Rodomi pranešimai su žymėmis diskriminacija. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis diskriminacija. Rodyti visus pranešimus

2026 m. gegužės 19 d., antradienis

Europos žemėlapis: kokios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos kiekvienoje Europos šalyje

 

Europa negali be diskriminacijos?
 
Šis žemėlapis vizualiai suskirsto Europos žemyną į tam tikras zonas ir regionus pagal tai, kuri konkreti visuomenės grupė šalyje patiria daugiausia diskriminacijos ar išankstinio nusistatymo. Žemėlapio suskirstymas atspindi skirtingas sociopolitines realijas, istorines migracijos bangas bei kultūrinius kontekstus, kurie skiriasi priklausomai nuo Europos regiono – nuo Vakarų ir Šiaurės iki Rytų bei Pietų šalių.
 
Šiaurės Europos regionas, apimantis Skandinavijos šalis (Norvegiją, Švediją, Suomiją), bei žemėlapio pakraštyje esanti Turkija yra išskirti bendra juoda spalva. Šiame bloke kaip labiausiai diskriminaciją patirianti grupė įvardijami arabai. Tai glaudžiai susiję su pastarųjų dešimtmečių migracijos tendencijomis ir visuomenėje kylančiomis diskusijomis bei įtampomis dėl integracijos, kultūrinių skirtumų ir pabėgėlių politikos šiuose kraštuose.
 
Vakarų ir dalis Pietų Europos šalių žemėlapyje yra fragmentuotos į kelias skirtingas grupes, atspindinčias specifinius etninius ir religinius kontekstus. Prancūzijoje dominuoja žalia spalva, nurodanti musulmonus, o kaimyniniame Pirėnų pusiasalyje (Ispanijoje) bei Maroke (kuris žemėlapyje pažymėtas rožine spalva) išskiriami marokiečiai. Vokietija ir Austrija nuspalvintos pilkai, akcentuojant diskriminaciją prieš turkus, kas istoriškai paaiškinama didelėmis šių šalių turkų imigrantų bendruomenėmis. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė ir Italija vizualiai susietos per juodaodžių bendruomenės patiriamą diskriminaciją.
 
Rytų Europos regionas, nusidriekęs per Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą bei Serbiją, yra nudažytas vientisa mėlyna spalva, o pagrindine diskriminacijos ašimi čia įvardijami gėjai (LGBTQ+ asmenys). Šis pasidalijimas rodo aiškią takoskyrą tarp labiau konservatyvių Rytų Europos visuomenių, kuriose tradicinės vertybės ir teisinės bazės trūkumas sukuria didesnę socialinę atskirtį seksualinėms mažumoms, palyginti su etninėmis ar religinėmis grupėmis. Iš šio bloko išsiskiria tik Rumunija, nuspalvinta raudonai, kur didžiausią atskirtį patiria romų tautybės žmonės.
 
Galiausiai, žemėlapyje pastebimos baltos „Nėra šaltinio“ (angl. No Source) zonos, apimančios Balkanų šalis, Šveicariją bei Baltijos šalis (Lietuvą, Latviją, Estiją). Šis suskirstymas rodo, kad pirminiame duomenų rinkinyje trūko tikslių ar palyginamų statistinių duomenų apie šias teritorijas. Vis dėlto, edukaciniame kontekste šios baltos dėmės atveria erdvę diskusijai apie tai, kaip svarbu atlikti vietinius tyrimus ir gebėti atpažinti neapykantos bei heiterinimo apraiškas savo artimoje aplinkoje.
 
Maištinga Siela

2023 m. rugpjūčio 21 d., pirmadienis

Šios dienos citata: Madonna apie savo amžių ir diskriminaciją

 Sveiki,

 

Gyvename pasaulyje, kuriame, atrodo, jog viską jau galima pasirinkti, išvykti ir nematyti to, kas tau trukdo augti ir plėstis. Deja, ne visada taip buvo, ne visada žmogus ir dabar gali pasirinkti, o ir ne visiems lemta, kad jų svajonės išsipildytų, nes paprasčiausiai socialinis gyvenimas, išgyvenimas ir prasigyvenimas suryja tave kaip bandelę ir tampi galiausiai apvilta(s). Tačiau yra tokių žmonių, kurie turi savo minias sekėjų ir viena iš tokių stereotipų laužytojų yra dainininkė Madonna, kuri rugpjūčio 16 dieną atšventė 65-ąjį gimtadienį. Žinau, kad lietuviams galbūt daugeliui nieko nereiškia, tačiau ji padarė didžiulę įtaką masinei kultūrai ir vis dar tebedaro tuo pačiu būdu – neatitikdama standartų. Nors atlikėja neseniai pasveiko, nes buvo prie mirties slenksčio, sunkią akimirką ją supo jos vaikai, apie kuriuos, kaip ji teigė, tą akimirką labiausiai galvojo. Man ji nenuilstamas viso ko stereotipus griaunantis pavyzdys, juk Madonnos IQ didžiulis, ji ir rašytoja, ir dainininkė, ir profesionali šokėja, kalba prancūziškai, leidžiasi į lietuvio protui sunkiai suvokiamus meilės romanus, turi politinė poziciją, griežtai auklėjo savo biologinius ir įsivaikintus vaikus. Šiandien kažkodėl apie ją dažnai pagalvoju ir, neįtikėtina, bet kaip įkvėpimo šaltinį ir pavyzdį.

 

„Dėl įvairių priežasčių žmonės mane visuomet norėjo užtildyti. Vieniems atrodo, kad aš nepakankamai graži, kitiems – kad nepakankamai gerai dainuoju, kad man trūksta talento, nesu pakankamai ištekėjusi ar esu nepakankamai jauna. Dabar kovoju su diskriminacija dėl amžiaus – atrodo, kad esu baudžiama už tai, kad tapau šešiasdešimtmete.“

 

Jūsų Maištinga Siela