Sveiki, skaitytojai,
Mes niekada nebūname vieni, netgi, jeigu esame
negyvenamoje saloje ir daugiau niekada nepamatysime jokio gyvo sutvėrimo. Tam tikra
prasme, mes nuolat mirguliuojančioje Visatos globoje, kuri žino, kas mums
geriausia. Ar dėl to neturėtume už nieką neatsakyti? Tikrai ne. Tik toji
klaida, parklydusi retsykiais iš kosmoso mus kartais patręšia kaip gėles, kad
vieną dieną vėl viskas sužydėtų. Protu neverta suvokti, reikia, matyt, priimti
ir išjausti.
Maištinga Siela
Sveiki,
Reikia būti linksmam, kad ligos nepultų, mąstyti apie
save ir pasaulį pozityviai (nors yra pasirodžiusios šiuolaikinės lektūros, kad
perdėtas optimizmas nėra gerai ir tai veda į perdegimą, bet lygiai tas pats ir
su negatyvumu, ar ne?), nes sveikame santykyje randasi ir sveikatas kūnas ir pakilesnės
emocijos. Ką daryti tokiu atveju, jeigu jau kuris laikas nesi linksmas arba
išvis sunku būti pozityviam normaliai? Sakyčiau, kad sugeneruoti tą jausmą,
apsimesti retkarčiais, kad viskas yra geriau, linksmiau, šauniau, nei atrodo,
kitaip sakant, suvaidinti, kad atsirastų daugiau serotonino, o tada ateis
laikas, kai generuoti nereikės, o tai taps kasdienybe. Kūnas ir mintis, jausmus
reikia įmagnetinti pozityvumu, juoku, kad viskas imtų suktis kokybiškiau ir
šviesiau.
Čia panašiai kaip su juoko joga, kai žmonės
susirenka ir kelia dirbtinio juoko bangas, o kūnas juk nežino, kad apsimeti,
jis priima tai kaip tikrą juoką ir iš tikrųjų ima skleisti pozityvesnę energiją
ir sveikatą. Nepamirškime tai!
Po šio įrašo padarysiu šiokią tokią pertrauką. Manęs
nebus kelias savaites, nes natūraliai atsitraukiu nuo kompiuterio ir skirsiu
daugiau laiko sau, savo kelionėms, knygoms ir galbūt daugiau kinui, tad
rugpjūčio pabaigoje tikiuosi čionai sugrįžti ir pasidalyti naujais įspūdžiais,
straipsniais, įrašais apie visas kultūrines klajones ir atradimus.
Nuostabių akimirkų, skaitytojai!
Maištinga Siela
