Rodomi pranešimai su žymėmis Liutauras Degėsys. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Liutauras Degėsys. Rodyti visus pranešimus

2020 m. lapkričio 23 d., pirmadienis

Šios dienos citata: Liutauras Degėsys apie tai, kas yra Amerika ir kodėl ji tokia svarbi jo kūriniuose

Sveiki,

 

Kas tau yra Lietuva? Tikriausiai kiekvienas gebėtume atsakyti į šį klausimą. Kad ir labai klišiškai, taip kaip „teisingą“ atsakymą per pilietiškumo pamokas suinstaliavo mokytojai. Tačiau, kas yra Amerika – jau kitas klausimas. Neseniai rašytojas ir filosofas Liutauras Degėsys, išleidęs dar vieną savo knygą „Lengva nebus“, prasitarė, kad simpatizuoja Amerikos idėjai, kuri yra paradoksų ir nesusipratimų, bet kartu ir tolima laisvės šalis. Amerika kaip tokia vieta, kuri neegzistuoja, utopija, tokią, kurią mums nupiešė filmai, literatūra, Keruakas ir kiti. Labai įdomu.

 

Jūsų Maištinga Siela 

2020 m. rugsėjo 26 d., šeštadienis

Literatūra ir menas, Nemunas, Nina Simone - rugsėjo savaitgalio skaitiniai ir muzika

Sveiki, skaitytojai,

 

Ką skaitote ilgais šeštadienio rytais? Aš, pavyzdžiui, stengiuosi atsigriebti ilgas miego trūkumo valandas iš darbo dienų ir ilgai vartytis lovoje su periodiniais leidiniais. Šį rytą prie kavos skaitinėjau naujausią rugsėjo mėnesį kultūrinį leidinį „Nemunas“, kuriame naujausias Liutauro Degėsio interviu. Taip pat skaitinėju „Literatūra ir menas“, kuris, kaip teigia autoriai, pirmąkart apskritai Lietuvos periodikos istorijoje išleistas su trimis skirtingais viršeliais. Maniškis iš tų rijų yra būtent toks, kokį matote fotografijoje.

 

Laikas ir šiltas rugsėjis slenka, pas mane groja Nina Simon vinilinė plokštelė, jos pirštai lakioja per pianino klavišus ir atrodo tykus ir lėtas džiazas. Tiesiog tobulas šeštadienis!

 

Jūsų Maištinga Siela


2017 m. gegužės 29 d., pirmadienis

Eilėraštis: Liutauras Degėsys "Kelionė"



Sveiki,

Galvojau apie šį Liutauro Degėsio eilėraštį, tokį šiek tiek Radauskišką, šiek tiek utopišką... Ar tas įvardis mes, daro jį tokį prakilnų? Visais atžvilgiais jis turi jau praėjusios poezijos epochos elementų: eilėraštis, kuris „kalbasi“ su žmonėmis, turi žinią... Iš viso šio eilėraščio man patiko viena frazė: „Pasauli nenusakomos spalvos, / Pasauli mano, margas lyg pupelė...“ Lyg miniatiūrinė žemės pupelė Paukščių Tako galaktikoje. Nenusakomai geras palyginimas.

Liutauras Degėsys

„Kelionė“

Lazdynai sužydėjo ant kalvos,
Žiedadulkes orai į dangų kelia,
Mums aukso dulkės byra ant galvos,
Ir mes visi išeiname į kelią!


Mes einame sušlapę nuo rasos,
Mes brendame per pievą ir upelį,
Mes visiškai nebijome tamsos,
Nors girdime, kaip laksto kvailos pelės.


Pasauli nenusakomos spalvos,
Pasauli mano, margas lyg pupelė,
Mums aukso dulkės byra ant galvos
Ir mes visi išeiname į kelią!


Nutūpsime lyg paukščiai ant šakos,
Dainuosim, šoksim kvepiančiam miškely,
Ir bėgsim, lėksim paukščiams iš paskos -
Keliautojų, triukšmautojų pulkelis.


Kaip gera pastovėti ant kalvos,
Kur vėjas mus visus į dangų kelia,
Mums aukso dulkės byra ant galvos,
Ir mes visi išeiname į kelią!


Jūsų Maištinga Siela