2015 m. lapkričio 1 d., sekmadienis

Filmas: "Svaigulys" / "Vertigo"




Sveiki, mieli skaitytojai,

Lėtai, bet tęsiu geriausių Alfred Hitchcock filmų peržiūras ir šįkart jau trečioji mano matyta jo juosta „Svaigulys“ (angl. Vertigo) (1958). Šį filmą pasirinkau Helovyno nakčiai, nors jame maža to siaubo, bet žiūrėjimo malonumas užtat buvo garantuotas. Prieš tai matyti „Psichopatas“ ir „Langas į kiemą“ taip pat buvo tikra karamelė akims ir sielai, tai lyginant su jais „Svaigulys“ man pasirodė įdomesnis ir geresnis už „Langą į kiemą“.

Apskritai filmas pagal įvairius topus yra laikomas vienas geriausių per visą kino industriją. Šio titulo „Svaigulys“ gviešiesi ilgus dešimtmečius vis nenumaldomai kildamas ir pagaliau 2012 m. (topas pertvarkomas kas 10 metų) jam pavyko įsitvirtinti geriausiųjų pozicijos viršūnėje. Apskritai kalbant, filmas išties geras. Jame yra visko – lėtos draminės tėkmės, intrigos, jausmų pertekliaus, detektyvo, bet labiausiai filmą „puošia“ scenarijaus cinkelis duoti pagrindiniam personažo aukščio baimės ligą, kuri suteikia personažui svaigulį. Svaigulys įgauna metaforinę galią ir jis įsiviešpatauja ne tik kaip liga, bet apskritai kaip detektyvo dvasinės būsenos susverdėjimas, iliuzijų pasaulio patikrinimas. Veikėjai pradeda balansuoti tarp tikrovės ir vaiduokliškai iliuzinės tikrovės – šitoks balansavimas anuomet kine buvo tikrai nuostabus. Jis ir tebėra nuostabus netgi lyginant su Ingmar Bergmano „Žemuogių pievele“, kur ryškiai akcentuojama sapno plotmė.

„Svaigulys“ be jokios abejonės yra ir klasikinė sentimentalizmo istorija. Tiesiog nualpti galima, kaip vyrukas spaudžia moterį pasikeisti išoriškai, kad patikrintų praeities įvykius, net galvoj netelpa, kaip jis nemato, kad tai yra ta pati moteris! Žinoma, visi romantiniai apsikabinimai, simfoninis garso takelis – tiesiog viskas puiku, nors ir panašėja į šiuolaikines muilo operas. Visgi filmas labiau detektyvinis, su mistikos elementais. Viena gražiausių ir įspūdingiausių scenų, bent man, yra pasivaikščiojimas po sekvojų mišką ir rąsto rievių analizė, per kurią bandoma sumistifikuoti veikėjos psichinę būklę. 

Filmas tiesiog vertas savo žiūrovo. Nemirštanti klasika, kaip ir visi A. Hitchcocko aktoriai, kuriais gėrėjausi ir gėrėjausi...

Mano įvertinimas: 9.5/10
IMDb: 8.4 


Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą