Filmas: "Didis grožis" / "La Grande Bellezza"

Sveiki, kino mylėtojai,

Italų režisierius Paolo Sorrentino tikriausiai, kritikų nuomone, sukūrė savo karjeroje geriausią filmą „Didis Grožis“ (La Grande Bellezza) (2013), kuris kuo puikiausiai patiko ir Lietuvos kino teatro žiūrovams, tačiau didesnio populiarumo, kaip ir reikėjo tikėtis, nesulaukė, nes filmas šaukte šaukia etiketės – „tik rimtesnei publikai“.

Galbūt ir visai nieko į Lietuvos kino teatrus, užkalkėjusius nuo komercijos, įmesti ir šį bei tą kitokio. „Didis grožis“ man pasirodė vienas ilgas itališkas epas apie gyvenimo nueitus metus, keliantis daugiau nostalgijos ir melancholiškų apmąstymų nei to tikrojo grožio, tačiau kas pasakė, kad ilgėtis nėra gražu, kad liūdesys nėra gražus? Filmas dvelkia ypatingais nacionaliniais aspektais, jis nupiešia ilgą italų visuomenės freską, tačiau ją galima pritaikyti bene visose pirmaujančiose pagal ekonomiką šalyse, kur esti ryškios takoskyros tarp pasiturinčiųjų, vidutiniokių ir šiaip žemiausių visuomenės sluoksnio atstovų.

Tai išties vienas iš tų filmų, kurie apie gyvenimą kalba visokiausiomis spalvomis, tačiau viskas žvelgiama iš 65 metų vyro apmąstymų skraistės, suteikiant viskam, kas yra ir buvo, tam tikro brandumo jausmo. Režisierius visgi įžiūrėjo grožį viskame – skausme, kuris atsiranda iš tuštumos, plepalų, alkoholio, linksmybių, sekso ir narkotikų ir kartu šalia eina įvykiai bei kadrai, kurie yra švelnūs, saulėti, lėti ir džiugūs – keičiasi erdvė, tačiau pagrindinis herojus tarsi vienur ir kitur jaučiasi dvasiškai sustabarėjęs, jis regi grožį visame kame ir jį mąsto, išmąsto ir permąsto, pats atsakydamas į filosofinius klausimus: kas yra gyvenimas, ko jis vertas, kam reikalinga meilė, kas yra ta pilnatvė, ko siekti, kai viskas jau pasiekta? Viską gražina saikingi ironijos potėpiai, o kartais ir ryškus groteskas. Ypatingai man keistai nuskambėjo šventosios vienuolės Marijos atėjimas į filmo pabaigą, jos atsidavimas, atsisakymas gyvenimiškų malonumų – tai pavaizduota su tokiu grotesku, kad imi mąstyti, ką režisierius turėjo galvoje, ar jis menkina katalikų pasaulėvaizdį, iš jo šaiposi, ar šaiposi iš to godaus ir pasimetusio žmogaus? Aišku, kaip visada vienareikšmiškų atsakymų nėra.

Pirmoji filmo pusė žiūrėjosi gan chaotiškai, nes vaizdai ir prasmė į bendrą prasmių ratą jungėsi ne iškarto, todėl sukėlė nereikalingo ištęstumo įspūdį, tačiau taiklūs pastebėjimai, ypač dialogai, vėl mane grąžindavo į tikrąją juostos esmę. O šiaip bendras vaizdas gan stiprus, įdomus, įmantrus, kartais netikėtas, todėl, kad sugebėjo prikaustyti ir provokuoti, laikau filmą patikusiu ir sėkmingu.

Kontrastų, ironijos, sarkazmo, melancholijos pritvinkusi kino juosta jau laikoma šių dienų šedevru. Aišku, joje randasi tas, ką galbūt ir galima įvardyti gyvenimu, randasi prasmė, nes toks tikriausiai ir yra tas gyvenimas, jis visko tuščiai pilnas, o baisiausia, kad nuo to niekur nepabėgsi, tą regi ir supranta senstantis pagrindinis veikėjas, kuris supratęs, kad gyvenimas anksčiau ar vėliau pasibaigs, užuot nusirovęs paskutinius plinkančius plaukus, įsipila viskio ir sūpuodamasis hamake prie Koliziejas, mėgaujasi saulėta diena ir ramybe. Gyvenimas tęsiasi.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 86/100

IMDb:7.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Rytai" / "The East"

Sveiki, kino mylėtojai,

Šį kartą noriu pakomentuoti kino juostą „Rytai“ (The East) (2013) – tai tikriausiai vienas įdomiausių filmų apie fanatiškuosius „žaliuosiuos“, kurie rengia ypatingai aukšto rango išpuolius prieš verslo magnatus, kurie ne tik teršia gamtą, bet ir nuodija žmonių organizmą. Aišku, filmo faktai išgalvoti, tačiau jame apie tokias grupuotes ir teršiamą pasaulį be galo daug tiesos. Intriguojantis siužetas krečia nuo pat pirmųjų filmų kadrų, o mistinė aura ir keisti „rytų“ ženklai ant traukinių tėra tik mažas žingsnelis link to, koks iš tikrųjų margas ir nesuprantamas, bet vis labiau pogrindžio pasaulis atsiveria slaptosios žvalgybos agentei Sarai.

Saros vaidmenį sukūrė unikalioji aktorė Brit Marling, kurią puikiai prisimenu iš filmo „Kita Žemė“ (2011), regis, ši aktorė ne tik puiki aktorė, tačiau nuolatos sukasi tarp savo kolegų ir filmuojasi beveik kiekvienoje jų juostoje, todėl nenuostabu, kad „Kita žemė“ taip pat persmelkta panašiomis apokalipsinėmis nuojautomis. Beje, pati aktorė prisidėjo prie scenarijaus rašymo. Šis režisierius ir aktorė taip pat dirbo prie filmo, kurį ketinu ateityje sužiūrėti – „Mano balso garsas“ (Sound of  My Voice) (2011)... O ką besakyti apie filme pasirodžiusį „Tikrojo kraujo“ įžymųjį skandinavų kilmės aktorių Alexander Skarsgard, kuris paskutiniuoju metu vis didesnis ir didesnis svečias nepriklausomo kino kadruose, kas labai sveikintina. Na, žinoma, filme šmėkščioja puikusis talentas Ellen Page, kuri sukuria antraplanį kietakaktės Izi vaidmenį.

Grįžtant prie filmo, galiu pasakyti, kad jame pajutau didžiulę intrigą, kuri vedė per visą juostą. Tai viena iš tų vykusių juostų, kurios turi ką pasakyti, jų tema ir pateikimas, problemos iškėlimas yra nebanalus, jį įdomiai priims ir įvertins tiek kino gurmanai, tiek šiaip intelektualai. Daug įdomių tikėtinų ir nelabai psichologinių perversmų pagrindiniuose herojuose. Kas svarbiau? Ginti savo draugus, ar mirti vardan bendro grupuotės tikslo? Kas yra teisinga ir kas ne, kokios apsisaugojimo ir ginimo priemonės yra priimtinos? Ta riba neišspręsta, tačiau filmui to ir nereikia, jis tik iškelia tos ribos konfliktiškumą ir tik mums, žiūrovams, belieka nuspręsti, kas šioje kovoje yra prasminga ir teisinga.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ne šventieji" / "Ain't Them Bodies Saints"

 

Sveiki, kino mylėtojai,

Mažai kam žinomas režisierius David Lowery pristatė savo naujausią kriminalinę dramą „Ne šventieji“ (Ain‘t Them Bodies Saints) (2013) ir pelnytai jį tikriausiai galima vadinti pačiu sėkmingiausiu šio režisieriaus darbu. „Ne šventieji“ – tai pasakojimas apie jauną nusikaltėlių porą, apsėstą idealaus pasaulio vaizdinio ir stabilumo troškulio, tačiau per paskutinį nusikaltimą juos ištinka didžiulė nesėkmė, todėl į kalėjimą sėdasi mylimasis, palikęs merginą „su pilvu“...

Išties, bent jau mano akimis, filmo siužetas tikrai nėra nei kažkuo įmantrus, išskirtinis, įdomus – paprasta blogiukų meilės istorija, meilės ir šeimos sudievinimo istorija, šiek tiek atpilta pasaldintais poetizavimais, o užaštrinimui – laukinė Teksaso atmosfera, šerifai ir vietiniai gaujos nusikaltimai. Kažkodėl ši kino juosta patiko kino kritikams, bet man ji pasirodė pernelyg sausoka. Siužetas lyg ir išvystytas, parinkti tikrai profesionalūs ir gerai žinomi aktoriai, tačiau pats filmas, jo sąranga slinko pakankamai nuobodokai. Daugiau ar mažiau visos idėjos, raiškos formos ir tai, ko galbūt iš tikrųjų norėtųsi iš nepriklausomo kino – tai nuostabos, iškeltos netikėtos problemas, o „Ne šventieji“ absoliučiai, mano akimis, nieko naujo, gero ir įdomaus nepasiūlė.

Savaime aišku, juosta nėra prasta, sakyčiau, pritempta iki vidutiniško filmo lygmens. Vienas įdomiausių dalykų šiame filme buvo Rooney Mara naujas ir bent jau man nematytas amplua ir spalvos. Štai aktorius Casy Affleck toliau tęsia kažkokio keistai pasąmoningai „adaptuoto“ nusikaltėlio vaidmenį, daugelį niuansų ir spalvų teko matyti kur kas jo geresniame pasirodyme filme „Džesio Džeimso nužudymas, kurį įvykdė Robertas Fordas“. Aišku, juosta turi ir šiokios tokios melancholijos, gražių pastelinių spalvų, Teksaso auros ir cikadų virpėjimų, bet vis tiek nieko pernelyg ypatingo neįžvelgiau, o filmui, kuris savo ilgumu irgi nepasižymi, artėjant prie baigos, norėjosi, kad kuo greičiau pasibaigtų... Tai vienas iš tų atvejų, kada filmas nepaliko įspūdžio.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb:6.4

Jūsų Maištinga Siela

 

FIlmas: "Kapitonas Filipsas" / "Captain Phillips"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šių metų pabaigoje mus pasiekė juosta „Kapitonas Filipsas“ (Captain Phillips) (2013), kurį sukūrė tokių kino hitų kaip „Kruvinasis sekmadienis“ (2002) ir „Bornas. Galutinis tikslas“ (2007) britų režisierius Paul Greengrass. Šįkart garsusis režisierius sukūrė biografinę dramą ir rėmėsi tikrais nutikusiais gan šviežiais įvykiais prie Somalio krantų.

„Kapitonas Filipsas“ iškart patraukia savo įtikinamu pasakojimu, kurį pavadinčiau dvifrončiu – vienas iš Somalio piratų fronto, o kitas iš „Alabomos“ laivo įgulos. Režisieriui teko pasitelkti į pagalbą tikrus somaliečius, kurie filme tikrai sukuria neeilinius ir įtikinamus personažus – liesi, paliegę, kone išbadėję ir mažai ką beprarandantys žmonės veržiasi ir grumiasi už savo gyvybes. Puiki ir nenuobodi, sakyčiau, netgi politiškai aktuali tema buvo talentingai perkelta į kiną. Beveik visas filmas nufilmuotas jūroje ir didžiuliame krovininiame laive. Filme parodomos sudėtingos gelbėjimo ir derybinės situacijos, kurios labai arti tikrovės. Aišku, pats finalas ir sušaudymas iš skirtingų pozicijų užkietėjusių snaiperių buvo toks truputį neįtikinamas, tačiau, turint galvoje, kad režisierius siekė kuo ryškesnio tikrovės atspindžio, belieka neabejoti, jog tai įmanoma...

Pagrindinį herojų kapitoną Filipso vaidmenį sukuria legendinis aktorius Tom Hanks, kuris tikriausiai neišvengs „Oskaro“ nominacijos ir po ilgos pertraukos kine vėl sukūrė savo karjeroje įspūdingą ir sudėtingą vaidmenį. Ypatingai šoko būsenos vaidmuo finale tiesiog šokiruoja Tomo Hanks‘o įtaigumas ir tikroviškumas. Žinoma, bravo ir tiems aktoriams, kurie sukūrė somalių piratus, jie taip pat atlaikė filmo rėmus.

Juosta pripažinta kino kritikų, o žiūrovai ją jau krikštija viena geriausia šių metų kino draminių juostų. Nepasakyčiau, kad mane filmas šokiravo ar kaip nors ypatingai paveikė, bet nepaisant visko, filmas pasirodė stiprus, dramatiškas, įtikinamas, įtemptas, dėl to jį buvo įdomu žiūrėti. Savaime aišku, tokiame filme meninių sprendimų, poetikos neįterpsi, todėl, kuris nori šito iš filmo, gali ir nesulaukti. Filmas šiek tiek priminė povandeninio laivo kelionės filmą „K-19“, jeigu tokį menate su gerais prisiminimais, manau, kad šis filmas taip pat turėtų labai patikti.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pats baisiausias filmas 5" / "Scary Movie 5"

Sveiki,

Šiandien labai trumpai noriu paikti atsiliepimą apie filmą „Pats baisiausias filmas 5“ (Scary movie V) (2013). Kino kūrėjams prireikė net septynerių metų nuo paskutiniosios šio filmo dalies. Šįkart dribo visai kiti režisieriai, tačiau stengtasi išlaikyti visus jau puikiai žinomus „Paties baisiausio filmų“ stiliaus niuansus, juokelius, tai galbūt ir lėmė šio filmo didžiulę nesėkmę visomis prasmėmis.

„Pats baisiausias filmas 5“ – tai per paskutinius 3-4 metus sukurtų pačių garsiausių siaubo filmų parodijų lipdinys – Juodoji gulbė, Paranormalus aktyvumas, Pradžia, Mama ir kitų filmų idėjos ir elementai, kurias puikiai galima atpažinti juostoje. Tiesą sakant, man kažkada, labai seniai, „Paties baisiausio filmo“ parodijos netgi labai patiko, kadangi pas mus parodijų žanras buvo vis dar labai šviežias, o „Klyksmo“ ir „Aš žinau, ką veikei aną vasarą“ tapo tikra siaubo kino klasika... Pirmosios šios dalys buvo pripažintos ir kinų kritikų, bet laikui bėgant pats žanras išsisėmė, norėjosi vis daugiau ir daugiau, o juokeliai ir situacijos ėmė vis smukti ir galiausiai išsisėmė. Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie šio filmo dalį – tai tikriausiai pati prasčiausia šio filmo serijos dalis. Juokeliai visai neįdomūs, jau matyti ir regėti. Filmo negelbsti ir skandalingieji Lindsay Lohan ir Charlie Sheen, kurie filmo pradžioje bando pasimylėti įvairiosiomis pozomis, tačiau tai atrodo gan apgailėtina ir nuobodu... Filme šmėkšteli ir kiti geriau ar mažiau žinomi Holivudo aktoriai, tačiau kai filmas „idėjiškai nukvėpęs“, nėra ko ir bežiūrėti...

Norėčiau pasakyti nors vieną šio filmo pliusą ir tikriausiai tai yra tai, kad filmo kūrėjai mokėjo pasirinkti ir sugretinti kelių pagrindinių siaubo filmų siužetines linijas, tačiau nesugebėjo šio lipdinio padaryti žavaus, intriguojančio, juokingo ir nesugebėjo nors kiek nustebinti. Deja, filmas išėjo ne parodija, o kažkoks lėkštas sūrio tepinys, kurį pašovus į mikrobangę, nė sūrio nebegauni, o išsitrauki kažkokią neaiškią lipią masę... Filmas vienas iš tų labai nuviliančių.

Mano įvertinimas: 2/10

Kritikų vidurkis: 11/100

IMDb:3.5

Jūsų Maištinga Siela