Filmas: "Darželio auklėtoja" / "The Kindergarten Teacher"

 Sveiki,

 

Spalio 5 diena pripažinta kaip Tarptautinė mokytojų diena, ta proga tikriausiai LRT neseniai parodė amerikiečių režisierės Saros Colangelo dramą „Darželio auklėtoja“ (angl. The Kindergarten Teacher) (2018). Filmas pasakoja iš pažiūros apie atsidavusią vidutinio amžiaus darželio auklėtoją, kuri su šypsena pasitinka darželinukus ir juos išlydi. Lisa pareiginga, atsižvelgianti į vaikų poreikius ir norus, todėl su ja nėra jokių problemų, o ir tėvai ja patenkinti. Lisa lanko poetų kursus, bando sukurti ką nors reikšmingo ir įstabaus, kas suteiktų ne tik pasitikėjimo ir kūrybinio potencialo, bet ir kompensuotų šiaip jau anuomet nerealizuotas kūrybines ambicijas, tačiau kiekvienas Lisos bandymai nesėkmingi ir vis sukritikuojami poetų ratelio.

 

Regis, taip Lisa ir būtų gyvenusi, galiausiai metusi tuos poetų kursus ir užsiėmusi vien pedagogine veikla, tačiau netrukus vaikų darželyje ji pastebi unikalų berniuką, kuris pasiekęs tam tikrą transo būseną ir nusiraminimą gali sukurti genialiai tikslias eiles. Mokytoja jas užrašo ir literatų kursuose pristato kaip savo ir netrukus sulaukia dėstytojo susidomėjimo. Ji jaučiasi pripažinta ir talentinga...

 

Visa šioji istorija labai keista ir nekasdieniška. Ji byloja apie mūsų turėtus ir taip nerealizuotus lūkesčius. Daugelis iš mūsų manėme, kad, jeigu įdėsime daug pastangų, galėsime pasiekti bet ko, tačiau gyvenimas labai trumpas ir žūtbūt siekti vienos įsivaizduojamos tobulybės tikriausiai neverta. Šiame poetizuotame filme, kur liejasi eilės ir taip trokštama pripažinimo, režisierei pavyksta perteikti nejaukią atsipalaidavusios, kiek flegmatiškai svajingos mokytojos įvaizdį, kuris netrukus tampa beveik kriminalinės psichopatės rakursais perteiktas perfekcionizmo besivaikančios ir gyvaisiais „mocartais“ įtikėjusios talentų ieškotojos įvaizdžiu. Kai pačios vaikai namuose pamažu atranda savo gyvenimo kelius ir Lisa tampa jiems nebereikalinga, o ir lūkesčiai per vaikus pamažu neišsipildo, nes ji irgi nepagimdė talentų, pamažu visas dėmesys permetamas į berniuką. Čia nesunku padaryti lemtingų gyvenimiškų klaidų ir Lisa juos renkasi tiesiog iš naivių pedagoginių altruistinių paskatų: ji nori išgelbėti nuo pasaulinės sistemos ir žmonių, vaikų tėvų žudomus vaikų talentus. Beveik hamliška taurių ketinimų mokytoja tampa visos šios sistemos kriminaline ne tik auka, bet ir budeliu. Puikus Maggie Gyllenhaal pasirodymas, kuris dvelkia juslingu ir intuityviu vaidmeniu, o ją po šio filmo dar labai ilgai atsiminsite.

 

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 6.7

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Dangus aukštai" / "Higher Ground"

Sveiki,

Šįkart noriu pakomentuoti kino filmą „Dangus aukštai“ (angl. Higher Ground) (2011), kuri režisavo Vera Farmiga ir pati atliko pagrindinį vaidmenį. Filmą kuo puikiausiai įvertino kino kritikai, todėl nutariau pasižiūrėti, juolab kad man patinka Veros Farmigos pasirodymai kine, o ir jos jaunesnioji sesutė, „Amerikietiškų siaubo istorijų“ žvaigždutė Taissa Farmiga taip pat suvaidina rolę šiame filme ir iš esmės pradeda kaip aktorės karjerą.

„Dangus aukštai“ – tai debiutinis Veros Farmigos filmas ir drįstu pasakyti, kad tikrai rimtas ir brandus darbas. Slidūs religiniai tematiniai niuansai gana rizikingi, nes katalikai ir bet kurios kitos religijos atstovai nemėgsta būti kritikuojami. O šičia yra tiek daug religinio davatkiškumo, o ir vietomis tikro fanatizmo, bet tai papasakota taip subtiliai ir gražiai, kad belieka tik paploti tiek scenarijaus autoriams, tiek aktoriams, tiek pačiai režisierei. Tikėjimo tikrumo ir dievo priartėjimo trokštanti pagrindinė herojė tarp tų „nušvitusių“ krikščionių atrodė kur kas tyresnė ir tikresnė, nei viena tiesa besiramstantys tikintieji. 

Pirmoji filmo pusė gana nebloga, kol kas neaiški nei tema, nei problema, bet pamažu ima ryškėti tikėjimo problema. Tos doktrinos, Jėzaus pasekėjų sutirštinta pasaulėvoka taip intensyvėja, kad kartais nuo to pasidaro negera. Žiūrovas „normalus“ ima klausti, kaip šitaip galima gyventi, šitaip ištisai nuo ryto iki vakaro, įrėmintiems religinių tiesų, kuri iškreipia krikščioniškas dorybes ir paverčia žmones aklais, savo nuodėmių – puikybės, pavydo ir t.t. nebematančiomis būtybėmis. Subtilūs susipriešinimai, Veros Farmigos žavi, aišku, ir vaidyba, bet labiausiai jos personažo charakteristika – tokia tyra, nuoširdi, paprasta, pasiruošusi atiduoti ir mylėti, nepaisant visko, o „priartėję prie dievo“ priešingai – regią vien tik šėtono pusę ir kitų nuodėmes.

Filmas patiko labiau nei tikėjausi dėl savo temos ir, manau, tie, kurie ištikti tikėjimo problemos ir ieško visokiose religijose tikrosios tiesos ir tik vienos, nenuginčijamos disciplinos, manau, turėtų pasižiūrėti šį filmą. Subtiliai, o ne brutaliai, papasakota apie dvasios alkį, išpildant krikščioniškąsias dorybes per pasaulietinį santykį. 

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

FIlmas: "Kapitonas Filipsas" / "Captain Phillips"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šių metų pabaigoje mus pasiekė juosta „Kapitonas Filipsas“ (Captain Phillips) (2013), kurį sukūrė tokių kino hitų kaip „Kruvinasis sekmadienis“ (2002) ir „Bornas. Galutinis tikslas“ (2007) britų režisierius Paul Greengrass. Šįkart garsusis režisierius sukūrė biografinę dramą ir rėmėsi tikrais nutikusiais gan šviežiais įvykiais prie Somalio krantų.

„Kapitonas Filipsas“ iškart patraukia savo įtikinamu pasakojimu, kurį pavadinčiau dvifrončiu – vienas iš Somalio piratų fronto, o kitas iš „Alabomos“ laivo įgulos. Režisieriui teko pasitelkti į pagalbą tikrus somaliečius, kurie filme tikrai sukuria neeilinius ir įtikinamus personažus – liesi, paliegę, kone išbadėję ir mažai ką beprarandantys žmonės veržiasi ir grumiasi už savo gyvybes. Puiki ir nenuobodi, sakyčiau, netgi politiškai aktuali tema buvo talentingai perkelta į kiną. Beveik visas filmas nufilmuotas jūroje ir didžiuliame krovininiame laive. Filme parodomos sudėtingos gelbėjimo ir derybinės situacijos, kurios labai arti tikrovės. Aišku, pats finalas ir sušaudymas iš skirtingų pozicijų užkietėjusių snaiperių buvo toks truputį neįtikinamas, tačiau, turint galvoje, kad režisierius siekė kuo ryškesnio tikrovės atspindžio, belieka neabejoti, jog tai įmanoma...

Pagrindinį herojų kapitoną Filipso vaidmenį sukuria legendinis aktorius Tom Hanks, kuris tikriausiai neišvengs „Oskaro“ nominacijos ir po ilgos pertraukos kine vėl sukūrė savo karjeroje įspūdingą ir sudėtingą vaidmenį. Ypatingai šoko būsenos vaidmuo finale tiesiog šokiruoja Tomo Hanks‘o įtaigumas ir tikroviškumas. Žinoma, bravo ir tiems aktoriams, kurie sukūrė somalių piratus, jie taip pat atlaikė filmo rėmus.

Juosta pripažinta kino kritikų, o žiūrovai ją jau krikštija viena geriausia šių metų kino draminių juostų. Nepasakyčiau, kad mane filmas šokiravo ar kaip nors ypatingai paveikė, bet nepaisant visko, filmas pasirodė stiprus, dramatiškas, įtikinamas, įtemptas, dėl to jį buvo įdomu žiūrėti. Savaime aišku, tokiame filme meninių sprendimų, poetikos neįterpsi, todėl, kuris nori šito iš filmo, gali ir nesulaukti. Filmas šiek tiek priminė povandeninio laivo kelionės filmą „K-19“, jeigu tokį menate su gerais prisiminimais, manau, kad šis filmas taip pat turėtų labai patikti.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vyrai juodais drabužiais 3" / "Men in Black III"

Sveiki visi,

Šįkart noriu pristatyti lengvą pramoginio tipo filmą „Vyrai juodais drabužiais 3“ (Men in Black III) (2012 m.). Pirmoji šio kultinio ir labai populiaraus filmo dalis pasirodė dar 1997 metais, antroji dalis 2002 m., na, o dabar po dešimtmečio tylos pasirodė ir trečioji dalis. Šiaip būčiau filmo nežiūrėjęs, tačiau pasigaminau gruzdintos vištienos kalną ir sakau, kirsiu prie kokio nors šiaip holivudiško filmuko ir šitaip patėko „Vyrai juodais drabužiais 3“ akiratin.

Sunku kažką čia kritikuoti, filmas sukaltas kalti pinigą ir kuo daugiau pritraukti žiūrovų į kino sales. Taip, filmas ganėtinai įdomus, daug specialiųjų efektų, pats siužetas toliau tęsia ateivių tarp mūsų egzistavimo temą, pasakojime atsiranda ir graudulinga pasakojimo gija apie smarkuolio tikrąją vaikystę, kelionė laiku, humoro prieskoniai... Šiaip viskas lyg ir tas pats per tą patį – smagu šiaip pažiūrėti, prastumti laiką, bet nepasakyčiau, kad labai jau praturėjau žiūrėdamas filmą, visgi pramoginis filmas nelabai mane žavi –nuspėjama, atpažįstama ir beveik visada ta pati šabloninis istorijos varomasis variklis su nuotykiniu braižu, jo įvykdymu ir lėkštoku moralės dvelksmu filmo pabaigoje.

Apie filmą galiu pasakyti tik tai – nieko neprarasit, jei ir nepamatysit, bei jei ir žiūrėsite, nepasakyčiau, kad kažką labai jau ir įgysit. Jei jums patinka eiliniai nuotykiai su specialiais kino efektais, tai šis filmas, manau, kaip tik jums.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 58/100
IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela,