Serialas: "Juodoji našlaitė" / "Black Orphan" (4 sezonas)

Sveiki,

Pirmieji du sezonai „Juodosios našlaitės“ (angl. Black Orphan) buvo daugiau nei geri, jie tiesiog labai „kabliavo“ ir norėjosi žiūrėti be paliovos. Mokslinės fantastikos serialas apie genetiką ir kuriamus klounus neretai ši tema pasirodydavo filmuose, tačiau serialuose iš esmės ši idėjinis rezervas buvo neišnaudotas, todėl kuo puikiausiai suprantu, kad dirbti prie scenarijaus su šia tema tikrai velniškai įdomu.

Visgi trečiasis „Juodosios našlaitės“ sezonas sušlubavo ir žiūrėjosi ne be taip patikliai kaip ankstesnieji. Kažko pristigo, kažko būta per daug. O per daug, sakyčiau, bereikšmiškai užsižaista su visokiais bunkeriais, „Ledo“ projekto antraeiliais įvykiais, kurie žiūrint jau ketvirtą sezoną, kur priartėjama prie tikrosios tiesos, atrodo, kaip vienas didelis nereikalingas vingis, kas apskritai rodo, kad netgi toks serialas kaip „Juodoji našlaitė“ bando siužeto atžvilgiu tempti gumą ir ieškoti, kaip užkimšti seriją, bet paliekant didžiąją intrigą tolimesniems sezonams.

Taigi, po ketvirto sezono peržiūros, galiu pasakyti, kad trečiasis sezonas išties buvo turinio prasme suskystėjęs, o štai ketvirtas sezonas pagerina reikalus, kadangi pagaliau žaidžiama atviromis kortomis: mums jau žinoma beveik visa organizacijos grietinėlė, kaip veikia genetikos institucijos ir kaip maustomi paprasti žmonės. Ypač apvaisinimo klinikos, kurios, o dievai – nežiūrėkite šio sezono būdamos nėščios, mielos moterys, tai negerai jūsų vaisiui ir jūsų bendrai psichikai, tačiau taip, tokie aiškūs realūs pavyzdžiai kaip eksperimentas su kūdikiais „Juodąją našlaitę“ kilsteli dar į geresnį mokslinės fantastikos lygį.

 Kristel.

 Efektyvioji Helena.

 Šeimynėlė.

 Felikso tikroji sesuo.

 Mika ir Betė.

 Aktoriai.

Kaip ir buvo galima numatyti, šiame sezone atsiranda dar daugiau klonų ir dar daugiau Saros Mening variantų, bet didžiausia staigmena yra tai, kad pirmoji serija mus ne veltui grąžina į istorijos pradžią ir papasakoja daugiau apie po traukiniu palindusią Betę. Netrukus po šio sugrįžimo tampa aišku, su kuo turime reikalą ir kaip genetiniai eksperimentai valdo žmones. Netrukus atsiranda ir „Ledo“ konkurentai, kurie skruostuose implantuoja paslaptingas lervas. Tiesą sakant, taip ir nesupratau, kaip toji lerva ir dirbtinis apvaisinimas susijęs, tačiau vieną tokį „stebuklą“ turi ir pati Sara.

Tiesa, pati Sara šiame sezone atrodo kiek nusibaigusi kaip kumelė, ypač sezono pabaigoje – visur laksto, bando apsaugoti dukrelę Kirą ir vis dar žaidžia pavojingą žaidimą su Reichel ir kita opozicija. Kol ji vis dar kaip pagrindinis klonas rūpinasi tais nesibaigiančiais reikalais, kur kas patrauklesni atrodo kiti klonai, kad ir ta pati Elison ar jau iš ano sezono atsiradusi kirpėja Kristel, kuri, regis, kur kas įdomesnė ir šarmingesnė, nei Sara.

Kas be to, kad priartėjome prie organizacijų ir valdininkų šiame sezone dar verta? Ogi naujos paslaptys apie pačią genetiką. Didelis dėmesys Rachel personažui, kuri reabilituojasi savo motinos Suzanos namuose. Ji pradeda regėti nukirstą gulbę, kuri be jokios abejonės turi tiek simbolinę, tiek mokslinę reikšmę. Ar tai reiškia, kad klonai gali regėti kitų antrininkų akimis? Kol kas atsakymo ketvirtame sezone nerasime, tačiau akivaizdu, kad išgliaudžius vieną paslaptį, reikia atrasti ir kitą, todėl nuobodžiauti netenka, nors šiame sezone jaučiamas kažkoks neesmingumas, vilkinimas, tačiau jis ne toks akivaizdus, koks buvo trečiajame sezone ir tai yra gerai, nes serialas juda kryptinga linkme. Kryptingai, sakyčiau, judėjo ir aktorė Tatiana Maslany, kuri šiemet jau paskelbta tarp nominantų „Emmy“ apdovanojimuose. Kas žino, gal jai ir pavyks jį pelnyti, juolab, kad nežinau daugiau nė vieno personažo nei kine, nei seriale, kad būtų šitiek daug persikūnyta vienam projektui. Aktorė šiam serialui atiduoda išties labai daug, o ji dar ir prodiuserė. 

Taigi lauksiu penktojo sezono ir šiek tiek ilsėsiuosi nuo klonų. Labai norėtųsi tikėti, kad penktasis sezonas bus dar geresnis ir pagaliau Sara Mening iš tikrųjų vėl taps patraukli ir įdomi.

Jūsų Maištinga Siela

Apklausos rezultatai: Geriausi serialai per paskutiniuosius 8-5 metus

Sveiki,

Pagaliau baigėsi ilgai trukęs balsavimas dėl geriausio, Jūsų manymu, TV serialo per pastaruosius 8-5 metus. Gaila, kad į balsavimą negalėjau įtraukti daug serialų pavadinimų, tad stengiausi pačius populiariausius, tad rezultatai yra tokie, kokie yra.

Balsavime, kuris truko daugiau nei pusmetį, prabalsavo 397 asmenys, kurie iš pasirinkto serialo sąrašo galėjo rinktis Jiems patinkantį arba patinkančius kelis variantus. Kad ir kaip bebūtų keista, daugiausia Jūsų balsų surinko (be kategorijos „kiti serialai“) serialas „Sostų karai“ – 73 jūsų balsų, o tai sudaro 18 procentų visų balsų. Taip pat, Jūsų nuomone, geriausi serialai yra: „Bręstantis blogis“ – 72 balsai, „Amerikietiška siaubo istorija“ – 71 balsas, „Vaikščiojantys negyvėliai“ – 52, „Vampyro dienoraščiai“ – 51.

Daugiau pozicijų su rezultatais matote viršuje esančioje lentelėje. 

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Juodoji našlaitė" / "Orphan Black" (3 sezonas)

Sveiki, brangūs skaitytojai,

Na, štai, pagaliau pamačiau „Juodoji našlaitė“ (angl. Orphan Black) sezoną ir belieka laukti ateinančių kitų metų, kai vėlei pasirodys šis serialas. Nieko pernelyg daug neanalizuodamas, galiu pasakyti, jog šį serialą taip lengva atsipūtus žiūrėti, kad nebepajauti, kaip praskrieja laikas. Nors šį kartą jį žiūrėjau kur kas ilgiau, nors viso labo tik 10 serijų, bet to pakako ir net nežinau, ar norėčiau, kad būtų daugiau serijų sezonuose.

Kas naujo šiame sezone? Tiesą sakant, pirmoji šio sezono pusė (pirmosios 5 serijos) buvo vienos nuobodžiausių per visus tris sezonus. Tas baisus „Dajados“ kalėjimas, kuriame pabuvojo tiek Sara, tiek Helena, man pasirodė pernelyg ištęstas ir nuobodus. Nenustebino ir mokslininkės Virdžinijos atkaklumas kažką išgauti iš vyriškosios lyties klonų. Žodžiu, kai serialas persirito į antrą pusę, vėlei pagavau azartą žiūrėti, nes jame kur kas mažiau „Dajado“, o ir įvykių pačių pačiausių.

Antrajame sezone kiek mažiau patikusi Alison pasakojimo istorija, šiame sezone išties tapo įdomi. Ji save kandidatuoja į vietos valdžios rinkimus, bet įsivelia ir į narkotikų platinimo verslą. Tai išties netikėta. Bene labiausiai nustebino Delfinos vaidmuo, kuri pakeičia ligoninėje sveikstančią Reičel. Ir žinoma, ji perima ne tik valdžios funkcijas, bet ir iš dalies Reičel šaltakraujiškuma, bet deja, taip įvykiai susiklostė, kad kitame sezone Delfinos jau nebeišvysime, kaip ir aktoriaus Dylan Bruce, kuris atliko Polo vaidmenį. 

Šiame sezone kur kas daugiau vietos skiriama aktoriui Ari Millen, kuris sukūrė irgi daug skirtingų klono vaidmenų. Jo meilės istorija su Greise ir įsitraukimas, ieškant originaliojo genomo, kad būtų užkirstas kelias klono mirtims vietomis netgi nukonkuravo ir pačios Saros istoriją, kol ji kalėjo „Dajados“  būstinėje. Tiesa, tarp visų tų originaliojo genomo paieškų, man jau susisuko visai galva, nes pasirodo jie turėjo būti iškasti kūdikio palaikai, o pabaigoje išvis stebuklas – ji ponios S motina, kuri, pasirodo tampa Saros tikra seserimi ir, žodžiu, vėl per giminystės ryšius viskas apsiverčia ir kur kas maloniau žiūrėti, kaip Alison verda muilą rinkimų kampanijai.

Kaip ir anksčiau, taip ir šiame sezone, atsiranda vis nauji klonai. Šįkart manikiūro specialistė Kristen.

 Aktoriai per trečio sezono pristatymą.

Pagrindiniai klonai: Helena, Sara, Alison, Kosima. 

 Viena juokingiausių scenų šiame sezone - Alison ir jos vyro donio purvinas pinigų šokis lovoje.

 Daug vietos šiame sezone vyriškajai klonų linijai.

Serialo vyrukai.

 Kadras iš paskutinės serijos. 

Helena kaunasi su Rudžiu.

Kosimos gyvenimas irgi klostosi „įtartinai“ – taip ir neaišku, kaip ji pasveiko po to baisingo kosėjimo. Šiame sezone ji susiranda draugę lesbietę, tai suprantama, eina emocinis frontas su staiga sužvaigždėjusia Delfina. Visą sezoną vis trypiama vietoje, bet tikroji valdžia vis dar lieka už uždangos ir ji neatskleidžiama. Tikriausiai apie ją bus ketvirtasis sezonas, į kurį viena koja mus įveda keistas Reičel įkalinimas jaukiuose apartamentuose, tačiau žaidimas tuo dar nesibaigia. Vėl visi stumdosi, perbėginėja iš priešų linijos į Saros pozicijas ir t. t. Kartais net juokinga ir net nevisai logiška, kaip elgiasi tie žmonės, nors ir žino, kokiuose pavojuose jie yra atsidūrę, bet... Toks jausmas, kad daugelis iš jų geriau neišduos savo darbo, bet geriau numirs.

Apskritai apie šį sezoną galiu pasakyti taip: pirmoji pusė buvo šiek tiek susvyravusi ir beprarandanti dėl šalutinių siužetinių linijų plėtojimo savo intrigą, tačiau nuo sezono vidurio vėl pamažu grįžtama prie Saros ir „Klono klubo“, o sezonas užbaigiamas efektingai su aliuzijomis į kitąmet pasirodysiantį ketvirtąjį „Juodosios našlaitės“ sezoną. Ir žinoma, baisu, kad kūrėjai neišsikvėptų ir nenusivažiuotų į lankas, suteikdami daugiau dėmesio kitiems personažams, nes nesinori, kad iš nuostabiosios aktorės Tatianos Maslany kas pagrobtų pagrindinį vaidmenį ir iš „Juodosios našlaitės“ serialas taptų „Juodasis našlaitis“, o juk tokių atvejų serialų istorijoje būta ne kartą.

Jūsų Maištinga Siela