Sveiki, brangūs
skaitytojai,
Na, štai, pagaliau
pamačiau „Juodoji našlaitė“ (angl. Orphan Black) sezoną ir belieka laukti
ateinančių kitų metų, kai vėlei pasirodys šis serialas. Nieko pernelyg daug
neanalizuodamas, galiu pasakyti, jog šį serialą taip lengva atsipūtus žiūrėti,
kad nebepajauti, kaip praskrieja laikas. Nors šį kartą jį žiūrėjau kur kas
ilgiau, nors viso labo tik 10 serijų, bet to pakako ir net nežinau, ar
norėčiau, kad būtų daugiau serijų sezonuose.
Kas naujo šiame sezone?
Tiesą sakant, pirmoji šio sezono pusė (pirmosios 5 serijos) buvo vienos
nuobodžiausių per visus tris sezonus. Tas baisus „Dajados“ kalėjimas, kuriame pabuvojo
tiek Sara, tiek Helena, man pasirodė pernelyg ištęstas ir nuobodus. Nenustebino
ir mokslininkės Virdžinijos atkaklumas kažką išgauti iš vyriškosios lyties
klonų. Žodžiu, kai serialas persirito į antrą pusę, vėlei pagavau azartą
žiūrėti, nes jame kur kas mažiau „Dajado“, o ir įvykių pačių pačiausių.
Antrajame sezone kiek
mažiau patikusi Alison pasakojimo istorija, šiame sezone išties tapo įdomi. Ji
save kandidatuoja į vietos valdžios rinkimus, bet įsivelia ir į narkotikų
platinimo verslą. Tai išties netikėta. Bene labiausiai nustebino Delfinos
vaidmuo, kuri pakeičia ligoninėje sveikstančią Reičel. Ir žinoma, ji perima ne
tik valdžios funkcijas, bet ir iš dalies Reičel šaltakraujiškuma, bet deja, taip
įvykiai susiklostė, kad kitame sezone Delfinos jau nebeišvysime, kaip ir aktoriaus
Dylan Bruce, kuris atliko Polo vaidmenį.
Šiame sezone kur kas
daugiau vietos skiriama aktoriui Ari Millen, kuris sukūrė irgi daug skirtingų
klono vaidmenų. Jo meilės istorija su Greise ir įsitraukimas, ieškant
originaliojo genomo, kad būtų užkirstas kelias klono mirtims vietomis netgi
nukonkuravo ir pačios Saros istoriją, kol ji kalėjo „Dajados“ būstinėje. Tiesa, tarp visų tų originaliojo
genomo paieškų, man jau susisuko visai galva, nes pasirodo jie turėjo būti
iškasti kūdikio palaikai, o pabaigoje išvis stebuklas – ji ponios S motina,
kuri, pasirodo tampa Saros tikra seserimi ir, žodžiu, vėl per giminystės ryšius
viskas apsiverčia ir kur kas maloniau žiūrėti, kaip Alison verda muilą rinkimų
kampanijai.
Kaip ir anksčiau, taip ir šiame sezone, atsiranda vis nauji klonai. Šįkart manikiūro specialistė Kristen.
Aktoriai per trečio sezono pristatymą.
Pagrindiniai klonai: Helena, Sara, Alison, Kosima.
Viena juokingiausių scenų šiame sezone - Alison ir jos vyro donio purvinas pinigų šokis lovoje.
Daug vietos šiame sezone vyriškajai klonų linijai.
Serialo vyrukai.
Kadras iš paskutinės serijos.
Helena kaunasi su Rudžiu.
Kosimos gyvenimas irgi
klostosi „įtartinai“ – taip ir neaišku, kaip ji pasveiko po to baisingo kosėjimo.
Šiame sezone ji susiranda draugę lesbietę, tai suprantama, eina emocinis
frontas su staiga sužvaigždėjusia Delfina. Visą sezoną vis trypiama vietoje,
bet tikroji valdžia vis dar lieka už uždangos ir ji neatskleidžiama.
Tikriausiai apie ją bus ketvirtasis sezonas, į kurį viena koja mus įveda
keistas Reičel įkalinimas jaukiuose apartamentuose, tačiau žaidimas tuo dar
nesibaigia. Vėl visi stumdosi, perbėginėja iš priešų linijos į Saros pozicijas
ir t. t. Kartais net juokinga ir net nevisai logiška, kaip elgiasi tie žmonės,
nors ir žino, kokiuose pavojuose jie yra atsidūrę, bet... Toks jausmas, kad
daugelis iš jų geriau neišduos savo darbo, bet geriau numirs.
Apskritai apie šį
sezoną galiu pasakyti taip: pirmoji pusė buvo šiek tiek susvyravusi ir
beprarandanti dėl šalutinių siužetinių linijų plėtojimo savo intrigą, tačiau
nuo sezono vidurio vėl pamažu grįžtama prie Saros ir „Klono klubo“, o sezonas
užbaigiamas efektingai su aliuzijomis į kitąmet pasirodysiantį ketvirtąjį „Juodosios
našlaitės“ sezoną. Ir žinoma, baisu, kad kūrėjai neišsikvėptų ir nenusivažiuotų
į lankas, suteikdami daugiau dėmesio kitiems personažams, nes nesinori, kad iš
nuostabiosios aktorės Tatianos Maslany kas pagrobtų pagrindinį vaidmenį ir iš „Juodosios
našlaitės“ serialas taptų „Juodasis našlaitis“, o juk tokių atvejų serialų
istorijoje būta ne kartą.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą