Sveiki,
muzikos klausytojai!
Kaskart,
kai paklausau Ukrainos 2026 metų dainos, ji man patinka vis labiau ir labiau.
Nepolitizuoju. Nemanau, kad „Eurovizijoje“ palaikyčiau dainą vien dėl to, kad
Ukraina ginasi fronte, šiuo atžvilgiu labai atskiriu šias sritis, bet, dievai
mato, daina išties įspūdinga.
Ukrainai
70-ajame „Eurovizijos“ dainų konkurse Vienoje atstovavo jauna ir gilių
muzikinių ieškojimų atlikėja Viktoriia Leleka, geriau žinoma savo
sceniniu vardu Leléka. Ji yra ne tik dainininkė, bet ir dainų autorė,
kurios kasdienis gyvenimas ir kūryba glaudžiai susiję su Ukrainos kultūrinio
paveldo puoselėjimu bei modernia jo interpretacija. Muzikos pasaulyje ji
vertinama kaip labai autentiška ir pažeidžiama kūrėja, kuri savo dainomis
nesiekia komercinių madų, o ieško nuoširdžios tiesos ir emocinio ryšio su
klausytoju, ypač pastarųjų metų šaliai sunkių geopolitinių išbandymų kontekste.
Didžiojoje
scenoje Leléka pristatė kūrinį „Ridnym“ (lietuviškai – „Saviems“ ar
„Artimiesiems“), kurį parašė kartu su bendraautorių komanda. Muzikiniu požiūriu
tai yra itin jautri, dramatiška kompozicija, kurioje modernūs popmuzikos ir
alternatyviosios muzikos garsai susipina su giliu, ukrainietišku skambesiu.
Pati daina pasakoja apie namų, artimųjų ilgesį ir nepalaužiamą tarpusavio ryšį,
kuris išlieka net ir esant didžiausiam išsiskyrimui bei sunkumams, todėl
kūrinys tapo labai asmeniška, bet kartu ir universalia žinute visiems
ukrainiečiams.
Kelias
į didžiąją „Euroviziją“ dainininkei atsivėrė po pergalės Ukrainos nacionalinėje
atrankoje „Vidbir“. Leléka nebuvo laikoma pagrindine favorite prieš konkursą,
nes atrankoje dalyvavo ir tokios šalyje bei užsienyje puikiai žinomos žvaigždės
kaip Jerry Heil ar Monokate, tačiau jos gyvas pasirodymas sukrėtė ir pakerėjo
vietos klausytojus. Ukrainos žiūrovai, balsuodami programėlėje „Diia“, skyrė
jai didžiulį palaikymą, o kartu su komisijos balais tai garantavo atlikėjai
pelnytą kelialapį į Austrijos sostinę.
Didžiajame
„Eurovizijos“ finale Vienoje Leléka pasirodė septintuoju numeriu ir
pademonstravo vizualiai stiprų bei emociškai paveikų šou, kurį režisavo
režisieriaus Illia Dutsyk komanda. Kartu su ja ant scenos lipo garsus Ukrainos
muzikantas Yaroslav Dzhus, grojęs specialiai šiam pasirodymui pagaminta
Charkivo stiliaus bandūra, unikaliai apjungiančia senąsias ir šiuolaikines
akademines tradicijas. Nors tiksli pasirodymo kaina dėl suprantamų šalies
finansinių prioritetų ir taupymo nebuvo viešai afišuojama, akivaizdu, kad
pagrindinis dėmesys ir ištekliai buvo nukreipti į konceptualią kokybę, o ne į
tuščius fejerverkus.
Galutinėje
konkurso lentelėje Ukraina dar kartą įrodė savo stabilumą ir užėmė aukštą 9-ąją
vietą, surinkusi iš viso 221 tašką. Tarptautinė komisija pasirodymą įvertino
santūriau (skyrė 54 taškus, iš kurių aukščiausią 12 balų įvertinimą skyrė
Šveicarija), tačiau Europos televizijos žiūrovai liko neabejingi dainos žinutei
ir Leléka atidavė net 167 balus. Pasibaigus kūriniui, dainininkė nuo scenos
garsiai kreipėsi į salę žodžiais „Šlovė Ukrainai!“ ir parodė ukrainietiško
trišakio gestą, taip palikdama ryškų pėdsaką šių metų jubiliejiniame konkurse.
Pasiklausykite
patys.
[lyrics / žodžiai]
Everything fades, be that as it may
Red into dust, cut from the branch
Leaves in the flames, nothing is safe
Виш'ю нову долю
Виш'ю, виш'ю рідним
Найріднішим
And turn all our woes to cheers
I know the roots still carry water
When all the seeds we've sown
Blossom and lead us home
We'll see the trees grow even taller
Рідним, найріднішим (Виш'ю, виш'ю)
When we oppose our fears
And turn all our woes to cheers
We'll see the trees grow even taller
Ooh...
And turn all our woes to cheers
I know the roots still carry water
When all the seeds we've sown
Blossom and lead us home
We'll see the trees grow even taller

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą