Kaip keitėsi moterų plaukų šukuosenos nuo XVIII a iki 2025?

 Sveiki, skaitytojai!

 

Vakarų mados istorijoje plaukų šukuosenos evoliucionavo nuo sudėtingų socialinio statuso simbolių iki individualios saviraiškos priemonių, atspindinčių besikeičiantį moters vaidmenį visuomenėje. XVIII amžiuje aukštuomenės moterų plaukai pasiekė savo ekstravagancijos viršūnę, kai rokoko stiliumi suformuoti perukai ir karkasinės konstrukcijos iškildavo į neįtikėtiną aukštį. Šios šukuosenos buvo pudruojamos miltais, puošiamos stručių plunksnomis, brangakmeniais ar net miniatiūriniais laivų modeliais, taip demonstruojant turtą ir visišką atsiribojimą nuo fizinio darbo.

 

Po Prancūzijos revoliucijos XVIII amžiaus pabaigoje ir XIX amžiaus pradžioje įvyko drastiškas posūkis link natūralumo ir antikinės estetikos. Ampyro laikotarpiu moterys atsisakė perukų ir miltelių, rinkosi graikiško stiliaus mazgus ir smulkias garbanas aplink veidą. Tačiau Viktorijos epochoje mada vėl tapo konservatyvesnė ir griežtesnė. Moterys plaukus augino itin ilgus, tačiau viešumoje juos privalėjo nešioti supintus į sudėtingus kuodus ar tinklelius, nes palaidi plaukai buvo laikomi nepadorumo ženklu. Amžiaus pabaigoje išpopuliarėjusi „Gibsono merginos“ šukuosena suformavo pūstą, apimties suteikiantį siluetą, kuris simbolizavo naująją, aktyvesnę moterį.

 

Tikrasis lūžis įvyko XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje, kai „flapper“ judėjimo atstovės, kovodamos už emancipaciją, masiškai nusikirpo plaukus trumpai. Berniukiškas „bob“ kirpimas tapo laisvės ir modernumo simboliu, visiškai sugriaunant šimtmečius gyvavusį ilgo plauko kaip moteriškumo standarto kultą. Ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose, nepaisant karo sunkumų, į madą sugrįžo Holivudo įkvėptas glamūras – preciziškai suformuotos bangos ir vadinamosios „victory rolls“ sukosėnos, kurios suteikė elegancijos net ir dėvint darbo uniformas.

 

Šeštajame dešimtmetyje, atsiradus stiprios fiksacijos lakams, išpopuliarėjo itin purios, „bičių avilio“ formos šukuosenos, tačiau jau kitame dešimtmetyje hipių judėjimas jas pakeitė visiška laisve ir ilgais, tiesiais, natūraliais plaukais. Devintasis dešimtmetis į istoriją įsirėžė kaip maksimalizmo era, kurioje dominavo cheminis garbanojimas, neįtikėtina apimtis ir ryškūs aksesuarai. Paskutiniais dešimtmečiais ir iki pat šių dienų mados tendencijos tapo itin eklektiškos. Šiuolaikinė moteris nebeturi laikytis vieno griežto kanono, todėl vienu metu populiarūs išlieka ir minimalistiniai kirpimai, ir natūralių tekstūrų puoselėjimas, ir drąsūs spalviniai eksperimentai, pabrėžiantys asmenybės unikalumą, o ne socialinę klasę.

 

Maištinga Siela

Asmenybės. Jakobas Fuggeris, Fuggerių giminė, Matthäus Schwarz, Janosas Thurzas – pirmieji modernūs bankai Europoje ir mados istorija

 Jakobas Fuggeris

Sveiki,

 

Jakobas Fuggeris (1459–1525), pramintas Turtinguoju, buvo vienas įtakingiausių ir turtingiausių Renesanso epochos žmonių, pavertęs savo šeimos prekybos namus tarptautine finansų imperija. Jo giminė, Fuggeriai, kilusi iš paprastų Švabijos audėjų, Augsburge įsitvirtino kaip pirklių ir bankininkų dinastija. Jakobas Fuggeris išplėtė šeimos verslą, investuodamas ne tik į prekybą tekstile, bet ir į sidabro, vario bei kitų metalų kasyklas Centrinėje Europoje, tokiose šalyse kaip Tirolis ir Vengrija.

 

Fuggerių galybės pamatas buvo glaudūs ryšiai su įtakingais Europos valdovais, ypač Habsburgų dinastija. Jakobas Fuggeris teikė dideles paskolas imperatoriams, tokiems kaip Maksimilianas I ir Karolis V.  Šios paskolos ne tik atnešdavo didelį pelną, bet ir suteikdavo politinę įtaką. Būtent Fuggeriai finansavo Karolio V išrinkimą Šventosios Romos imperijos imperatoriumi 1519 metais, taip užsitikrindami imperatoriaus paramą ir privilegijas, pavyzdžiui, teisę kaldinti monetas.

 

Fuggeriai valdė ne tik finansus, bet ir kontroliavo prekybos kelius, turėdami atstovybes visoje Europoje ir net Amerikoje. Jų verslas klestėjo per prekybą prieskoniais, brangiakmeniais ir kitomis vertybėmis. Jakobas Fuggeris buvo laikomas naujovių pradininku: jis naudojo sudėtingas buhalterinės apskaitos sistemas ir aktyviai valdė savo imperijos riziką.

 

Fuggerių giminė garsėjo ne tik savo turtu, bet ir filantropija. 1521 metais Jakobas Fuggeris Augsburge įkūrė Fuggerei – pirmąjį pasaulyje socialinį būstą, skirtą neturtingiems miesto gyventojams. Šis kompleksas, sudarytas iš 108 namų, veikia iki šiol ir yra vienas iš giminės palikimo simbolių.

 

Nors giminės finansinę galią galiausiai palaužė XVI a. pabaigos Ispanijos bankrotai ir Trisdešimties metų karas (1618–1648), jų palikuonys iki šiol gyvena Vokietijoje. Fuggeriai paliko ryškų pėdsaką Europos istorijoje, demonstruodami, kaip verslo įžvalga, politiniai ryšiai ir finansinė galia gali sukurti imperiją, kuri formavo Europos ekonomiką ir politiką šimtmečiais.

Matthäus Schwarz

 

Matthäus Schwarz (1497–1574) buvo vokiečių buhalteris ir prekybininkas, labiausiai žinomas dėl savo „Klaidungsbüchlein“ (Drabužių knygos), kuri laikoma pirmuoju pasaulyje mados žurnalu. Šioje knygoje jis užsakė iliustracijas, kuriose buvo pavaizduotas vilkintis įvairiais drabužiais skirtingais savo gyvenimo etapais.

 

Schwarz dirbo vyriausiuoju buhalteriu Fuggerių prekybos bendrovėje. Jis pradėjo tarnauti Jakobo Fuggerio firmoje 1516 m., o vėliau dirbo ir jo įpėdiniui Antonui Fuggeriui. Ši pozicija suteikė jam glaudų ryšį su viena turtingiausių ir įtakingiausių šeimų Europoje. Būdamas Fuggerių vyriausiuoju buhalteriu, Schwarz sukūrė rankraštį apie buhalteriją „Dreierlay Buchhaltung“ (Trigubas buhalterinis apskaitos būdas). Jis keliavo po visą Fuggerių verslo tinklą Europoje ir buvo gerai susipažinęs su naujausiais apskaitos metodais, kurių mokėsi Italijoje.

Manoma, kad Matthäus Schwarz yra pirmasis mados formuotojas moderniąja prasme, nes jis ne tik fiksavo savo asmeninį stilių, bet ir sąmoningai kūrė savo įvaizdį per drabužius. Jo „Klaidungsbüchlein“ („Drabužių knyga“) yra unikalus to meto mados įrašas, kuriame chronologiškai pavaizduojama, kaip jis rengėsi per 40 metų.

 

Schwarz'o susižavėjimas drabužiais buvo toks didelis, kad didelę dalį savo pajamų jis išleisdavo jiems. Jo užsakytos iliustracijos „Drabužių knygoje“ rodo, kaip jis atrodė nuo kūdikystės iki brandos, atspindint to meto mados tendencijas. Drabužiai jam buvo ne tik apranga, bet ir priemonė parodyti socialinę padėtį ir politinę ištikimybę. Pavyzdžiui, 1530 m. Augsburgo seime jis vilkėjo raudonos ir geltonos spalvos drabužius, parodydamas ištikimybę Šventosios Romos imperatoriui Karoliui V. Schwarz'o sėkminga karjera ir nepriekaištinga reputacija lėmė, kad 1541 m. jis buvo įšventintas į bajorus. Paskutinėje jo knygos iliustracijoje jis pavaizduotas vilkintis juodus gedulo drabužius Antono Fuggerio laidotuvėse 1560 metais, pabrėždamas savo profesinę ir asmeninę priklausomybę nuo Fuggerių giminės.

 

Janosas Thurzo, Vengrijos verslininkas ir kalnakasybos inžinierius, užmezgė labai glaudžius verslo ryšius su Jakobu Fuggeriu. Apie 1500 m. jie įkūrė bendrą įmonę, pavadintą „The Common Hungarian Trade“ (liet. „Bendroji Vengrijos prekyba“), dar žinomą kaip Fuggerių ir Thurzo kompanija. Ši partnerystė suteikė jiems faktišką monopolį vario kasybos ir prekybos srityje Šventojoje Romos Imperijoje.

 

Janoso Thurzo bendradarbiavimas su Jakobu Fuggeriu buvo itin pelningas ir padėjo abiem šeimoms sustiprinti savo finansinę galią. Janosas Thurzo buvo Krokuvos, Lenkijos miesto, tarybos narys ir netgi kurį laiką ėjo mero pareigas. Šeimos ryšiai dar labiau sustiprėjo per santuokas. Janoso sūnus György Thurzo vedė Anną Fugger, o jo duktė Katharina ištekėjo už Johanno Jakobo Fuggerio, kuris priklausė kitai Fuggerių šakai. Šios vedybos ne tik įtvirtino šeimų finansinį bendradarbiavimą, bet ir padėjo jiems išlaikyti įtaką politinėje ir ekonominėje sferoje.

 

Fuggerių ir Thurzo kompanija sparčiai tapo didžiausia kalnakasybos korporacija Europoje, kontroliuodama visą tiekimo grandinę nuo kasyklų ir lydyklų iki galutinių produktų pardavimo. Jų bendradarbiavimas sujungė Fuggerių kapitalą ir verslo patirtį su Thurzo kalnakasybos inžinerijos žiniomis ir įmonėmis, ypač Vengrijos Rūdos kalnuose (dabar Slovakija). Ši partnerystė padėjo Fuggeriams tapti vieniems iš pagrindinių metalo prekybos finansuotojų ir sukaupti didžiulį pelną, kuris buvo investuojamas tiek vidaus, tiek užsienio rinkose.

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Donatella Versace apie toleranciją ir savo šeimos mados namus

 Sveiki,

 

Nesu joks mados ekspertas, tačiau mane sujaudino antrasis serialo „Amerikos nusikaltimų istorija: Gianni Versace nužudymas“ sezonas. Kas dar nematė, labai rekomenduoju pasižiūrėti. Ten būtent ir sužinojau apie 1997 metais Donatellos Versace brolio Gianni nužudymo aplinkybes ir apskritai apie Versace šeimą, seriale vaizduojama ir pati Donatella, kuri tęsė savo brolio mados namų verslą. Šiais metais dizainerė savo gimtojoje Italijoje gavo prestižinį įvertinimą – apdovanojimą už įtrauktį ir teisingumą. Savo kalboje ji pabrėžė, kad šiuo metu Italijoje leidžiami vis daugiau ribojančių laisves įstatymų ir vis labiau varžoma įvairovė. Kas būtų, jei pasaulis būtų toks, kaip ji sako šioje citatoje?

 

Jūsų Maištinga Siela

Tautiniai moterų latvių, lenkų, ukrainiečių, estų, lietuvių rūbai / Traditional clothes Latvian, Estonian, Lithuanian, Polish, Ukrainian

 Sveiki,

Pridedu ukrainiečių, lenkų, lietuvių, latvių ir estų moterų tautinių rūbų pavyzdžius. Tokius rūbus dėvėdavo jaunos, netikėjusios merginos. Ištekėjusių moterų rūbai šiek tiek skiriasi. Gal kam pravers šis netikėtai man iššokęs facebooke eskizas.

Jūsų Maištinga Siela