Filmas: "Valentinas vienas"

Sveiki visi,

„Valentinas vienas“ (2013) lyg ir turėjo būti dar vienas sėkmingas mėginimas kurti lietuvišką komercinį kiną. Tiesą sakant, režisieriui Donatui Ulvydui pavyko tai padaryti – kino teatro salės tiesiog lūžo per šio filmo seansus, nesvarbu, kad iš paskos ir iš visų pusių skandavo nepatenkintų žiūrovų skalijimas. „Reikia pamatyti, nes lietuviškas!“ Gal kiek makabriškai ir negražiai nuskambės, tačiau į filmą būtų dvigubai daugiau žmonių atėję, jei Šapranauskas „tai“ būtų padaręs prieš filmo premjerą – toks tas komercinio kino likimas, visada priklauso nuo aplinkybių.

„Valentinas vienas“, žinoma, remiasi į Holivudo standartinį kiną. Tiesą sakant, graudoka buvo žiūrėti, kaip ambicingas režisierius gauna pinigų šio filmo kūrimui, o koks nors talentingas ir gatvėje švilpaujantis režisierius neturi galimybių kurti. Bet tai jau atskira tema. Juk per metus ilgametražių filmų pasirodo tiek nedaug, kad galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o iš jų dar kiek gali pasigirti kokybe? Manau, kad lietuviams geriau kol kas kurti pigesnius, tačiau kur kas labiau meninio pobūdžio filmus, nei bandyti įpūsti amerikietiškų spalvų į mūsų šalies kino istoriją. Visgi manau, kad geriau nekurti nieko, nei kurti tai, kas nepateisins lūkesčių...

Na, ir apie filmą. Filmas akivaizdžiai nevykusi liūdna komedija. Komedija dar jos nepavadinsi, veikiau „pagyvenęs vyrukas su degtukais“ – tokias mintis sukėlė Andersono pasakos parodija. Šį kūrinį pavadinčiau erotine tragikomedija. Žinoma, nedaug turime savo kine erotikos, tačiau ką pamačiau čia buvo Tinto Brasso kažkoks klonas su tiesmukais dialogais. Valentino diena – sekso diena, visa potekstė aiški kaip atviras delnas. Skurdūs scenarijai, aktoriai nors ir Lietuvos profesionalai, nemanau, kad pasirodė įtikinamai, o tuo labiau jautėsi gerai vaidindami. Komedija, kuri turėjo kelti šypsnį, virto kažkokiu nevykusiu valsu, kur šokėjas nuolat mindo kojas. Juokiausi tik kartą, kai į kambarį įėjo Gabija Ryškuvienė su guminiu falu ir pasakė, kad „jį“ laimėjo loterijoje, todėl dabar padulkins vyrą – kažkaip negalėjau slėpti šypsnio. O šiaip filmas prikamšytas lietuviškų dainų hitų, kurias stačiai bruka į ekraną, neva žadindami, o gal labiau pataikaudami, lietuviui žiūrovui. Filmo finalas turėjo sukelti nostalgiją, ilgesio ir artumo jausmą – gal kam ir sukėlė, aš nežinau, tačiau po viso tarkavimo apie nieką ir šį bei tą, finale pateiktos staigmenos, jausenos ir garso takelis tiesiog nebeturi prasmės, žiūrovas jau pernelyg prisvilęs.

Didžiuojuosi tais, kuriems šis filmas „pats geriausias lietuviškas filmas“ – teko girdėti tokių komentarų. Ir šie komentarai buvo daug juokingesni ir įdomesni, nei visas filmas.

Mano įvertinimas: 3/10

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tadas Blinda. Pradžia"

