Filmas: "Niekas nenori nakties" / "Nadie quiere la noche" / "Nobody wants the Night"

Sveiki, skaitytojai,

Ispanų režisierė Isabel Coixet kine tikrai nebėra naujokė. Jos filmas „Mano gyvenimas po manęs“ (2003), „Elegija“ (2008) išties padarė nemenką įspūdį, tad nekantriai laukiau jos naujausio darbo, o kai sužinojau, kad filme vaidins nepakartojama Juliette Binoche – išvis nenustygau vietoje. Filmas „Niekas nenori nakties“ kai kurie dar verčia kaip „Niekam nereikia nakties“ (ispan. Nadie quiere la noche) (2015).

Filmas atidarė 65 Berlyno kino festivalį ir buvo vienas iš konkursinės programos filmų, tačiau kino kritikai neigiamų vertinimų nepagailėjo. Kai kas filmą įvertino kaip „negyvą ir pernelyg humanišką“, kai kam išlikimo istorija neįtikino, tačiau „Niekas nenori nakties“ nesutrukdė tėvynėje Ispanijoje pelnyti net 9 Gojos nominacijas, iš kurių daugiau už vizualumą ir kostiumus pelnė keletą statulėlių. Aktorė Juliette Binoche buvo nominuota šiam apdovanojimui kaip geriausia aktorė. Taigi, filmas visur pasitiktas gana prieštaringai, tačiau, kad ir kaip bebūtų keista, man jis netgi labai patiko.

Ši keista ir nepaprasta istorija tėra viena iš interpretacijų apie žymaus Arkties poliaus ir Šiaurės ašigalio tyrinėtojo Robert Piri žmoną, kuri 1909 metais leidžiasi į poliarinę žiemą ir kartu su vyro meiluže įstringa netvirtai suręstoje medinėje trobelėje. Iš esmės tai išlikimo drama, kur saulė virš horizonto nepakyla pusę metų, o moteris netrukus ima kamuoti badas... Filmas vizualiai patrauklus, apgalvoti kostiumai, kadrų intymumas, bet labiausiai, bent mane, pakerėjo Juliette Binoche vaidyba. Tiesiog negaliu atsistebėti šios aktorės būvimu kino kadruose. Neseniai teko žiūrėti daug naujausių jos darbų ir net nustėrau – nė vieno kičinio vaidmens, visi gilūs ir įtaigūs! Ne ką prasčiau ir įdomiau atrodė „Babilis“ (2006) žvaigždė Rinko Kikuchi, suvaidinusi vietos gyventoja Allaką. 

Tiesą sakant, filmas žavi XX amžiaus apgalvota atmosfera, moteriškumu, aktorių vaidyba, bado ir išgyvenimo žiaurumu. Kitą vertus, kad ir kaip man šis filmas patiktų, suprantu ir kritikų vertinimus. Taip, filme esama apčiuopiamos sintetikos ir patoso, to netikrumo ir veikiau vaizdavimo neįmanomo ryšio, kuris tampa išgyvenimo poetika, nei įtaigumo galia. Kad ir kiek matyčiau įvardytus šio filmo minusus, kad ir kiek jis gali pasirodyti nuobodus kitiems, mane šis filmas įtraukė, patiko jo lėta tėkmė, charakteriai, ir, Dieve, Juliette Binoche bei ta perteikta šiaurietiška žiemos atmosfera. 

Mano įvertinimas: 9/10

IMDb: 6.0

Interviu iš Berlyno kino festivalio:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Babelis" / "Babel"

Sveiki, kino mėgėjai,

Pirmą kartą „Babelį“ (Babel) (2006) pamačiau prieš gal penkerius metus ir padarė neišdildomą įspūdį. Apskritai manau, kad tai vienas geriausių Alejandro Gonzalez Inarritu darbų, kuris turi ne tik sudėtingą pasakojimo mechanizmą, bet ir plačią užprogramuotą ir į filmą integruotą Babelio bokšto mintį – žmonės susiskaldę tarp savęs, pasistatę tarp savęs kultūrines, emocines, kalbos ir kitus civilizacinius barjerus. Nors filmas chaosinis, kaip ir visi šio režisieriaus darbai, bet taip taikliai aprėpti „pasaulinio tinklo“ idėją, jog esame vieni su kitais susieti, nesvarbu, ar gyveni Kinijoje ar Meksikoje, JAV ar Irake, manau, visgi gali ne kiekvienas.

Ypatingai stiprus siužetas, idėja leido ir talentinga režisieriaus ranka bei užmačios leido sukurti išties nemenką šedevrą, kurį turi pamatyti kiekvienas save gerbiantis kinomanas. Na, nereikia jau sakyti, kad režisierius turi ypatingą ir savitą stilių, geba perteikti idėjas, kad ir kur jos besisuktų – Meksikoje (Meilė – tai kalė), Amerikoje (21 gramas) ar Ispanijoje (Biutiful). 

Filme pasirodo fantastiški aktoriai, - o ar gali būti kitaip? Brad Pitt ir Cate Blanchett, G. G. Bernal‘is – vien jau jų pavardės ką pasako. Na, ir tiesiog nežinau, ką ir bepridurti, kai filmas išties puikus ir vertas laiko ir pastangų, susikaupimo ir apmąstymų, kas mes, žmonės, esame iš tikrųjų, jei žmogiškumą mes užspaudžiame ir vadovaujamės įstatymais, stereotipais, prietarais, laisvai galime ištremtį moterį iš šalies, kuri dirbo čia 16 metų, sušaudyti vaikus, nes kilo terorizmo baimė. Kaip visada režisierius klausia, - kokia yra žmogaus laimės ir gyvenimo kaina? Atsakymo vienareikšmiško nėra, yra tik vaizdai, kurie kalba už viską, o šie vaizdai sukrečia, ypatingai tuos, kurie visai patogiai ir monotoniškai sukasi magistralėje „darbas – namai“. Tai vienas iš tų filmų, kuris praplečia ne tik suvokimą apie kino galimybės kalbėti apie nūdienos pasaulį, bet ir praplečia holistinius regą ir pojūčius. Stipriai, kaip ir visi režisieriaus filmai, socialiai angažuotas, tačiau vienareikšmiškai jautrus ir teisingas kinas. Besąlygiškai rekomenduoju visiems.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela