Sveiki,
kino gerbėjai,
Filmas
„Praeities griuvėsiai“ (angl. Blue Ruin) (2013) tikriausiai turėjo
mane mažų mažiausiai nenuvilti, nes tai filmas iš to vadinamojo auksinio
repertuaro, retai „Kino pavasario“ asorti mane nuliūdina, bet paskutiniu metu
turiu tiesiog žvėrišką alergiją šaltoms, bejausmėms ir ištęstoms trilerio pobūdžio
dramoms. Kaip ir filmai „Rudeninis kraujas“, „Po tavo oda“, taip ir šis, mane
tiesiog užpuolė iš pašonės su visu savo nuoboduliu.
Pirmoji
filmo pusė tiesiog nužudanti – 20 minučių beveik niekas nevyksta, niekas
nešneka, o ta nebyli „intriga“ tiesiog, bent mano akimis, nekelia nei
atmosferos, nei intrigos ir apskritai tokiame kine atrodo kaip „nukvėpęs“
limonadas kaitrią dieną prieš saulutę stiklinėje. Galiausiai po pirmosios žmogžudystės
viskas tampa daug įdomiau, dar ta atsiradusi personažo kvanktelėjusi ir keršto
ištroškusi sesuo, vyras bagažinėje, vis šiaip ne taip padeda iškęsti valandas
su filmu... Filme patiko nebent kai kurios šiek tiek natūraliau ir įdomiau
suregztos istorijos, pagrindinio aktoriaus Macon Blair vaidyba ir... praktiškai
daugiau niekas.
Filmo
pavadinimas „Praeities griuvėsiai“ visiškai atitinka savo turinį. Filmas atrodė
lyg žuvis krante, negyvas, stagmatiškas, schematiškas, veikėjai apsėsti kraujo,
keršto, žudynių ir pagrindinė istorija, kad kerštaujančios pusės sieja
giminystės ryšiai, bendri praradimai, manęs jau nė kiek nebejaudino. Jau geriau
būčiau žiūrėjęs filmą su Jennifer Aniston, gal būčiau ten nors kartelį
prunkštelėjęs, o čia... laidotuvės be pabaigos, tik laidojamas ne herojus, o žiūrovas.
Mano įvertinimas: 4.5/10
Kritikų
vidurkis: 77/100
Kritikų
vidurkis: 7.1
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą