Sveiki,
Dar vienas klasikinis kino pavyzdys – Woodžio Alleno
vienas žinomiausių darbų „Anė Hol“ (angl. Annie Hall)
(1977), kurį nusprendžiau pažiūrėti prieš tikriausiai paskutinį režisieriaus
darbą „Širdies posūkiai“ (2023), kurį esu numatęs netolimoje ateityje. Šiam
kultiniam režisieriui kitąmet sukaks 90 metų, kai kas kalba, kad „Širdies
posūkiai“ paskutinis jo darbas, tad nusprendžiau Leonido Donskio tekstų
paskatintas pažiūrėti „Anę Hol“. Pasirodo, filmą buvau vaikystėje matęs, nes
atgaminau kai kurias komiškas situacijas ir prisiminiau scenas.
Pradėjęs savo kino karjerą itin komiškų situacijų
komedijomis Woody Allenas jau „Anė Hol“ filmą, sakyčiau, susiformuoja kaip
klasikinis savo kino korifėjus. Filme galima atsekti tai, nuo ko Allenas niekada
nebepabėgs – nuo intelektualiai ir komiškai plepių dialogų, kurie pavirsta amerikietiškos
(taigi ir mūsų pačių) tikrovės atspindžiais. Dėmesio centre – irzlus išsiskyręs
žydas Alvis, kuris visas nepatogias situacijas dėl įvairių kompleksų bando
paaiškinti antisemitizmu. Pats Allenas yra žydų kilmės, todėl šmaikštauti apie
žydus gali tik patys žydai, o kas ne žydai – tai jau laikoma antisemitizmu
(apie tai rašo ir Leonidas Donskis). Prisiminiau ir puikų izraeliečio
režisieriaus Nadav Lapid „Šūvis į Ahedės kelį“ (2021), kuris absoliučiai
suvartė savo žydų tautą šiuolaikiniame kontekste, todėl filmą būtina pamatyti
kaip įdomų žydų išskirtinį reiškinį, nes vieni kitus galime kritikuoti ir netgi
pašiepti, o žydų ne, aišku, dėl istorinių jautrių kontekstų...
Visgi Woody Allenas pašiepia savo personažą, kurį,
beje, pats ir suvaidina. Filmas kurtas jau po Seksualinės revoliucijos
sprogimo, kuris absoliučiai pakeitė kino ir televizijos situaciją. Tad ir filme
analizuojamos Anės ir Alvio santykiai, dažnai komiškai, konstruojant scenas
kaip komiškų serialų situacijas, perteikiant seksualiniais vyro ir moters
anekdoniais niuansais. Kas labiausiai žavi? Kad Alleno kine dažniausiai
vaizduojamas kompleksuotas intelektualus vyrukas, kuris pasižymi erzinančiais
ir tuo pačiu žavinčiais charakterio bruožais. Anė ir Alvis nesuderinami, todėl
jiems nelemta būti kartu, kitaip sakant, filmas griauna idealių ir romantinių
santykių miražą, priartina prie skirtybių ir individualybių, kurios tiesiog
pasmerktos dėl savo vidinių įsitikinimų nugyventi gyvenimą vienišiems. Įdomus pagrindinis
personažas, kuris trokšta pripažinimo, tačiau mėgaujasi situacijomis, kuriose
lieka autsaideriu, kuris nenori būti išskirtas kaip žydas, tačiau pats viską
aiškiai stereotipizuoja ir suskirsto į kategorijas pagal išankstinius
įsitikinimus. Puikus žydo kaip veikėjo veidrodis, kuris labai tinka ir
lietuviams, kurie keliauja į vakarus su įsitikinimu, kad kiekvienas prancūzas
ar britas turi jį gerbti ir suteikti sąlygas, tačiau grįžę į Lietuvą keikia
imigrantus, gėjus ir nekenčia visko, kas nėra stereotipiškai sava.
Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 92/100
IMDb: 8.0
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą