Vinilinė plokštelė (Vinyl, LP): Madonna - Bedtime Stories (album 1994)

Sveiki,

Dar viena Madonnos vinilinė plokštelė pakliuvo į mano namų kolekciją ir tai 1994 metais pasirodęs šeštasis atlikėjos albumas „Bedtime Stories“. Kodėl būtent šis albumas? Gal dėl to, kad tai keista nostalgija besiformuojančiam R&B muziko stiliui, romios pop baladės, kuriose ir ilgesingos erotikos, ir Madonnos muzikinio virsmo... Tiesiog smagu kartais užsidėti šią plokštelę ir paklausyti tokios dainos kaip „Secret“, kuri kol kas viena mėgstamiausių šio albumo dainų.

Madonna – Secret

Madonna – Human Nature

Madonna – Bedtime Story

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Cher - "Cher" Vinyl, LP (1987)

Sveiki,

Senoji geroji balsingoji Cher mano vinilų kolekcijoje tikriausiai visais atvejais ras savo vietą. Bet paklauskite bet kurio penkiolikmečio, kas toji Cher, tai tikriausiai vienetai atsakys, kas ji tokia. Jos turėjo klausytis nebent mano tėvai, nes 1987 metais pasirodęs dvidešimt trečiasis Cher albumas pavadinimu „Cher“ iš esmės žymi atlikėjos prisikėlimą, nes ji jau po aktorės karjeros, ji jau po „Oskaro“, ji smarkiai garbanota, pilna pašėlusio roko, šiuolaikiška ir visiems patinkanti! Štai tokią Cher pradedu prisiminti ir šis albumas yra tik vienas didelis spyris, ką ji dar tik pasieks ateityje su ateinančiais albumais. Jau ko verta roko versija jos daina „Bang bang“ įrašyta legendinė daina verta savo atskiro klausytojo. Šiandien malonu ir gera jos tiesiog klausytis ir žinoti, kad buvo ir tebėra tokia muzika.

Cher – Bang bang

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Pirmadienis su Zuleicha prie Danės upės arba vandens tekėjimo dėsnis

Sveiki,

Kaip Jūs laikotės? Taip retai bedarau asmeninius įrašus, kad tikriausiai visai pamiršau, kad „Maištinga siela“ visgi buvo sukurta ne filmų ir knygų apžvalgoms, kiek kasdienybės įvykių apmąstymams išreikšti.

O atostogos vis tęsiasi, kad ir vasara šykšti, tačiau didelių karščių ir nenoriu. Man gerai taip, kaip yra – ledai šaldiklyje nesibaigia, vasara su literatūra ir filmais, ramiais pasivaikščiojimais. Tikriausiai pirmadienis ne kokia diena pasivaikščiojimams, ar ne? Bet tai visiška netiesa. Tik ne tokią dieną, kai sinoptikai paskelbė +24C*, kai iš tikrųjų oda trokšta vitamino D, o akys tolimesnio peizažo. 

Štai sėdžiu uostamiestyje prie remontuojamos krantinės. Ateina vyrukas su pučiamąją žarna ir sako: „traukitės, man reikia nupūsti lapus – tai mano darbas“. Lapus? Rimtai? Dar ne gi ne ruduo. Bet kur tau. Lapų jau palei Danės krantinę nemažai. Užverčiu Guzel Jachinos romaną „Zuleicha atmerkia akis“, vis tiek saulėje negaliu skaityti, akys skauda nuo popieriun atsimušusios šviesos, kad kur čia su Zuleicha beatmerksi akis, kai jas kaip tyčią tokią gražią dieną tenka užmerkti.

Danė teka į marias, bet dėl vėjo sukeltų bangų, atrodo, kad teka į priešingą pusę. „Meridianoje“ pietauja turčiai, prie laivo mušasi du neblaivūs vietiniai mėgėjai žvejai, slapčiomis gerdami kažkokį birzgalą, kuris, dievaži, nė per aguonos grūdą nepadaro jų dienos geresnės. Upėje vandens pedalus mina trys paauglės, kurios jau gerą valandą fotografuojasi šimtąją asmenutę (su kavos puodeliais, paskiau be). Nieko nesakau, labai dailios paauglės. Turės tarp vaikinų pasisekimą. Ir ašarų. O kaipgi be jų?

Pirmadienis ir atostogos. Nėra kur skubėti ir tai taip keista, lyg būčiau iškritęs dantis iš dantų karuselės. Kai sukaupiu mintis ir bandau galvoti vien pozityviai apie šį pasaulį, šalia atsisėda dvi pensininkės ir kalbasi nustekentos aristokratiškos inteligentijos žargonu apie savo anūkų ir vaikų rūpesčius. Vieną tikrai pamenu: „būkime demokratinės šalies pilietės, nebesikiškime į savo vaikų gyvenimą, kiek gi galima“. Negi ir aš taip kalbėsiu? Aišku, kad kalbėsiu. Dar ir kaip. Kaip prieš dešimt metų sakiau, kad nebūsiu nuobodus, nesėdėsiu krantinėje ir neskaitysiu „kaip diedas“, o griausiu šio pasaulio mitus, ardysiu kalnus, perplauksiu ryklių jūras, sutriuškinsiu priešus – o jų, kad tik daugiau! O dabar pažiūrėkit – būsimas trisdešimtmetis tiesiog drybso ramiai pavėsyje su knygute ir mėgaujasi, kad nereikia nieko daryti, tiesiog būti ir užtenka vien žinoti, kad upė apgaulinga, ji tik iš pažiūros teka dėl vėjo atgal, bet iš tikrųjų, kaip ir pagal visus pasaulio dėsnius, įteka į kokius nors nusistovėjusius vandenis. 

Ironiškai skambėjęs pasakymas „Niekada nesakyk niekada“ vis labiau skamba kaip „laba diena ir viso gero“!

P. S. Daug minčių sukėlė nuostabus Mahila.lt patalpintas įrašas „Kas darosi artėjant trisdešimtmečiui“.

P. S. S. Ir susimildami, pozityvumo daugiau!!! POZITYVUMO, žmonės! 

 Pirmadienio paukštis, kurio vardas Zuleicha.

Jūsų Maištinga Siela