Dr.
Kate Lister. „Įdomioji sekso istorija“ – Vilnius: Alma littera, 2026. – 416 p.
Sveiki,
brangūs skaitytojai!
Pastaruoju
metu pradėjau nemažai skaityti populiariosios mokslinės literatūros ir viena iš
jų –britų mokslininkės Kate Lister (g. 1981) neseniai į lietuvių kalbą
išversta ir išleista knygą Įdomioji sekso istorija (angl. A
Curious History of Sex), kuri originalo kalba pasirodė per patį karantiną –
2020 metais ir beregint susilaukė nemažai susidomėjimo. Į lietuvių kalbą šį
veikalą išvertė Eglė Podčašinskienė, o išleido leidykla Alma littera. Seksas
ir seksualiniai klausimai, manau, visada bus tas diskusinis socialinis laukas,
dėl kurio susitarti netgi šiandien liberalioms visuomenės gana sudėtinga. Pastarieji
penkeri metai JAV-ose ir tam tikrose Europos Sąjungos šalyse vėl parodė, kad prasidėjo
seksualinis suvaržymas, puritoniškų ir radikalių politikų įtakon nusavinta
žmogaus seksualinė įvairovė paversta gėdinimo, manipuliavimo bei „skaldyk ir
valdyk“ įrankiu, nes niekas taip žmogaus nejaudina, nei žinojimas, kad yra teisingas
ir neteisingas seksualumas bei jo išraiškos. Deja, autorė bando sugriauti
šį mitą, analizuodama įvairiausiais aspektais žmonių seksualumą nuo Antikos laikų
iki šių dienų.
Lietuvių
kalboje nedaug turime knygų apie seksualumą. Viena ryškiausių pastarųjų laikų
knyga Valdemaro Klumbio ir Tomo Vaisetos pasirodžiusi studija Mažasis o:
seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje (Baltos lankos, 2022). Apie vyrų
seksualumą yra rašęs Artūras Tereškinas savo eseistiniuose leidiniuose bei
moksliniame tyrime Vyrų pasaulis (Baltos lankos, 2011) bei Vyrai
nusivylimo ekonomikose: tarp gero gyvenimo ir socialinės atskirties su autorių
kolektyvu, tačiau seksualumas tebuvo viena iš dedamųjų turinio dalių. Į
lietuvių kalbą daugiausia iš užsienio kalbos verčiama erotinio ir sekso
pobūdžio literatūra, kuri anksčiau buvo pardavinėja kaip literatūra
suaugusiems, o dabar priskiriama tiesiog prie higienos ir (savi)malonumo
literatūros, pavartoma knygyne net paaugliams. Štai Dr. Kate Lister yra
pripažinta istorikė, rašytoja ir tinkalaidžių kūrėja, universiteto dėstytoja,
kurios pagrindinės veiklos sritys yra moterų teisės, seksualumo istorija ir
seksualinio elgesio raida, tad ir jos Įdomioji sekso istorija iš esmės
yra apie seksą kaip reiškinį.
Knyga
nesudėtinga ir, tiesą sakant, labai nustebino, kad taip lengvai parašyta. Kai kada
dvelkė tokiu populiariosios žurnalistikos stiliumi, kokį galima pasiskaityti Skaivos
Jasevičiūtės tuštokuose straipsniuose ar žurnaluose panelėms apie pirmąsias
sekso patirtis (visada stebėjausi, kad vyrukai jaunuoliai niekada tokių
leidinių neturėjo, tad jų edukacija buvo Lietuvoje visada išskirtinai silpnesnė,
atėjusi labiau iš prastos pornografijos, nei žurnalistinio pramoginio supažindinimo
turinio). Įdomiojoje sekso istorijoje autorė apžvelgia tik jai įdomias
ir svarbias temas ir kaip pati teigia: „Neįmanoma parašyti išsamios sekso
istorijos. Nesu tikra, ar kam nors tai pavyks, nes nėra vienos sekso istorijos –
jų daugybė (p. 333).“ Skaitant knygą, darosi akivaizdu, kad studija
atskleidžia labiau pačios Dr. Kate Lister pažiūros ir žvilgsnį, o jeigu apie
seksą būtų rašęs vyras, tada akcentai būtų sudėti visiškai kitokie.
Asmeniškai
pačią studiją pervadinčiau į Įdomiąją vulvos istoriją, nes Įdomioji sekso
istorija parašyta iš feministinės perspektyvos, tad visi skyriaus akcentai
labiau yra, kaip pati autorė teigia, apie putytes, vulvas, makštis ir t.
t. Tai moteriškoji sekso istorijos studija, kur apie varpas ir vyrų seksualumą
rasite ne tiek ir daug, sakyčiau, veikiau tik kontekste tik tam, kad būtų
atskleista, kaip vyrai naudojosi drausdami, nusižengdami, kurdami poeziją,
dievindami moters seksualumą ir jį išnaudodami savo lytiškumui ir politikai įgalinti.
Nepaisant to, vyrams, manau, vis tiek ši knyga bus įdomi, nes jame išties daug
informacijos, labiausiai veikia istorinis diskursas, t. y. daugybė aliuzijų,
nuorodų į tam tikras istorines asmenybes, epochas ir jų reiškinius. Knyga kaip
koks kaleidoskopas, leidžia, pvz., apie Viduramžius mąstyti ne vien kaip apie sugėdintus
žmones, kurie plakė save už geidulius, dėvėdami ašutines, bet kaip ir
ištvirkusią liaudį, kur Kryžiaus žygio metu vyrai nešiojo po Europą lytiškai
plintančias ligas.
