveikauja su emocijomis ir pagimdo realias tendencijas.


Kažkas kažkaip pasielgė ar nepasielgė taip kaip reikėjo. Aš patiriu, kad tai man vienaip ar kitaip tarkim kenkia. Tačiau tas „kenkia" aišku lieka nesuprastas, nes jei būtų iki galo suprastas, tai jau būtų traktuojama kaip mokymas. Na, bet tarkim kenkia. Ką aš darau? Aš imu stengtis apsisaugoti nuo to. Vadinas aš nerimauju ir bijau jog taip gali nutikti ir dar kartą. Teisingai. Čia aš galiu mokytis. Bet gi aš imu siekti ne mokytis, o mokyti kitus, nes aš juk imu pykti ant kitų ir elgtis taip, kad jie bijotų ir todėl dingtų noras (nors jis niekada nedings, o tik sustiprės) taip elgtis.

Pyktis, tai tiesioginė agresija tiek fizinėje, tiek energetinėje plotmėje, o taip pat ir noras, kad nebūtų to kas yra. Betgi pasaulis jau taip sudarytas, kad tai kas yra, tas jau yra ir čia jau aš bejėgis padaryti, kad to kas yra, nebūtų. Va čia jau ir pasireiškia vis stiprėjantis pyktis. Aš tiesiog pykstu, suprasdamas savo bejėgiškumą ką nors pakeisti ir su pykčiu jau stengiuosi prievarta priversti. Aš prisipildau agresijos.

Be abejonės, veiksmai tėra aisbergo viršūnė, nes jie randasi iš minčių kurios dar sukuria, generuoja ir emocijas. Kaip žinia, mintis susivienijus su jausmu, emocija virsta galingu energijos pliūpsniu. Kiekviena energija turi savo dažnį – vibracijas. Tad kitas žmogus, kad ir turintis mažiau agresijos, tačiau vis tiek jos turintis, tiesiog sinchronizuojasi su tomis vibracijomis, o ir dar daugiau – vibracijos rezonuoja ir galingai išauga jau abipusė agresija.

Tad laikina tariama pergalė gali būti pasiekta tik įbauginant priešininką, o agresija niekur neišnyksta. Ji gali tik augti ir stiprėti, jei nesuskubs vienas iš konflikto dalyvių atleisti kitam. Ar nekyla klausimas kodėl ant vienų žmonių šunys loja ir puola juos, o ant kitų tik lengvai ir nepiktai paskalija? Šunys tiesiog labai aiškiai jaučia agresiją, agresija rezonuoja ir šuo stengiasi pašalinti jaučiamą grėsmę.

Na ir toliau jau ir dar gražiau. Išspinduliuota į Visatą galinga negatyvi, agresyvi energija Visatoje priimama kaip noras, nes Visatoje teisiog nėra neiginių. Vadinasi situacijų, kur bus sudarytos sąlygos atsirasti galimybei ir dar labiau pykti, rasis vis daugiau. Norai pildosi, energija materializuojasi, priešų daugėja ir jiems „nugalėti" prireikia vis daugiau energijos.

Priešų nėra – priešus susikuriame mes patys. Yra Visatos dėsnis. Žmogus neturi tiesės būti nužudytas. Tad atsakomybė lieka ir žudikui ir nužudytajam. Auka  pritraukia nusikaltėlį.

Nerezonuok su agresijos vibracijomis ir jei širdimi atleisi skriaudėjui, tai ilgainiui jų ir nebeliks, nes mažės asmeninės agresijos ir vibracijų dažnis augs. Pakankamai ryškus vibracijų dažnių skirtumas jau neberezonuoja, o stumia priešingas vibracijas ir priešų kelyje nebepasitaiko. Keliai būna ant tiek skirtingi, jog prasilenkiama saugiu atstumu arba tiesiog nusikaltėliui nekyla mintis tuo metu tave užkabinti.

Apie blogus ar netinkamus poelgius galima sužinoti tik iš žiniasklaidos ar žmonių pasakojimų, tačiau realiai jų gal ir nebesutiksi. O jei sutiksi, vadinasi yra dar likę kažko. Nebelieka agresijos, (na, gal lieka jos minimumas, nes čia būtų ir vėl absoliutas), nebelieka ir baimės. Meilės vibracijos yra aukščiausio dažnio.

Pavyzdys: Žmogus stovi viduryje kambario ir žmogus stovi ant bedugnės krašto. Žmogus eina per ant žemės patiestą lentą ir žmogus eina per virš bedugnės tokio pat pločio permestą tvirtą medį. Kuris labiau rizikuoja nuslysti, nukrypti nuo lentos? Suprantama, kad rizikuoja daugiau tas, kuris randasi virš bedugnės, nes jį nukristi stumia baimė. O tikriau pusiausvyros jėgos, nes baimė išbalansuoja Visatos pusiausvyrą ir yra gerokai virš normos sureikšminamas aukštis kaip grėsmė. Tos grėsmės stipriai emociškai bijoma ir siekiant atstatyti pusiausvirą, žmogus pasąmonigai yra stumiamas nukristi arba skatinamas bėgti tolyn tam, kad būtų pašalinta priežastis sukėlusi disharmoniją. O jei nėra baimės? Rizika lieka tokia pati kaip ir stovint viduryje kambario. Belieka tik apsvarstyti būtinumą ir tada eiti arba ne.

Kiekvienas be išimties yra absoliučiai tobulas ir mokosi tą suvokti. Kiekvienas randasi savo kelio atkarpoje ir patiria tik jam skirtas pamokas. Mokausi aš – mokosi jis, mokosi jie. Tai mokykla ir kiekvienas randasi savo klasėje. Ar mes galime, ar turime teisę sakyti, kad pirmokas mažiau žmogus nei tarkim aštuntokas? Kiekvienas kaltinimas, smerkimas kuria tą patį ir aš atsiduriu kaltinamojo ar smerkiamojo vietoje.

Tai paprasta suprasti. „Jei kalbi ir galvoji, kad kalbi su idiotu, patikėk – jis tikriausiai galvoja lygiai tą patį". Štai jau ir du idiotai. Jų jau bent vienu daugiau. Ar tikrai aš noriu gyventi idiotų pasaulyje? Tad kam aš kitus noriu tokiais padaryti ir pats atsistodamas šalia jų? Ar tik ne Dievą aš ruošiuosi vadinti idiotu, nes visi be išimties mano sutinkami žmonės yra man siųsti, kad aš išmokčiau to, ko man reikia išmokti. Ir jei viskas yra Dievas, tai ir tie man siųstieji yra Dievas, tik dar to nesuvokę.

M.K.Čiurlionis:

„Žmogus turi savo dvasią ir myli ją; žmogaus dvasia yra jo Dievas, žmogaus dvasia yra pasaulio valdovė; žmogaus dvasia yra pasaulio grožis; žmogaus dvasia yra pasaulio dvasia; žmogaus dvasia yra dalelės žemės – jo kūno – sargas; žmogaus dvasia yra jo Dievo dalelė; visos žmonių dvasios yra vienas Dievas, o Dievas yra dvasia. Dievas sutvėrė pasaulį, žemę, dangų, žvaigždes ir šaltinį žemėje. [...] Žmonės primena šaltinį, iš kur jie kilę, ir kalba: grįžkim prie mūsų vieno šaltinio."

„Bet reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse."

Šaltinis: http://atsibudimas.ucoz.com/news/pyktis_neapakina_jis_gimsta_is_aklumo_a_de_sent_egziupery/2011-12-18-273

Jūsų Maištinga Siela

Recenzija: Nijolė Gabija Wolmer "Didysis astrologinis Mėnulio kalendorius 2012"

Sveiki visi,

Taip nutiko, kad šiandien teko pavartyti naujausią Nijolės Gabijos Wolmer „Didįjį astrologinį Mėnulio kalendorių 2012“. Nusprendžiau čia parašyti savo atsiliepimus...

Jau vakar kažkaip užsidegiau paskaitinėti šį kalendorių, nes labiausiai jame mane domino įvadinis Wolmer straipsnis, kuris mane gerokai nustebino. Mano nuomonė apie Wolmer kol kas buvo puiki, pasikliauju jos astrologinėmis naujienomis ir dvasinėmis įžvalgomis jau daugiau nei septynerius metus ir galiu užtikrinti, kad dar niekada nenuvylė. Ypač dvasiniais dalykais, todėl labai rūpėjo pasidomėti, ką ji pasakoja apie artėjančius 2012 virsmo metus.

Galiu pasakyti, kad kažkiek nustebau, nes kalendoriaus autorė pateikia tris galimus 2012 – ųjų vyksmo - transformacijos scenarijus. Pats Mėnulio kalendorius sudarytas pagal antrąją scenarijų, skirtą daugiau skeptikams, remiantis senovės Avestos tradicijomis t.y. kiekvieno mėnesio išsami iliustruota lentelė su dienų simboliais, Mėnulio kelionėmis po zodiako ženklus ir t.t. Visa tai pateikta tradiciškai taip, kaip ir pernai, užpernai ir t.t. Iš esmės niekas per daug tame kalendoriuje ir nepakitę – tas pats stilingas šablonas, informacijos struktūra ir t.t. Aišku, kaip kiekvienais metais dedamos naujos mandalos. Šiuo kalendoriumi domiuosi nuo pat 2005 metų, todėl teko pajusti mandalų galią, nes jomis galima medituoti. Kiek pats žinau, šios mandalos yra ne šiaip sau, bet Nijolės Gabijos Wolmer partnerio Raimundo Karecko kūrybos vaisius, pasiektas per meditacijas, todėl šios mandalos daugiau ar mažiau atitinka ateinančių metų vibracijas, todėl jos turi harmonizuojančią galią. Teko stebėti ir pačių mandalų raidos etapus nuo pat 2005 metų, tai kiekvienais metas, jų struktūra, spalvos ir pateikimo būdas skiriasi. Šiais metais mandalos (o jų yra 12 – kiekvienam zodiako ženklui) pasirodė man labai tirštos, sulietos. Jos pakankamai spalvingos, dominuoja vaivorykštinės spalvos, bet jų kontūrai tarsi išsilieję... Tiesa, dar nebandžiau ties jomis susikaupti, bet kada nors pabandysiu.

Kalendoriuje kaip visada pateikta kiekvienam zodiako ženklui mėnesio charakteristika, taip ir bendros visų metų tendencijos, šiek tiek informacijos pagal Kinų astrologinę charakteristiką. Šiaip pasirodė, kad 2012 bus galingi metai, bet tai nereiškia, kad lengvi. Tai veikiau tarsi augimo, brendimo metas, kurie turėtų galiausiai pertransformuoti ne tik mus, žmones, bet Žemę ir mūsų gyvenimo įpročius, pradedant nešvaria politika, ekonominėmis – finansinėmis sistemomis ir baigiant mūsų asmeniniais vartotojų įpročiais...

Labiausiai mane nustebino, kaip sakiau, Nijolės Gabijos Wolmer įvadinis straipsnis apie tris scenarijus. Pati autorė prasitarė jau daugelį metų matanti kažką panašaus į vizijas, kurios nurodo 2012 transformacijos etapus. Žinot, skaičiau ir stebėjausi, nes autorės įžvalga labai sutapo su daugelio kitų autorių pateikta informacija apie 2012 – uosius metus. Wolmer tuojau čia užginčija, kad jos žodžius taip pat nereikėtų priimti už gryną pinigą, nes tai tėra tik jos asmeninės įžvalgos pasakojimas. Straipsnyje pateikta daug intriguojančių faktų, daugiausia jos remiasi į statistinius duomenis apie suaktyvėjusią Žemės planetą t.y. cunamių, vulkanų, uraganų statistiniai duomenys per praėjusį šimtmetį, kurių kreivės dėsningai paskutiniuoju metu kyla į viršų. Autorė taip pat kalba apie magnetinių polių poslinkį, apie tai, kad po jų visai įmanoma, jog žmonės praradinės atmintį ir t.t. Iš tikrųjų straipsnis kalba įspėjama, o ne gąsdinančia, tačiau reikia pripažinti, savotiškom apokaliptinėm nuotaikom apie 2012, o ypač apie gruodžio 12 – 24 dienas. Wolmer taip pat neslepia ir fakto, kad ir Lietuvai, vienai saugiausių pasaulio šaliai, geografine prasme, taip pat teks nukentėti nuo Žemės pertransformavimo, „pakylėjimo“ metu. Autorė vis pažymi, kad nuo rugsėjo mėnesio reiktų pradėti kaupti maisto atsargas, nes po to gali būti per vėlu...

Aišku, kad ir ką toliau pasakočiau, tai būtų straipsnio atpasakojimo turinys, o aš pats siūlau įsigyti kalendorių ir jį paskaitinėti, panagrinėti, apmąstyti. Aš pats iš tikro jau nebežinau, nei kuo tikėti, tiesiog belieka laukti, juk 2012 – ieji jau visai šalia. Visai kitokios tendencijos brolių Azanovų kalendoriuje, kurie kelia klausimą „sveikas protas ar pasaulio pabaiga?“, panašiai ir Palmyros Kelertienės astrologiniame kalendoriuje, kuris, perdėm, man pasirodė per daug iliustruotas pačios autorės nuotraukomis, o ne tiek išsamus... Kol kas esu arčiausiai Wolmer, jeigu galima taip išsireikšti, mokyklos. Kas žino, gal visai to ir nebus, tačiau, jeigu visgi pasitvirtins tos autorės įžvalgos, tai tikriausiai laukia nelabai kas to žmogelio, juolab, kad ne tik Europa, bet ir visas pasaulis prisistatęs atominių elektrinių, kitų pavojingų pastatų, kurie gali sukelti per tektoninių plokščių judėjimą didžiulių kataklizmų, radioaktyvių medžiagų nutekėjimą ir sklaidą... Tačiau, viso tai gali ir nebūti – pagyvensim ir pamatysime.

Kaip sako autorė kalendoriuje, juk mes gyvename toje mažytėje mėlynoje planetoje tarp gausybės žvaigždžių ir nuolatos sukamės, transformuojamės, netgi tada, kai mylimės ir baramės, mes netgi ir tada tebesame toje mažoje mėlynoje planetoje tarp žvaigždžių ir sukamės...

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Prekyba žmonėmis" / "Human Trafficking"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Prekyba žmonėmis“ (Human Trafficking) (2005 m.). Baisiai jau ilgas filmas, tačiau, jeigu norite jį žiūrėti, siūlyčiau pasiruošti šiek tiek psichologiškai, rimčiai ir šiokiam tokiam šokui. Jau seniai čia pristatinėjau filmą „Vergija“ (Trade) (2007 m.), kurį įvertinau 10/10. Žinot, sunku su tais filmas apie sekso vergiją, labai jau jautrus tampu, o juolab, kad ir šio filmo režisūra man patiko – detektyvė imasi bylos, susijusios su moterų pavergimu ir pati tyčia įsivelia į pasaulinę prekyba žmonėmis mafiją...

Šiaip filmas, rekomenduojamas bent jau nuo 16 – olikos, nes yra tikrai nemažai tikroviškų brutalių smurtinių scenų su merginomis ir vaikais. Skaudūs žmonių likimais iki skausmo nuskaidrėjimo beveik trijų valandų filme. Sunku diskutuoti apie filmo gerumą, nes tema ir taip savaime gera – parodyti pinigų ir godumo traiškomus ir žeminamus žmones, kurių kasmet pavergiama po milijoną, jei nedaugiau visame pasaulyje. Lietuvaičiams čia ypač pravartu pamatyti tokį filmą, juolab, kad pagrindinės prekės į JAV ir kitas vakarų šalių rinkas tampa Rytų Europos moterys. Filme nėra lietuvaičių, bet toks likimas ištinka jauną paauglę Nadia iš Ukrainos ir jauną motiną Jeleną iš Prahos... Tai, kas jų laukia JAV –ose, tai nėra geras ir nuostabus darbas modelių agentūroje. Pamirškite, čia žmones per dieną pardavinėjamos nuo 12 iki 20 kartų ir geriausiu atveju „nusibaigia“ per keturis metus nuo sumušimų, ligų ir tokių darbų...

Ką aš norėjau pasakyti? Labai lengva sukurti šia tema dokumentika, tereikia interviu sukalti su aukomis, pažerti šokiruojančios statistikos, bet meninis, draminis filmas reikalauja ir vaidybos, ir šiokios tokios estetikos, didelio režisūrinio įdirbio. Visgi galvoju, kad šis filmas „Prekyba žmonėmis“ yra stiprus visomis prasmėmis. Tikrai nenuobodus siužetas dera su gera aktorių vaidyba, tikroviškumo dozė taip pat garantuota, o smurto ir seksualinės scenos kartais glumina patį žiūrovą ir nejučia klausi, ką pats darytum, jei būtum atsidūręs tokiame baisiame sekso vergijos tinkle?

Rekomenduoju visiems, kurie turi kantrybės ir nebijo provokacijos ir atvirumo iš filmų.

Mano įvertinimas: 10/10
IMDb: 7.7

Jūsų Maištinga Siela