Sveiki, kino gerbėjai,
Paskutiniu metu beveik nieko gero neužtinku šviežiame kine, bet vis
pasižiūriu kokią nors juostą. Šįkart noriu trumpai apie filmą „Nebylios dvasios“ (angl. The Quiet Ones) (2014). Na, filmas kaip
ir sukurtas „Moteris juodais drabužiais“ kūrėjų, tačiau pernelyg
nenustebinantis visumoje.
Kalbant apie baisumą, siaubo filmui tai nėra pagrindinis kriterijus gero
filmo link, nors jei pavyktų ką nors išgąsdinti, būtų dar geriau. „Nebylios
dvasios“ truputį užvilkintas, ištęstas filmas, nors man patiko kai kurios filmo
detalės - švytuojantys Oksfordo universiteto fasadų gražumas, aštunto dešimtmečio
atgaiva, tačiau pats siužetas nuobodokas, trūksta novatoriškumo ir dvasios,
apskritai bendros atmosferos. Atmosfera yra pagrindinis siaubo filmo uždavinys,
nes jeigu nebus atmosferos, filmas praktiškai būna žlugęs reikalas.
Filmas nebent gali didžiuotis tuo, kad rėmėsi autentiška medžiaga. Tai
vienas iš tų filmų, kurio pabaigoje parodomos tikros veikėjų fotografijos,
kurios neleidžia sumeluoti, kad iš tikrųjų apsėdimai vyksta prieš mūsų akis.
Tačiau filmo uždavinys yra neįrodyti faktus, o sudominti žiūrovą, bet
nepasakyčiau, kad režisieriui tai pavyko padaryti. Filmo pradžia, tiesą sakant,
man visai patiko, turėjau minčių, kad bus nenuspėjamų vietų, o ir aštunto
dešimtmečio kalibras viliojo, tačiau viduryje filmo viskas „nusėdo“, tapo
nuspėjamai neįdomu. Tai filmas be staigmenų, truputį sausokas, yra bandymų
kurti atmosferą, bet režisierius neišdrįso eksperimentuoti ir atrasti kažko
savito, matyt, bijodamas nutolti nuo gautos istorinės medžiagos. O gaila.
Mano įvertinimas: 5/10
Kritikų vidurkis: 41/100
IMDb: 5.1
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą