2012 m. rugpjūčio 9 d., ketvirtadienis

Filmas: "Tadas Blinda. Pradžia"


Sveiki,

Pagaliau ir aš pamačiau vieną svarbiausių lietuvių kino industrijoje įvykių per paskutinius metus – filmą „Tadas Blinda. Pradžia“ (2011 m.). Iš tikrųjų, kaip ir tikriausiai daugelis, filmą žiūrėjau todėl, kad jis „Made in Lithuania“, kitaip sakant, pasidomėjau savos šalies produkcija, gal labiau reiktų sakyti, bene pirmuoju komerciniu (neskaitant „Zero“ ir kitų komedijų) rimtesniu iššūkiu vien tik „tyliojo meninio“ pobūdžio filmams. Apie šį filmą iki šiol sklando daugybė legendų ir apkalbų. Skandalingas jo nutekėjimas į internetą sukėlė ant kojų teisuolius, kurie ėmėsi medžioti nelegaliai platinančių ir siunčiančių filmą. Paskutiniuoju metu filmas vėl srauniai teka „Linkomanijos“ puslapyje. Gal ir šiek tiek apmaudu, kad tiek pinigų prigrūstas filmas taip lengvai ateina į kiekvieno namus, bet kita vertus, jau pats laikas, nes kino teatruose pamatė tie, kurie tikrai pirko bilietus, DVD nusipirko per pirmąjį mėnesį tie, kurie iš tikrųjų norėjo jį nusipirkti, o kiti... geriausiu atveju būtų jį vis tiek per šventes pamatę per TV kaip ir kitus lietuvių filmus.

Mane šiek tiek nustebino „Sidabrinės gervės“ rinkimai, kada „Tadas Blinda. Pradžia“ skaudžiai gavo į kaulus ir apdovanojimas už geriausią metų filmą atiteko „Miegančių drugelių tvirtovei“, pastarasis, mano nuomone, Puipos darbas ir buvo žymiai geresnis. Taigi, mokomės brangiai kurti komercinį reginį ir mokomės juo džiaugtis, tad neverta lyginti su Pasaulio komercijos rinka, nors savus reikia pagerbti už drąsą, tačiau didelė dalis internautų visgi linkę pasmerkti filmą, jį išvadindami visokiausiais žodžiais. 

Mano akimis, filmas nėra jau toks prastas, kaip daugelis jį piešia, pridurdami, kad filme tik Lietuvos gamta graži, o visa kita – tuščia. Tenka sutikti, kad žali peizažai iš tikrųjų labai gražūs, estetiniai niuansai pakankamai gerai apgalvoti, silpniausioji dalis tikriausiai yra siužeto ištransliavimas ir charakteriai. Daugelis, kas matė pirminį Tados Blindos ekranizacijaą be paliovos lygina. Man patiko komentaras, kuriam visgi pritarčiau: „Pirmasis Tada Blinda buvo svieto lygintojas – jo visi bijojo, o šį Tadą Blindą – visi, kas netingi,  dūchina.“ Tenka pripažinti, kad pagrindinis vaidmuo, kažkodėl patekėtas dainininkui Mantui, atsipirko tik estetiškai – gražus veidas, balsas, kūnas, yra charizmos... Bet charakterio pasigedau. Ėjo iš kampo į kampą tą „auksinę subinę“ kartodamas ir kas antroje scenoje save menkindamas ir prikaišiodamas, kad nenori būti sukilėlių vadu. Kažkaip skystokas pasirodė vietomis, nors esama ir gerų dalykų – kartuvės ir laisvės troškulio išjautimas šioks toks, tiesa, kartais jau pasijusdavau, lyg žiūrėčiau romantinę dramą – poetinis literatūrinis kalbėjimas smarkiai vietomis prasimušdavo ir prasilenkdavo su realizmu. Iš aktorių gausos išskirčiau Antaną Šurną, kuris buvo pats geriausias, gal jo personažas dėkingas, gal puikus seno vilko meistrystės kraitis – vargšui, į užpakalį kulka pataikė, bet finale jis pabėgo, o tai liudija, kad filmas tikriausiai krauna kraitį ir ruošiasi tęsinio maratonui, tik įtariu, kad tęsinys nebesutrauks šitokio legiono smalsuolių, nes visgi nemaža dalis liko ir nusivylusių.

O aš nenusivyliau, žinojau, ko tikėtis, didelių pretenzijų nekėliau. Savam stiliuje ir žanre filmas, sakyčiau, visai neblogai atsilaikė. Gražus reginys savotiškai miniai, žinant ir jaučiant, kad tai lietuvių darbas ir jis nėra jau toks prastas, bet iki gero filmo, aišku, gerokai trūksta, daug spragų atsiveria žiūrint šį reginį. 

Mano įvertinimas: 7/10
IMDb: 7.3 


P.S. Anonsas tikrai gražiai sukaltas. 

Jūsų Maištinga Siela

Pabandykim atsakyti į svarbiausią klausimą - "KUR MERGAITĖ?"



Sveiki visi,

„Ar kas nors paklausė, ko nori mergaitė?“ – buvo tikriausiai metų frazė, tačiau po netikėtų „skerdynių“ Garliavoje, mergaitė buvo per prievartą atimta ir išvežta... Kur? Kažkur. Po to sekė naujas posakis, kuris sudrebino Lietuvą – „Kur mergaitė?“ Tikiuosi, kad niekas dėl šito posto neįsižeis, viskas daryta ne piktybiškai, bet su ironija ir sveiku humoro jausmu, kurio tikrai reikia „nuplovimams“ po tokios, velniai kada žino, kada pasibaigsiančios istorijos. Taigi paklauskime įžymių žmonių, gal jie kur nors matė mergaitė ir gal jie žinos, kur ši staiga kažkur pradingo.

Garsus ir labai patikimas žinių portalas „Pipedija“ štai kaip moksliškai traktuoja „Ko nori mergaitė?“ sąvoką: "Ko nori mergaitė" - tai epinė frazė, retorinis klausimas, nereikalaujantis atsakymo. Išpopuliarėjo internetuose per Kedofilijos skandalą, ir galima tikėtis kad vis populiarės, nes Garliavos dramai bei skerdynėms galo nematyti. Klausimas gali būti traktuojamas kaip teisingumo paieškos, siekis išgryninti tikrają tiesą. Bet taip pat galima traktuoti, kad mergaitė pati nežino ko nori (kaip ir suaugusios moterys) ir niekam tai nerūpi.”

Belieka tikėtis, kad netrukus atsiras ir “Kur mergaitė?” sąvokos formuluotė.Būtinai apsilankykite www.kurmergaite.lt ir išreiškite savo susirūpinimą.

Kur mergaitė?



















Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

2012 m. rugpjūčio 8 d., trečiadienis

Apie grybavimą, filmus ir kitus monus


 
Sveiki,

Nežinau, ar kur nors pasaulyje yra kokia nors Tarptautinė Grybautojų Organizacija, bet jei ji yra, tegu atsiunčia man už pastangas medalį. Užteks ir aukso. Visą savaitę per lietų planavęs eiti pagrybauti, visgi nustėrau, kad miške neaptikau nė vieno sumauto grybo! Kur jie visi dingo? Neužaugo dar? Pamenu vaikystėje bent musmires raudonviršes paspardydavome – nė tų gyvačių nesimato. Jau nebežinau, net kaip gyvai beatrodo ši populiari kadaise buvusi miško gyventoja. Kelios nusprogusios ir perkirmėjusios ūmėdės visgi pasitaikė, bet nepriėmiau jų į savo prabangią „Maximos“ terbą. Nieko, pasivaikščiojau nulijusiu mišku, pasirinkau oranžinių voveruškų (pas mus Žemaitijoje jie vadinami gaidukais). Tų bent jau aptikau, bet dauguma dar visai mažyčių ir vos lendančių iš pažemės. Įmetu ir nuotrauką.


Mano gaidukai

Šiaip nusivylęs miško turtais, pamiškėje nusiskyniau didžiulį raudono dobilo kutulį ir pauostęs, ir net krimstelėjęs svajingai parskuodžiau ant dviračio namo. Aišku, nusivaliau savo gaidžius, išsiviriau šiaip ne taip, o rytoj kirsiu apsiputodamas. 

Šiaip laikas vis slenka. Noriu priminti, kas laukėte ir gal jau pamiršote, kad jau pasirodė mano verstas iš ispanų kalbos filmas „Camino“ (Kamino). Jį jau galite parsisiųsti iš torrent‘ų arba pažiūrėti įvairiuose filmai online portaluose. Savo Facebook‘o draugus jau užgriozdinau reklama ir reikalavimais pažiūrėti. 


Kadras iš filmo "Kamino" (Camino isp.)

 Dėkui Clarai už laiškelį, kurį parašei man į email‘ą. Visada smagu gauti ištikimos šio „prabangaus“ saito lankytojos žodį. Tikiuosi, kad vis dar ateidinėsi ir ką nors rasi naudingo. Dėkui ir Kriticizmui už kritiką ir klaidų pastebėjimus – tau tai labai gerai sekasi, bet norėtųsi, kad ir kažkokią nuomonę išreikštum vienu ar kitu filmu – man būtų nepaprastai smalsu. Dėkui ir Genadijui, kuris retkarčiais čia atbėga ir dėkui visiems, kuria čia įkeliat koją. Likau be tikrų grybų, tik su gaidukais, bet vis tiek skaniai valgomais, dar sunkiau virškinamais. Lekiu skaityti draugės iš Prancūzijos laišką – Rasa, tau linkėjimai ten, nepražūk! Nu ir pabaigai – miau!

Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Ar galėjau matyti NSO?

Sveiki,

Jau visiems aišku, kad esu šiek tiek kvaištelėjęs, tačiau vakar danguje regėjau labai įdomius dalykus. Išėjau į kiemą apie vidurnaktį, norėjau kažkaip pasižvalgyti į žvaigždes, kai netrukus danguje pamačiau labai ryškią žvaigždę. Pamaniau, kad lėktuvas skrenda, ji taip ryškiai susitraukinėjo, o praslinkus debesims netgi priartėjo. Pagalvojau, gal tai mėnulio dalis išlindusi, tačiau nušvietė visą kiemą. Pasijutau nejaukiai, bet nutariau, kad verta tai užfiksuoti, tad nulėkiau į kambarį pasiimti fotoaparato. Padariau keletą kadrų – kažkokie keisti dalykai, šviesos siūlai matyti... Nežinau, kas tai buvo, bet manau, kad galima priskirti prie NSO – neatpažinto skraidančio objekto.



Jūsų Maištinga Siela,
Man galite brūkštelti: cirkininkas@gmail.com

Filmas: "Michaelis" / "Michael"


Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti austrų kino filmą „Michaelis“ (Michael) (2011 m.). Ši šokiruojanti drama dalyvavo Kanų kino festivalyje ir sukėlė nemažai kalbų ir visai nenuostabu, juk filmas pasakoja realiai Austrijoje nutikusį įvykį – vyras laikė berniuką savo rūsyje užrakintą savo seksualiniams poreikiams ir pedofilystei tenkinti. Visai neseniai sužiūrėta drama „Pasitikėjimas“ visai kitokio tipažo, jis nagrinėja pedofilijos pasekmes, o šis filmas, atvirkščiai – pasakoja kokia ta pedofilija yra ir kaip ji atrodo „iš vidaus“. Nežinau, filmas labai realistiškas, europinio kino mėgėjai supras, ką turiu galvoje. Vietomis, ypač pirmosios dramos pusėje juosta atrodė per daug statiška, per daug to natūralumo, tačiau viskas įsivažiuoja... 

Vyro ir vaiko santykiai iš šono gali atrodyti kaip tėvo ir sūnaus – vyrukas tempia Kalėdinę eglę, perka jam žaislus ir netgi išsiveža jį į užmiestį, tačiau berniukas ilgisi tėvų ir rašo jiems laiškus, kuriuos „piktasis“ dėdė neišsiunčia. Kai kurios scenos tikrai trikdo, ypač tai, jog įteigta, jog jis berniuką seksualiai išnaudoja. Pimpalo plovimas kriauklėje ar jo demonstravimas vaikui prie vakariene nukrauto stalo – išties „maloniai“ trikdo, tačiau filmas nesiekia demonstruoti fakto, kad berniukas prievartaujamas, kur kas daugiau dėmesys nukreiptas į vyro ir berniuko laisvalaikį: žaidimai kartu, TV žiūrėjimas ir t.t. Iš tolo parodomas ir vyruko darbo kontekstas, jo nevykę santykiai su moterimis ir t.t. Drama įsibėgėja ir pradedi galvoti: velnias, o kuo gi viskas pasibaigs? Ar tas berniukas pabėgs iš rūsio? O gal jį aptiks netyčia užsukę bendradarbiai su policininkais? O jeigu jis užaus, tada gal jis užsmaugs savąjį dėdulę? Ta nuojauta ir spėlionės belaukiant finalo išties nemažai kaitino galvą. O finalas irgi nustebino: truputį netikėtas, pakankamai efektingas ir taiklus. Filme jokio išorinio ar vidinio smerkimo ar kitokio vertinimo – viskas palikta taip, kaip yra kasdienybėje. Gal taip ir teisingiausiai pasielgta...

Man asmeniškai filmas padarė įspūdį. Žodžių ir kalbėjimo jame nedaug, tad esu pasiryžęs jį išversti į lietuvių kalbą. Koks visgi įtaigus ir realus šis filmas, galite numanyti pažiūrėję anonsą. Na, ką gi, laukite pasirodant lietuviškai.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 64/100
IMDb: 7.0 



Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "25 valanda" / "25th Hour"



Sveiki visi, 

Šiandien noriu pakomentuoti filmą „25 valanda“ (25th hour) (2002 m.). Ganėtinai senstelėjusi drama, bet dėl gerų atsiliepimų apie filmą ir aktorių Edward Norton – „Stouno“, „Iliuzionisto“ žvaigždė, - nutariau pažiūrėti. Galiu tik pasakyti, kad filmas visgi nėra jau toks geras, kaip jį čia visur liaupsino, o Edward, kurį net kai kas pavadino aktoriumi genijumi, su kuriuo esą visi filmai fantastiški, taip pat man pasirodė vidutiniokas ir kažkuo kuriamas jo personažas manęs nei pritrenkė, nei nustebino. Šiaip filmo idėja gal ir įdomi – vyrukas šlaistosi gatvėmis, jo draugeliai rengia išleistuvių į kalėjimą vakarėlį, mergina iš Puerto Riko bliauna, bando jį pralinksminti ir dar gerai pasitratinti prieš jam išvykstant 7 metams. Nuolatinis kalbėjimas kontekste apie vyruko laukiamą kalėjimo gyvenimą ir dulkinimą per šikną iš tikrųjų filmą daro „labai originalų“. Nepaisant šiokio tokio nuobodulio, visgi filmas man visai nieko, emociškai išlaikė savo raugą, savotiškai galėjai pajusti liūdesį ir nenusisekusio gyvenimo skonį. Vidutiniški personažai ir charakteriai sukurpti tam, kad funkcionuotų kaip organai be kažkokio įdomesnio išskirtinumo.

Žinoma, kai kam šis filmas pasirodys netgi nuostabiai stiprus, tiesiog jėginis, bet man iš viso filmo patiko tik dvi scenos: kai jis 10 minučių, atsistojęs tualete prieš veidrodį vardina, kaip „deda skersą“ ant juodaodžių, teroristų, senučių, kaimynų, draugų... Ir patiko finalas, kai jam pasiūlomas kitas gyvenimas, kuris labai gražiai, nors ir preciziškai, prabėga su galimais variantas per akis, tačiau vyrukas nusprendžia niekur nebėgti, o keliauti į kaliūzę ir atsėdėti savo. Kažkuo labai jau neįstrigo šis filmas, smagiai pasėdėjau, bet bijau, kad po metų jo jau nebeatsiminsiu...

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 67/100
IMDb: 7.7


Jūsų Maištinga Siela

2012 m. rugpjūčio 7 d., antradienis

Ar legalu grybauti, kai norisi filmo apie pedofiliją?


Labas,

Kai nesimiega, galima žiūrėti filmus apie pedofilus arba galima ir nežiūrėti – nieko blogo neatsitiks. Trumpam nurimus „Kur mergaitė?“ ir Venckienės trimitavimams, galima aploti Rūtos Meilutytės Olimpinį įspūdingą manikiūrą, jos pilietybę, gyvenimą Britanijoje, aploti, ką ši valgo, kada tuštinasi, o kada žiūri „Simpsonus“. O kokio velnio žiniasklaida amžinai „stradalina“ dėl sensacijų, o mes, žmonės, irgi geri – ėdam numestą dešrigalį ir mums įdomu. Nors nėra ko stebėtis, kad kažkur, giliai Lietuvos urvuose atsibudę nuo laikinai nutilusių kedofilų šūkčiojimų, pradėjo tapetuoti sienas šviesiaplaukės penkiolikmetės iškarpomis ir grožėtis, tai ir paskatino nedelsiant susirasti dar vieną filmą apie pedofiliją ir „suvartoti“.

Būčiau ėjęs šiandien grybauti. Dievaži, taip norėjau vėl po mišką pasitrankyti, parankioti baravykų, išsivirti super skanios grybienės ir pamaitinti save dvasiškai ir fiziškai, bet pranešė orų prognozuotojai, kad šiandien su pragiedruliai, numatoma mėsos kukulių krušą, kaip sakant, škvalas ir uraganinis vėjas. Taip ir likau kaip Sizifas prirakintas prie kompiuterio, bet nieko, rytoj – o, jau po vidurnakčio, - t.y. jau šiandien pėdinsiu į mišką ir prisirinksiu raudonviršių lepšaičių. Na, o kol svajoju apie grybavimą, pažiūrėsiu prieš miegą filmą apie pedofiliją – šiaip ar taip, juk populiaru. Laukite komentaro! 

Saldžiųjų. ;) 

Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com