Sveiki,

Pagaliau ir aš pamačiau vieną svarbiausių lietuvių kino industrijoje įvykių per paskutinius metus – filmą „Tadas Blinda. Pradžia“ (2011 m.). Iš tikrųjų, kaip ir tikriausiai daugelis, filmą žiūrėjau todėl, kad jis „Made in Lithuania“, kitaip sakant, pasidomėjau savos šalies produkcija, gal labiau reiktų sakyti, bene pirmuoju komerciniu (neskaitant „Zero“ ir kitų komedijų) rimtesniu iššūkiu vien tik „tyliojo meninio“ pobūdžio filmams. Apie šį filmą iki šiol sklando daugybė legendų ir apkalbų. Skandalingas jo nutekėjimas į internetą sukėlė ant kojų teisuolius, kurie ėmėsi medžioti nelegaliai platinančių ir siunčiančių filmą. Paskutiniuoju metu filmas vėl srauniai teka „Linkomanijos“ puslapyje. Gal ir šiek tiek apmaudu, kad tiek pinigų prigrūstas filmas taip lengvai ateina į kiekvieno namus, bet kita vertus, jau pats laikas, nes kino teatruose pamatė tie, kurie tikrai pirko bilietus, DVD nusipirko per pirmąjį mėnesį tie, kurie iš tikrųjų norėjo jį nusipirkti, o kiti... geriausiu atveju būtų jį vis tiek per šventes pamatę per TV kaip ir kitus lietuvių filmus.

Mane šiek tiek nustebino „Sidabrinės gervės“ rinkimai, kada „Tadas Blinda. Pradžia“ skaudžiai gavo į kaulus ir apdovanojimas už geriausią metų filmą atiteko „Miegančių drugelių tvirtovei“, pastarasis, mano nuomone, Puipos darbas ir buvo žymiai geresnis. Taigi, mokomės brangiai kurti komercinį reginį ir mokomės juo džiaugtis, tad neverta lyginti su Pasaulio komercijos rinka, nors savus reikia pagerbti už drąsą, tačiau didelė dalis internautų visgi linkę pasmerkti filmą, jį išvadindami visokiausiais žodžiais. 

Mano akimis, filmas nėra jau toks prastas, kaip daugelis jį piešia, pridurdami, kad filme tik Lietuvos gamta graži, o visa kita – tuščia. Tenka sutikti, kad žali peizažai iš tikrųjų labai gražūs, estetiniai niuansai pakankamai gerai apgalvoti, silpniausioji dalis tikriausiai yra siužeto ištransliavimas ir charakteriai. Daugelis, kas matė pirminį Tados Blindos ekranizacijaą be paliovos lygina. Man patiko komentaras, kuriam visgi pritarčiau: „Pirmasis Tada Blinda buvo svieto lygintojas – jo visi bijojo, o šį Tadą Blindą – visi, kas netingi,  dūchina.“ Tenka pripažinti, kad pagrindinis vaidmuo, kažkodėl patekėtas dainininkui Mantui, atsipirko tik estetiškai – gražus veidas, balsas, kūnas, yra charizmos... Bet charakterio pasigedau. Ėjo iš kampo į kampą tą „auksinę subinę“ kartodamas ir kas antroje scenoje save menkindamas ir prikaišiodamas, kad nenori būti sukilėlių vadu. Kažkaip skystokas pasirodė vietomis, nors esama ir gerų dalykų – kartuvės ir laisvės troškulio išjautimas šioks toks, tiesa, kartais jau pasijusdavau, lyg žiūrėčiau romantinę dramą – poetinis literatūrinis kalbėjimas smarkiai vietomis prasimušdavo ir prasilenkdavo su realizmu. Iš aktorių gausos išskirčiau Antaną Šurną, kuris buvo pats geriausias, gal jo personažas dėkingas, gal puikus seno vilko meistrystės kraitis – vargšui, į užpakalį kulka pataikė, bet finale jis pabėgo, o tai liudija, kad filmas tikriausiai krauna kraitį ir ruošiasi tęsinio maratonui, tik įtariu, kad tęsinys nebesutrauks šitokio legiono smalsuolių, nes visgi nemaža dalis liko ir nusivylusių.

O aš nenusivyliau, žinojau, ko tikėtis, didelių pretenzijų nekėliau. Savam stiliuje ir žanre filmas, sakyčiau, visai neblogai atsilaikė. Gražus reginys savotiškai miniai, žinant ir jaučiant, kad tai lietuvių darbas ir jis nėra jau toks prastas, bet iki gero filmo, aišku, gerokai trūksta, daug spragų atsiveria žiūrint šį reginį. 

Mano įvertinimas: 7/10
IMDb: 7.3 

P.S. Anonsas tikrai gražiai sukaltas. 

Jūsų Maištinga Siela