Šiaulių bulvaras – vienas seniausių pasaulyje bulvarų!

 

Sveiki!
 
Nedaug, ką žinau apie Šiaulių miesto istoriją, tačiau skaitydamas Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“, ėmiau ir užčiuopiau šią detalę, t. y. kad Šiaulių pėstiesiems skirtas bulvaras yra trečias pagal seniausią visoje Europoje, galgi net pasaulyje. Pačiam ten pavyko pasivaikščioti kokius tris kartus.
 
Šiaulių bulvaras – tai ne tik pagrindinė miesto arterija, bet ir ambicingas urbanistinis eksperimentas, tapęs vienu ryškiausių Šiaulių simbolių. Ši pėsčiųjų gatvė, oficialiai esanti Vilniaus gatvės dalis, buvo pradėta projektuoti 1974–1975 metais. Pagrindinis jos įrengimo tikslas buvo ne tik atskirti pėsčiųjų srautus nuo vis intensyvėjančio automobilių eismo, bet ir sukurti jaukią, bendruomenišką viešąją erdvę prekybos ir paslaugų centre. Idėjos autorius – tuometinis miesto vadovas Vilius Kazanavičius, o pirmąjį etapą suprojektavo architektė Virginija Taujanskienė.
 
Šiaulių bulvaras pelnytai laikomas vienu seniausių tokio tipo objektų. 1975 m. jis tapo pirmąja pėsčiųjų zona visoje Sovietų Sąjungoje, nustatydamas madą kitiems miestams – vėliau, konsultuojantis su Šiaulių specialistais, buvo įrengta Laisvės alėja Kaune (1977 m.) ir garsusis Arbatas Maskvoje (1978–1979 m.). Nors pasauliniu mastu pirmosios pėsčiųjų gatvės Europoje atsirado dar anksčiau (pavyzdžiui, Lijnbaan Roterdame 1953 m. ar Strøget Kopenhagoje 1962 m.), Šiaulių bulvaras dažnai minimas kaip trečiasis pagal senumą Europoje, pabrėžiant jo unikalumą kaip kompleksinę, vientisą urbanistinę erdvę, suformuotą anapus „geležinės uždangos“.
 
Bulvaro ypatingumas slypi jo vientisoje architektūrinėje ir meninėje koncepcijoje, kurią geriausiai atspindi „mažoji architektūra“. Čia gausu tūrinės reklamos elementų, interaktyvių akcentų bei skulptūrų, kurios suteikia gatvei savitą charakterį. Tai ne tik kelias iš taško A į tašką B, bet ištisas „muziejus po atviru dangumi“ su fontanais („Gaidys“, „Pelikanai“, „Trys nykštukai“), meniniais ženklais ir istorinę miesto atmintį saugančiais pastatais. Antrasis bulvaro etapas, baigtas 1986 m. minint miesto 750 metų jubiliejų, dar labiau išplėtė šią erdvę, paverčiant ją 1280 metrų ilgio gyva kultūros ir poilsio oaze.
 
Palyginus Šiaulių pėsčiųjų zoną su kitais pasaulio pavyzdžiais, akivaizdu, kad Šiauliai buvo tikri pionieriai. Tuo metu, kai dauguma Vakarų Europos ir JAV miestų vis dar prioritetą teikė automobiliams, Šiauliai jau kūrė modernią, į žmogų orientuotą aplinką. Nors bulvaro amžius (skaičiuojant nuo 1975 m.) gali nusileisti kelioms seniausioms Vakarų Europos promenadoms, jo įtaka Rytų Europos urbanistikos raidai yra neabejotina. Šiandien šis bulvaras išlieka gyvybingiausia Šiaulių vieta, kurioje susipina istorinis paveldas, šiuolaikinės technologijos ir bendruomeniškumo dvasia.
 
Maištinga Siela