Sveiki, skaitytojai!
Vakarų mados istorijoje plaukų šukuosenos
evoliucionavo nuo sudėtingų socialinio statuso simbolių iki individualios
saviraiškos priemonių, atspindinčių besikeičiantį moters vaidmenį visuomenėje.
XVIII amžiuje aukštuomenės moterų plaukai pasiekė savo ekstravagancijos
viršūnę, kai rokoko stiliumi suformuoti perukai ir karkasinės konstrukcijos
iškildavo į neįtikėtiną aukštį. Šios šukuosenos buvo pudruojamos miltais,
puošiamos stručių plunksnomis, brangakmeniais ar net miniatiūriniais laivų
modeliais, taip demonstruojant turtą ir visišką atsiribojimą nuo fizinio darbo.
Po Prancūzijos revoliucijos XVIII amžiaus pabaigoje ir
XIX amžiaus pradžioje įvyko drastiškas posūkis link natūralumo ir antikinės
estetikos. Ampyro laikotarpiu moterys atsisakė perukų ir miltelių, rinkosi
graikiško stiliaus mazgus ir smulkias garbanas aplink veidą. Tačiau Viktorijos
epochoje mada vėl tapo konservatyvesnė ir griežtesnė. Moterys plaukus augino
itin ilgus, tačiau viešumoje juos privalėjo nešioti supintus į sudėtingus
kuodus ar tinklelius, nes palaidi plaukai buvo laikomi nepadorumo ženklu. Amžiaus
pabaigoje išpopuliarėjusi „Gibsono merginos“ šukuosena suformavo pūstą,
apimties suteikiantį siluetą, kuris simbolizavo naująją, aktyvesnę moterį.
Tikrasis lūžis įvyko XX amžiaus trečiajame
dešimtmetyje, kai „flapper“ judėjimo atstovės, kovodamos už emancipaciją,
masiškai nusikirpo plaukus trumpai. Berniukiškas „bob“ kirpimas tapo laisvės ir
modernumo simboliu, visiškai sugriaunant šimtmečius gyvavusį ilgo plauko kaip
moteriškumo standarto kultą. Ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose,
nepaisant karo sunkumų, į madą sugrįžo Holivudo įkvėptas glamūras – preciziškai
suformuotos bangos ir vadinamosios „victory rolls“ sukosėnos, kurios suteikė
elegancijos net ir dėvint darbo uniformas.
Šeštajame dešimtmetyje, atsiradus stiprios fiksacijos
lakams, išpopuliarėjo itin purios, „bičių avilio“ formos šukuosenos, tačiau jau
kitame dešimtmetyje hipių judėjimas jas pakeitė visiška laisve ir ilgais,
tiesiais, natūraliais plaukais. Devintasis dešimtmetis į istoriją įsirėžė kaip
maksimalizmo era, kurioje dominavo cheminis garbanojimas, neįtikėtina apimtis
ir ryškūs aksesuarai. Paskutiniais dešimtmečiais ir iki pat šių dienų mados
tendencijos tapo itin eklektiškos. Šiuolaikinė moteris nebeturi laikytis vieno
griežto kanono, todėl vienu metu populiarūs išlieka ir minimalistiniai
kirpimai, ir natūralių tekstūrų puoselėjimas, ir drąsūs spalviniai
eksperimentai, pabrėžiantys asmenybės unikalumą, o ne socialinę klasę.
Maištinga Siela

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą