Oriono žvaigždynas, "Oriono juosta" arba "Oriono diržas": istorija ir mitai apie Šienpjovių/Oriono žvaigždyną ir tris žvaigždes

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Ar jūs taip pat mėgstate nagrinėti danguje esančias žvaigždes? Stebėti, kaip jos blyksi, kaip naktiniame danguje atsiranda keistai skaidančių dronų ir lėktuvų? Aš nuo mažumės kiekvieną vėlyvą rudenį ir žiemą stebėdavau danguje atsirandančias tokias stebuklingai viena paskui išsidėsčiusias tris žvaigždes, apie kurias oficialiai sužinojau jau tik suaugęs, kai ėmiau domėtis, kaip jos galėtų vadintis. O jos turi pavadinimą – „Oriono juosta“ arba, jeigu versime iš anglų kalbos „Oriono diržas“, nes šios trys žvaigždės, pasirodo, sudaro Orinio liemenį, bet kas tas Orionas, kas tai per žvaigždynas ir kokia čia sistema, šįkart apie tai ir pakalbėsiu.

 

Oficialioji mokslinė Oriono žvaigždyno istorija

 

Oriono žvaigždynas, angliškai žinomas kaip Orion constellation, yra vienas iš 88 moderniųjų žvaigždynų, užimantis 594 kvadratinius laipsnius ir pagal dydį esantis 26-as. Jis yra vienas iš labiausiai atpažįstamų ir ryškiausių žvaigždynų naktiniame danguje. Geografiškai jis yra išsidėstęs prie dangaus pusiaujo, todėl yra matomas didelėje Žemės dalyje. Lietuvoje, esančioje Šiaurės pusrutulyje, Orionas geriausiai matomas žiemos vakarais, ypač nuo sausio iki balandžio mėnesio. Šiltesniais mėnesiais (nuo gegužės iki liepos) jis yra dienos danguje ir tampa nematomas.

 

Orioną sudaro kelios ryškios žvaigždės, kurios formuoja atpažįstamą figūrą. Keturi pagrindiniai kampai, formuojantys stačiakampio formos figūrą, yra Rigelis (Beta Orionis), Betelgeizė (Alpha Orionis), Belatriksė (Gamma Orionis) ir Saifas (Kappa Orionis). Pačioje figūros centre yra ryškus asterizmas, žinomas kaip Oriono juosta, sudaryta iš trijų žvaigždžių sistema, apie kurią kalbėsiu atskirai, vadinamoji „Oriono juosta“. Verta paminėti, kad Orionas yra ypač turtingas masyviomis ir ryškiomis, karštomis, mėlynos spalvos supermilžinėmis žvaigždėmis.

Žirgo Galvos ūkas Oriono žvaigždyne

 

Orionas yra itin svarbus moksliniams tyrimams dėl daugybės joje esančių giliajame danguje esančių objektų. Jis yra viena intensyviausių žvaigždžių formavimosi sričių Paukščių Tako galaktikoje. Viduryje esantis Oriono ūkas (M42) yra vienas ryškiausių ūkų danguje ir gali būti matomas plika akimi. Jame esantis Trapezium klasteris yra jauna žvaigždžių grupė, kurios amžius siekia vos kelis šimtus tūkstančių metų. Astronomai, naudodami tokius prietaisus kaip Chandra rentgeno spindulių observatorija, atrado itin karštas pagrindines žvaigždes, kurių temperatūra siekia iki 60 000 kelvinų, taip pat stebėjo ir vis dar vykstančius žvaigždžių formavimosi procesus. Be to, šalia Oriono juostos esantis Žirgo Galvos ūkas (IC 434) yra dar vienas įspūdingas objektas, kurį astronomai nuolat tyrinėja. Verta paminėti, kad kasmet spalio mėnesį, Orionas tampa Orionidų meteorų lietaus radiantiniu tašku, kurio tėvinis kūnas yra garsioji Halio kometa. Šis žvaigždynas buvo tyrinėjamas nuo pat senovės, jau II a. astronomas Ptolemėjus jį įtraukė į savo sudarytą 48 žvaigždynų sąrašą.

 

Apie „Oriono juostą“: jos sistema ir pavadinimai, sandara

 

Tiek Vakarų, tiek Rytų kultūrose, Oriono žvaigždyno atpažįstamąjį elementą – Oriono juostą – sudaro trys ryškios žvaigždės: Alnitakas, Alnilamas ir Mintaka. Nors Vakarų astronomijoje jos yra žymimos graikiškomis raidėmis Zeta, Epsilon ir Delta Orionis, jų pavadinimai turi arabišką kilmę ir yra glaudžiai susiję su jų išvaizda.

 

Alnitakas (Zeta Orionis) – pirmoji iš rytų pusės. Jos pavadinimas kilęs iš arabų kalbos žodžio, reiškiančio „juosta“. Ši žvaigždė yra nutolusi nuo Žemės maždaug 1 260 šviesmečių. Tai yra karšta, masyvi mėlynoji supermilžinė, kuri iš tiesų yra tris kartus didesnė už Saulę. Alnilamas (Epsilon Orionis) yra vidurinė ir ryškiausia iš trijų Juostos žvaigždžių. Jos pavadinimas kilęs iš arabiško posakio, reiškiančio „perlų vėrinys“. Šis pavadinimas pabrėžia jos, kaip perlo, vietą tarp kitų dviejų žvaigždžių. Alnilamas yra nuo Žemės nutolęs maždaug 1 344 šviesmečių atstumu. Mintaka (Delta Orionis) yra vakariausia ir šiauriausia iš Juostos žvaigždžių. Jos pavadinimas arabų kalba reiškia „diržas“. Mintaka yra sudėtinė žvaigždžių sistema, sudaryta iš kelių žvaigždžių, kurios iš Žemės atrodo kaip viena. Ji yra nutolusi nuo Žemės apie 1 200 šviesmečių.

 

Šios trys žvaigždės, nepaisant didelio atstumo tarp jų, danguje atrodo kaip tobulai tiesia linija išsidėstęs asterizmas (tai lengvai atpažįstama, vizualiai ryški žvaigždžių grupė, kuri nėra oficialiai pripažinta kaip žvaigždynas, bet sudaro atskirą modelį danguje), kuris dešimtmečiais tarnavo kaip lengvai atpažįstamas orientyras astronomams ir laivų navigatoriams. Jų arabiški pavadinimai atspindi ilgametę astronomijos tradiciją, perimant ir pritaikant iš senovės mokslo, o jų reikšmės nurodo tiesioginę fizinę išvaizdą ir poziciją danguje.

 

Kodėl žvaigždynas vadinasi Orionu? Sąsajos su Antikos mitais

Paveikslas „Diana ir Orionas“ (arba „Artemidė ir Orionas“, jeigu imsime pagal graikų tradiciją), dailininkas Johann Heinrich Tischbein, 1762.

Žvaigždynas gavo Oriono vardą dėl senovės graikų mitologijos. Oriono pavadinimą davė graikai, kurie šią žvaigždžių grupę įžvelgė kaip galingą medžiotoją, o jame esančios žvaigždės, tokios kaip Betelgeizė ir Rigelis, jam tapo pečiais ir kojomis, o Oriono juosta – diržu. Tai buvo įprasta senovės kultūroms, kurios nakties danguje esančius žvaigždžių raštus siejo su savo mitais, herojais ir dievybėmis, kad paaiškintų pasaulį ir padėtų orientuotis.

 

Pasak graikų mito, Orionas buvo milžiniškas, antgamtiškai stiprus medžiotojas, jūros dievo Poseidono sūnus. Jo gyvenimas buvo pilnas nuotykių, tačiau vienas iš labiausiai žinomų mitų pasakoja apie jo mirtį. Orionas gyrėsi, kad gali nužudyti bet kurį gyvūną Žemėje. Dėl to Gaja, Žemės deivė, išsiuntė skorpioną, kad jį nužudytų. Mūšis buvo toks įspūdingas, kad Dzeusas (arba Artemidė, priklausomai nuo mito versijos) pakėlė Orioną ir skorpioną į dangų, kad visi galėtų matyti jų didingą kovą. Būtent dėl šios legendos, Oriono ir Skorpiono žvaigždynai niekada neatsiduria danguje tuo pačiu metu. Orionas pasirodo žiemos danguje, o Skorpionas – vasaros, tarsi vienas bėgtų nuo kito per visą dangaus skliautą. Šis mitas ir žvaigždžių išsidėstymas danguje glaudžiai susiejo Oriono žvaigždyną su herojaus atminimu, amžinai vaizduojant jį kaip galingą medžiotoją su lazda ar skydu vienoje rankoje.

 

Kaip senovės lietuviai (baltai) vadino Oriono žvaigždyną?

 

Lietuvių ir baltų kultūrose Oriono žvaigždynas buvo susietas su kasdiene buitimi ir žemės ūkio darbais, o ne su mitologiniais herojais. Šis žvaigždynas turėjo kelis pavadinimus, kurie atspindėjo jo formą ir ryšį su gamtos ciklais.

 

Oriono juostą (tris ryškiausias žvaigždes) dažniausiai vadindavo „Šienpjoviais“ arba „Kūlėjais“. Tokie pavadinimai atspindėjo ryšį su šienapjūtės ir javų kūlimo darbais, kas buvo gyvybiškai svarbu žemdirbių bendruomenei. Visas žvaigždynas kartais buvo vadinamas ir „Trijomis seselėmis verpėjomis“ arba „Trijomis mergelėmis“, pabrėžiant ryšį su namų ruoša.

 

Šie pavadinimai rodo, kad senovės baltams žvaigždės buvo ne tik dangaus papuošalai, bet ir svarbūs laiko matavimo bei darbų planavimo įrankiai. Ryškus ir lengvai atpažįstamas Oriono žvaigždynas jiems tarnavo kaip natūralus kalendorius, nurodantis, kada prasideda ar baigiasi tam tikri žemės ūkio darbai.

 

Tai tiek šįkart apie dangaus kūnus.

 

Maištinga Siela

Dienos citata: Mikalojus Kopernikas apie Saulės reikšmę mūsų Visatoje

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Štai kaip Mikalojus Kopernikas vaizdžiai, kone literatūriškai perteikė Saulės poziciją tuometinėje suvokiamoje Visatoje:

 

„Saulė teisingai vadinama Šviesuliu, Protu, Visatos Valdove. Hermis Trismegistras ją vadina Regimuoju Dievu, Sofoklio Elektra – Visaregiu. Taigi, Saulė tartum sėdi karaliaus soste valdydama savo vaikus planetas, besisukančias aplink ją.“ Mikalojus Kopernikas (1473-1543)

 

Įdomu tai, kad tam tikruose ir visai, sakyčiau patikimuose šaltiniuose vartojamas ne Mikalojaus Koperniko vardas, o Nikalojaus Koperniko.

 

Ši garsi Mikalojaus Koperniko citata buvo parašyta jo pagrindiniame veikale „Apie dangaus sferų sukimąsi“ (De revolutionibus orbium coelestium), išleistame 1543 metais, likus vos kelioms valandoms iki jo mirties. Šiame darbe Kopernikas pirmą kartą išsamiai aprašė ir pagrindė heliocentrinę sistemą, teigdamas, kad Saulė, o ne Žemė, yra visatos centre. Citata atsirado trečiosios knygos dešimtame skyriuje, kuriame Kopernikas paaiškina, kodėl Žemė turėtų suktis aplink Saulę. Cituodamas antikos mąstytojus, jis ne tik poetiškai išaukštino Saulės svarbą, bet ir siekė pagrįsti savo teoriją istoriniu autoritetu, tuo metu, kai jo idėjos buvo radikaliai naujos ir prieštaravo visuotinai priimtam geocentriniam modeliui. Ši citata puikiai atspindi Koperniko mąstymo revoliucingumą, lyginant Saulę su karaliumi, o aplink ją skriejančias planetas – su jo valdomais pavaldiniais.

 

Tiesa, mane stebino, kad pats Kopernikas savo atradimus padarė iliustruodamas mistikais ir tuo metu alchemikų-astrologų teorijomis ir pasakojimais. Kad Kopernikas buvo linkęs į teosofiją, o ne religines dogmas, rodo ir citatoje panaudotas terminas Hermi Trismegistras, apie kurį beveik asmeniškai nieko nežinojau. Hermis Trismegistras (gr. Ἑρμῆς ὁ Τρισμέγιστος, „Triskart didis Hermis“) yra legendinis išminčius ir pranašas. Jo vardas yra graikų dievo Hermio ir egiptiečių dievo Toto, rašto, išminties ir magijos dievo, sinkretinis (susiliejęs) derinys. Šis mitinis personažas laikomas hermetizmo, senovės religinės ir filosofinės tradicijos, pradininku. Jam priskiriami įvairūs tekstai, vadinami „Corpus Hermeticum“, kuriuose nagrinėjami metafizikos, alchemijos, astrologijos ir magijos klausimai. Hermio Trismegistro mokymai buvo itin populiarūs Renesanso epochoje, kai jis buvo laikomas senovės išminties šaltiniu ir vienu didžiausių filosofų.

 

Jūsų Maištinga Siela

Uranas – pirmoji planeta, aptikta teleskopu

 

Sveiki,

 

Taip, Uranas yra pirmoji planeta aptikta teleskopu, septintoji nuo saulės. Tai nutiko 1781 metų kovo 13 dieną, ją atrado William Herschel.

Urano simbolis astronomijoje.

Urano simbolis astrologijoje.

Jūsų Maištinga Siela

Koks vandenynas egzistuoja Mėnulyje?

 

Sveiki,

 

Šiaip Mėnulyje daugelis kraterių yra vadinami jūromis, tačiau jame yra ir vienas vandenynas (Mare Tranquillitatis), kuris pavadintas Ramybės vandenynu, nuotraukoje galite tai pamatyti. Žemė savo ruoštu turi Ramųjį vandenyną.

 

Jūsų Maištinga Siela

Esė: Jupiteris susijungia su Saturnu. Vandenio eros pradžia. Tikrumo ilgesys

Labas,

Toks paprastas labas ir tokia ypatinga diena. Vandenio eros pradžia. Nors kada ta Vandenio era prasidėjo? Jau gal prieš dešimt metų, o vis dar šnekama ir šnekama, kad prasideda, prasideda, visą dešimtmetį buvome „tik įžangoje“. Šiandien viename taške po 800 metų susitiks Jupiteris ir Saturnas ir kartu sudarys vieną labai ryškią žvaigždę. Ir ji per saulėgrįžą! Visai kaip prieš daugybę metų, kai pagal legendą Trys karaliai pamatė žvaigždę ir gimė Jėzus Kristus.

 

Šis reiškinys bus matomas (jeigu bus giedra) ir Lietuvoje, pietvakariniame dangaus skliaute. Beveik pusę devynių vakaro. Galite stebėti iš savo namų kiemų, balkonų, arklidžių ir šaligatvių šį reiškinį, kurio nebus dar 800 metų. Reiškinį, kuris buvo taip seniai, kad net apima marus, karus, Vytautą Didįjį, Kolumbą, Viduramžius.

 

Kai mąstau apie žmogiškąjį laiką, man patinka turėti epochų laiko sampratą, arba dangaus kūnų judėjimo sankirtas, retus reiškinius. Tai padeda suvokti savo mirtingą kūną ir nemirtingą sielą, padeda suvokti, kaip viskas banaliai nesvarbu, turiu galvoje, tuos darbus ir prikurtas dramas, problemas, kurių nebebus, kai manęs nebebus. Kiek viskas yra laikina ir nesvarbu, kad belieka tik sėdėti balkone ir stebėti visą tą sureikšmintą proto bėdų turgaus maratoną. Juk esmė tame, kad kančios nėra ir problemų nėra. Yra tik įsitraukimas ir patikėjimas, kad viskas blogai. Viskas juk kur kas įdomiau vyksta virš problemų. Toji ramybė, vienintelis pamirštas šviesulys, kuris turėtų būti mūsų orientyras, o ne tos juodosios egzistencinės mūsų skylės, į kurias įkrentame, pasiduodame klaikiai jų gravitacijai, murkdomės santykiuose, ligose, rūpinamės kitais, išsieikvojame... Ar jūs nekeliate klausimo: o kodėl yra toks žmogiškasis gyvenimas? Va toks, be ramybės, su susikurtomis iliuzijomis?

 

Mes, žmonės ,esame kolektyvinės sąmonės akumuliatorius. Labai sunku pasikeisti be atsiribojimo nuo žmonių, pakeisti gyvenimo kokybę, laikytis tos sužibusios žvaigždės. Kitą vertus, jeigu pasikeisi, galimas daiktas, kad pokytis įvyks ir tavo artimiesiems, o šalia jų – kitų artimiesiems ir taip iki pasaulio galo. Laimė ir šviesa, sakyčiau, toks pats maras, kaip ir juodligė. Norėčiau, kad ji sklistų greičiau, nei žingsnis po žingsnį einanti Vandenio era. Juk po 10 metų vėl kažkas sakys: o tai dar vienas kosminis reiškinys, su kuriuo prasideda Tikroji Vandenio era. Ir dar, ir dar... Lyg atidėliojama pasaulio pabaiga, lyg iš tikrųjų naujasis Renesansas taip niekada iš tikrųjų r neprasidėtų.

 

Pavargstu nuo iliuzijų, netikrumo, apsimetinėjimo. Nebenoriu užsiimti savigaila. Noriu tiesiog, kad visa tai liautųsi. Noriu ramybės. Per platybės atsklindančios šviesos. Išsigryninimo. Naujos epochos. Vandenio baliaus.

 

Jūsų Maištinga Siela