Trakai. Trakų herbas: istorija, prasmė ir reikšmė, kas pavaizduota, heraldika, pašto ženklas

 

Sveiki,

 

Trakų miesto herbas – tai unikalus simbolis, atspindintis senosios Lietuvos sostinės gilias religines ir istorines šaknis. Raudoname skydo lauke pavaizduota juodaplaukė, bekaklė šv. Jono Krikštytojo galva. Šis simbolis yra labai retas Lietuvos miestų heraldikoje ir pabrėžia Trakų išskirtinumą. Pasirinkimas šv. Joną Krikštytoją vaizduoti herbe siejamas su Lietuvos krikštu ir religinės simbolikos atsiradimu visuomeniniame gyvenime.

 

Tiksli Trakų savivaldos teisių suteikimo data nėra žinoma, nes pirmoji privilegija neišliko. Tačiau manoma, kad jas dar XIV a. pabaigoje arba 1409 m. suteikė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Aišku tik, kad 1441 m. kovo 27 d. kunigaikštis Kazimieras suteikė Magdeburgo teises Trakų karaimams, o krikščionys miestiečiai jomis jau naudojosi. Kadangi herbas tuomet nebuvo fiksuojamas, vienintelis šaltinis, leidžiantis atkurti istorinį herbo atvaizdą, yra senieji miesto antspaudai. Juose vaizduojama šv. Jono Krikštytojo galva.

 

XIX a. Trakų herbas, kaip ir daugelio kitų Lietuvos miestų, patyrė reikšmingus pokyčius. Po 1831 m. sukilimo, kai Lietuvos teritorija tapo Rusijos imperijos dalimi, senasis herbas buvo panaikintas. 1845 m. Trakų apskričiai buvo suteiktas naujas herbas su pilies vartais ir kardais, kuris ilgą laiką buvo naudojamas ir kaip miesto herbas.

 

Atkuriant istorinį herbą po nepriklausomybės, remtasi seniausiais išlikusiais antspaudais bei spalvų tradicijomis, aptiktomis senuose herbynuose. Tą padarė  Arvydas Každailis, o pats herbas 1996 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino atkurtą istorinį Trakų miesto herbą, grąžindamas jam autentišką ir unikalią šv. Jono Krikštytojo galvos simboliką. Tai pabrėžia miesto tapatybę ir istorinę atmintį.

 

Su 500 000 tiražu Lietuvos paštas 1998 metais išleido pašto ženklą su Trakų herbu.

 

Maištinga Siela

Gruzdžiai. Gruzdžių miestelio herbas: istorija, prasmė ir reikšme, heraldika

 

Sveiki,

 

Gruzdžių herbas – tai išskirtinis miestelio simbolis, atspindintis gilias religines tradicijas ir vietos bendruomenės dvasią. Auksiniame herbinio skydo lauke pavaizduotas einantis šv. Rokas su piligrimo atributais: juodu apsiaustu, skrybėle, rudu krepšiu ir lazda. Prie jo peties matoma sidabrinė kriauklė, piligrimystės simbolis, o ant kairės kojos – juoda dėmė, menanti šventojo ligą. Šalia šv. Roko pavaizduotas juodas šuo, kuris, kaip teigiama legendose, nešė duoną ligos kamuojamam Rokui. Herbo autorius – dailininkas Juozas Galkus.

 

Gruzdžiai yra sena istorinė gyvenvietė, tačiau savo herbo niekada neturėjo. Jo kūrimas prasidėjo XX a. pabaigoje, siekiant įamžinti miestelio tapatybę. Herbo simbolis pasirinktas neatsitiktinai. Gruzdžiuose ypač puoselėjamas šv. Roko kultas, o rugpjūčio viduryje vyksta tradiciniai šv. Roko atlaidai. Šventasis Rokas Europoje yra ligonių globėjas, o Lietuvoje jis laikomas ir vargšų užtarėju. Be to, šv. Roko atvaizdai miestelio bažnyčioje ir vietos dievdirbių darbuose, ypač XIX–XX a. kūrusio Aloyzo Gendvilos, vadinto Rokdirbiu, tapo neatsiejama Gruzdžių krašto dalimi.

 

Dabartinis Gruzdžių herbas, atspindintis stiprų ryšį su šv. Roko tradicija, buvo sukurtas ir patvirtintas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1999 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dekretu Nr. 592 oficialiai patvirtino šį herbą. Gruzdžių herbas tapo svarbiu miestelio tapatybės ženklu, simbolizuojančiu bendruomenės tikėjimą, viltį ir pagarbą savo istorijai bei dvasinėms vertybėms.

 

Jūsų Maištinga Siela

Kaunas. Kauno herbas: istorija, kas pavaizduota, reikšmė ir prasmė, pašto ženklas, heraldika

 

Laba diena,

 

Kauno herbas – tai galingas miesto simbolis, atspindintis jo istorinę reikšmę, tvirtybę ir krikščioniškas tradicijas. Herbo raudoname skyde vaizduojamas sidabrinis stovintis tauras su auksiniu lotynišku kryžiumi tarp ragų. Tauras Lietuvoje nuo seno buvo garbintas kaip jėgos, garbės ir taurumo simbolis, kurį medžioti galėjo tik kunigaikščiai. Legenda pasakoja, kad šis gyvūnas, su kryžiumi ant ragų, įamžintas senovės lietuvių padavimuose. Tai pabrėžia Kauno tapatybę kaip vieno iš seniausių ir reikšmingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų.

 

Kauno heraldikos ištakos siekia XV a. pradžią, kai 1408 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas suteikė miestui Magdeburgo teises. Netrukus atsiradęs herbinis antspaudas jau turėjo bėgančio tauro atvaizdą. 1492 m. kunigaikštis Aleksandras patvirtino Kauno teises, o herbe atsirado riteriškas kryžius, kuris, manoma, simbolizavo įtakingą vokiečių bendruomenę. 1540 m. kryžius buvo pakeistas į lotynišką kryžių, įstatytą tarp tauro ragų – tai susiję su karalienės Bonos Sforzos veikla ir siekiu sustiprinti katalikybę bei naujas miesto privilegijas.

 

Kauno herbas patyrė daugybę pokyčių, priklausomų nuo politinių permainų. 1801 m. Rusijos imperijai užėmus Lietuvą, ant herbo atsirado dvigalvis erelis. 1843 m. Kauno herbas buvo suteiktas gubernijai, o jame dominavo rusiška atributika. 1935 m. Kauno miesto taryba patvirtino naują herbo etaloną, kurį sukūrė dailininkas J. Burba. Jame buvo vaizduojamas stovintis stumbras su kryžiumi tarp ragų. Sovietmečiu herbas vėl buvo pakeistas – 1969 m. dailininko Vytauto Banio sukurtame herbe stumbras neturėjo kryžiaus, o dėl ideologinių priežasčių buvo išbraukti ir kai kurie kiti simboliai.

 

Dabartinis Kauno herbas, patvirtintas 1993 m. birželio 30 d., atkuria istorinę tradiciją. Dailininkas Raimondas Miknevičius sukūrė etaloną su raudoname lauke stovinčiu baltu tauru su auksiniu lotynišku kryžiumi. 2009 m. gegužės 19 d. buvo patvirtintas ir didysis Kauno herbas, taip pat sukurtas Raimondo Miknevičiaus. Didysis herbas praturtintas papildomais elementais: jį supa skydininkas – burinis laivas, o virš skydo įrašytas lotyniškas šūkis „Diligite justitiam qui judicatis terram“ („Mylėkite teisumą, žemės valdovai“). Šūkis ir laivas susiję su šv. Mikalojaus, pirklių globėjo, kultu ir Kauno, kaip svarbaus prekybos ir laivybos centro, istorija. Mažasis ir didysis herbai atspindi ne tik miesto istoriją ir tradicijas, bet ir jo, kaip antrojo pagal dydį Lietuvos miesto, statusą.

 

Lietuvos paštas 1998 metais išleido 500 000 tiražo pašto ženklų su Kauno herbo atvaizdu.

 

Maištinga Siela

Pasvalys. Pasvalio herbas: istorija, reikšmė ir prasmė, simbolis, pašto ženklas, heraldika

 

Sveiki,

 

Pasvalio herbas – tai išraiškingas miesto simbolis, atspindintis gilias krašto žemdirbystės ir aludarystės tradicijas. Raudoname skydo lauke pavaizduota juoda jaučio galva su auksine grandimi šnervėse, o ragus apgaubia auksinė apynių virkščia su trimis spurgais virš kiekvieno rago. Virš jaučio kaktos išsiskleidžia apynio lapas. Jaučio galva simbolizuoja Pasvalį kaip svarbų žemdirbystės centrą, o apyniai – ilgaamžes aludarystės tradicijas, kurios gyvos šiame regione iki šiol.

 

Pasvalys, skirtingai nuo daugelio kitų Lietuvos miestų, istorinio herbo neturėjo. Pirmieji bandymai sukurti herbą prasidėjo 1967 m., kuomet rajono architektas Juozas Jasaitis parengė projektą, kuriame buvo vaizduojamos dvi žirgų galvos ir dobilas. Tačiau šis projektas nebuvo įgyvendintas. Reikšmingas postūmis herbo kūrybai įvyko 1969 m., kai šios užduoties ėmėsi dailininkas Petras Repšys. Po ilgų svarstymų ir įvairių simbolių kombinacijų, Heraldikos komisija 1969 m. spalio 30 d. nusprendė, kad herbe turi būti pavaizduota jaučio galva ir apyniai, kurie geriausiai atspindi miesto tapatybę.

 

Nors Petro Repšio sukurtas herbas 1970 m. birželio 13 d. buvo patvirtintas, po nepriklausomybės atkūrimo, atsižvelgiant į naujus heraldikos reikalavimus, dailininkas Petras Repšys jį patobulino. Simbolika liko ta pati, tačiau buvo pakeista skydo forma, o jaučio balta grandis nuspalvinta auksu, kad geriau derėtų prie apynių spalvos. Atnaujintas Pasvalio herbas buvo aprobuotas 1997 m. kovo 13 d., o 1997 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo oficialiai patvirtintas dabartinis herbas, kuris šiandien puošia Pasvalio miesto ir savivaldybės dokumentus bei simbolinius ženklus.

 

1997 metais Lietuvos paštas išleido Pasvalio herbo pašto ženklą su 1 lito ir 25 centų kaina taip įprasmindamas Pasvalio herbą ir viso krašto pripažinimą.

 

Maištinga Siela

Marijampolė. Marijampolės herbas: istorija, kas pavaizduota, prasmė ir reikšmė, pašto ženklas, heraldika

 

Sveiki,

 

Marijampolės herbas – tai iškilus miesto ir savivaldybės simbolis, atspindintis gilias istorines ir krikščioniškas tradicijas. Dabartinis herbas vaizduoja auksinį skydą, kuriame šokantis rudas žirgas neša raitelį, šv. Jurgį, apsisiautusį raudonu apsiaustu ir dėvintį sidabrinius šarvus. Raitelis su sidabrine ietimi kovoja su juodu, sparnuotu slibinu, kuris slepiasi po žirgo kojomis ir alsuoja raudona ugnimi. Šis siužetas simbolizuoja krikščioniškos gėrio ir šviesos pergalę prieš blogį bei tamsą.

 

Pirmasis herbas Marijampolei, pavadintai Marijos garbei, buvo suteiktas 1792 m. vasario 23 d. Šis herbas, turėjęs religinę simboliką, buvo panaikintas žlugus Abiejų Tautų Respublikai. Ilgainiui miesto herbas buvo užmirštas. Sovietmečiu, 1970 m. birželio 17 d., buvo patvirtintas naujas herbas, kurį sukūrė dailininkas Raimundas Minkevičius. Šiame herbe dominavo ideologinė simbolika: raudona, balta ir juoda spalvos, šachmatinis laukas su žaliais dobilais ir geltonomis liepsnelėmis. Dobilai, tikėtina, simbolizavo žemdirbystės kraštą, o liepsnelės – galbūt pramonę ar revoliucinę dvasią.

 

Po nepriklausomybės atkūrimo Marijampolės savivaldybė grįžo prie istorinio herbo idėjos. Šiuolaikinis herbo etalonas, kurį sukūrė dailininkas Raimondas Miknevičius, buvo atkurtas remiantis istoriniu piešiniu iš Lietuvos Metrikos. Prezidento dekretu jis buvo patvirtintas 1997 m. gruodžio 18 d. Dabartiniame herbe, kaip ir anksčiau, svarbiausia vieta skiriama šv. Jurgiui, kuris yra daugelio Europos miestų globėjas. Kova su slibinu simbolizuoja teisingumą, dvasinę stiprybę ir dorybę. Šis herbas atspindi ne tik istorinę Marijampolės atmintį, bet ir stiprybės bei pergalės dvasią, kurią Marijampolės bendruomenė puoselėja iki šių dienų.

 

Lietuvos paštas 1999 metais išleido Marijampolės herbo atvaizdo pašto ženklą, kurio tiražas siekė 500 tūkst.

 

Maištinga Siela

Vilnius. Vilniaus herbas: istorija, reikšmė ir prasmė, kas pavaizduota, heraldika pašto ženklas

 Sveiki,

 

Vilniaus herbas – tai išskirtinis miesto tapatybės simbolis, glaudžiai susijęs su krikščioniškos ir vakarietiškos kultūros ištakomis Lietuvoje. Herbinio skydo raudoname lauke pavaizduotas sidabrinis šv. Kristoforas, brendantis per upę, nešantis ant peties kūdikėlį Jėzų. Šventojo rankose – auksinis medis su dvigubu kryžiumi viršūnėje, o Jėzus laiko valdžios simbolį. Ši simbolika atspindi ne tik krikščioniškas šaknis, bet ir Vilniaus, kaip krikščionybės nešėjo, vaidmenį Lietuvai priėmus krikštą.

 

Vilniaus herbo ištakos siekia XIV a., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila 1387 m. suteikė miestui Magdeburgo teises, įsteigdamas pirmąją vakarietiško tipo savivaldą. Nors Vilniaus vardas istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo 1323 m., pirmą kartą miesto antspaudo simbolis su šv. Kristoforo atvaizdu rašytiniuose šaltiniuose aptinkamas 1568 m. Pirmiausia šventasis buvo vaizduojamas su lazda, o vėliau, XVI a., ji buvo pakeista į išrautą medelį, simbolizuojantį naują pradžią. Dvigubas kryžius herbe nurodo į miesto teisių suteikėją – Jogailą. Pasak teologo Petro Skargos, šv. Kristoforas (iš lotynų k. „Christophorus“ – Kristų nešantis) simbolizuoja krikščionybės platinimą.

 

Vilniaus herbo istorija atspindi sudėtingus politinius pokyčius. Po Žygimanto Augusto mirties herbai dažnai keitėsi, o valdovai siekė įtraukti asmeninius herbus. XVIII a. pabaigoje, artėjant Abiejų Tautų Respublikos padalijimui, šv. Kristoforas herbe vaizduotas jau su ietimi, kalaviju ar špaga rankoje, o 1794 m. herbe pirmą kartą pasirodė skydininkai – deivės, laikančios vienybės ir teisingumo simbolius. Po 1795 m. Vilniui tapus Rusijos gubernija, virš šv. Kristoforo herbo atsirado Rusijos imperijos dvigalvis erelis. Nikolajus I 1845 m. visiškai panaikino šv. Kristoforo atvaizdą ir suteikė Vilniui naują herbą, kuriame buvo vaizduojamas raitelis su skyde įkomponuotu dvigalviu ereliu.

 

Senasis herbas su šv. Kristoforu buvo grąžintas tik 1920 m., Vilnių okupavus Lenkijai, ir išliko iki 1940 m. Sovietinės okupacijos metais dėl religinio turinio herbas nebuvo patvirtintas ir ilgainiui tapo užmirštas. Šiandieninis Vilniaus herbas, atkurtas po nepriklausomybės atgavimo, buvo patvirtintas 1991 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo. Šis herbas simbolizuoja istorinę miesto tapatybę ir grįžimą prie senųjų tradicijų.

 

1992 metais 3 milijonų tiražu išleistas Vilniaus herbo pašto ženklas.

 

Maištinga Siela

Rietavas. Rietavo herbas: istorija, kas pavaizduota, simboliai ir reikšmė, pašto ženklas, heraldika

 

Sveiki,

 

Rietavo miesto ir savivaldybės herbas yra vienas iš svarbiausių krašto simbolių, pasižymintis gilia ir reikšminga istorija. Jį 1792 m. kovo 20 d. Rietavui suteikė Ketverių metų Seimas, kartu su Magdeburgo teisėmis. Šis herbas, kaip nurodoma istoriniuose šaltiniuose ir Rietavo savivaldybės puslapyje, beveik nepakito iki šių dienų. Jame pavaizduotas auksinis einantis liūtas su pakelta dešine priekine koja, stovintis ant žalios kalvos mėlyname herbinio skydo lauke. Liūtas dantyse laiko sidabrinį kalaviją su auksine rankena.

 

Herbo simbolika yra išties galinga ir atspindi neramias to meto politines nuotaikas Abiejų Tautų Respublikoje. Liūtas simbolizuoja drąsą, jėgą, valdžią ir teisingumą. Unikali detalė, išskirianti Rietavo herbą iš kitų – liūto nasruose laikomas kalavijas, kuris tarsi siūlomas kam nors jį priimti. Ši simbolika, tikėtina, atspindėjo tuomet tvyrojusią suirutę ir karingą dvasią, bei siekį apginti krašto laisvę. Po herbu buvo užrašas lenkų kalba „Za Norod, Korola y Wolnošč“ („Už Tautą, Karalių ir Laisvę“), dar labiau pabrėžiantis laisvės ir nepriklausomybės svarbą.

 

Nors herbas ilgainiui buvo užmirštas, o sovietmečiu ir uždraustas, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jis buvo atgaivintas. 1996 m. rugsėjo 18 d. Rietavo miesto herbas buvo atkurtas pagal istorinę 1792 m. privilegiją. Šio atnaujinto herbo etalono autorius yra dailininkas Arvydas Každailis. Jis atkūrė ir pritaikė herbo simboliką, remdamasis istoriniais šaltiniais, tačiau išlaikydamas originalią idėją ir reikšmę. Rietavo herbas, kuriame atsispindi miesto istorija, drąsa ir kovingumas, tapo svarbia ir neatsiejama miesto tapatybės dalimi. 2003 metais Lietuvos paštas dideliu tiražu išleido Rietavo herbo pašto ženklą.

 

Maištinga Siela