Autorė
knygą pradeda nuo etimologijos, iš kur kilo lytinių organų pavadinimai. Aišku, čia
įdomiausia būtų skyrius lingvistams ir kalbotyros mokslo žmonėms. Kita vertus,
knyga parašyta iš anglosaksų perspektyvos, todėl didelis dėmesys skirtas
britiškai, amerikietiškai ir Vakarų Europos perspektyvai, todėl nieko čia
nerasite apie seksualumą ar seksą tai, kas vyko, pvz., LDK ar Abiejų Tautų
respublikoje. Autorės žiūros kampas išskirtinai anglosaksiškas, tačiau ji
remiasi Antika, Vakarų civilizacijos ištakomis, tad retai kada „dėl egzotikos“
nuklysta į Aziją ar Afriką, kurių civilizacijos tampa labiau kontekstais
atskleisti seksualumo ir sekso kultūros įvairovę.
Dr. Kate Lister
Kalbėdama
apie seksualumą ir seksą bei kūną, autorė pabrėžia, kad Europoje, kur vyravo
krikščionybė, pažiūras ir supratimą formavo dažnai ne tik mokslo žinių stygius,
bet ir prietaringumas. Knygoje rasite tokių įdomių faktų kaip: „Dideli
klitoriai visada buvo siejami su dideliu lytiniu potraukiu ir lesbianizmu, o
XVIII amžiuje paplitęs neigiamas požiūris į masturbaciją paskatino naujas
spėliones dėl „žąsies kaklo“ atsiradimo priežasčių – buvo manoma, kad tai yra
pernelyg dažno trynimo (1938) pasekmė. 1771 metais mažai žinomas prancūzų
gydytojas M. D. R. Bienville‘is išleido traktatą apie nimfomanijos pavojus (p.
64).“ Stebino, kad nuo pat Antikos laikų apie moterų lytinius organus
spręsdavo mokslininkai ir daktarai vyrai, o jų įsitikinimai dažnai būdavo
paremti religinio ir moralinio pobūdžio argumentais, tad dažnas siūlydavo
pjaustyti klitorius, užsiimti makšties dušais, atsisakyti važinėti dviračiu ir
pan. Autorė pateikia ne vieną šokiruojančią istoriją, remdamasi istoriniais
išlikusiais Antikos, Viduramžių, Renesanso, Apšvietos ir Viktorijos laikų
literatūra.
„Vadinamieji
skaistybės pokyliai rengiami visoje Amerikoje. Tėvai lydi paaugles dukras į „pasimatymą“
– mergina pasižada išsaugoti nekaltybę iki santuokos, o tėvas, savo ruožtu,
įsipareigoja ginti jos nekaltybę (matyt, su šratiniu šautuvu ar kokia nors
signalizacija) <...> O 2017 metais Rusijos tyrimų komitetas ir sveikatos
ministras Vladimiras Šuldiakovos sukėlė didžiulį pasipiktinimą liepęs gydytojams
tikrinti moteriškos lyties moksleivių nekaltybę ir apie bet kokius mergytės
plėvės pažeidimus pranešti valdžios institucijoms (p. 83).“
Šokiruoja ne tiek istoriniai absurdiški įstatymai, kurie buvo taikomi moterims,
bet šių dienų tikrovė, pvz., Airijoje visai neseniai vyko išprievartavimo byla,
kurioje teismas nusprendė, kad išprievartauta mergina pati kalta, nes ji
vilkėjo siaurukes (stringus), o advokatas įrodė, kad siaurukės – tai požymis,
kad mergina pati norėjo. Tai sukėlė didžiulį skandalą, apie kurį Lietuvoje
nieko negirdėjau, jis net paskatino judėjimą nemažiau reikšmingą nei #metoo.
Arba
toks visiškas šių dienų absurdas, kuris verčia kilstelėti antakius: „Kai
kalba pasisuka apie seksą, mes nesąmoningai vertiname partnerio sveikatą pagal
kvapą. 2013 metais Michaelas N. Phamas iškėlė teoriją, kad žmonės užsiima
oraliniu seksu norėdami įvertinti poravimosi privilegiją ir galbūt pastebėti
neištikimybės pėdsakus. Jis manė, kad atlikdamas kunilingą vyras pagal kvapą ir
skonį stengiasi išsiaiškinti, ar ten nėra svetimos spermos. Mmm! (p. 218).“ Taip,
autorė pateikia knygoje daug citatų, įskaitant ir nuteisto už homoseksualius santykius
rašytojo Oscaro Wilde, ar psichoanalizės tėvo Z. Freudo mintis, Hipokrato ir
kt. žinomų asmenybių. Knyga gausiai dokumentuota, o šokiruojantys ir
stebinantys pačią autorę dokumentai, citatos nulydi tam tikri ironiški komentarai.
Tai suteikia knygai tokio lengvumo, primena tinklalaidės apžvalgą su
asmeniniais komentarais.
Knygoje
galima aptikti ir visai retų užuominų, kurie vis dar stebina, pvz.: „Galbūt
esate girdėję apie tai, kad naciai gamino sekso lėles, kad nebeleistų plisti jų
karius kamavusiai sifilio epidemijai. Tai vadinamasis projektas „Model Borghild“.
Istorija atrodo smagi, bet trūksta įrodymų, jai patvirtinti (p. 211).“
Knyga
turi nepaprastai gerą poligrafiją – nesenstantį kokybišką popierių, patvarų
knygos viršelį, o pats leidinys gana neblogai iliustruotas tiek sekso
priemonėmis, tiek Viktorijos laikų erotinėmis ir pornografinėmis nuotraukomis,
įrodančiomis, kad po morališkai suvaržyta parodomąja visuomene iš tikrųjų vyko
įdomus seksualinis gyvenimas, dažnai baudžiamas ir apribotas įstatymais, paženklintas
gėda ir lytiškai plintančiomis ligomis ar pavojingais ir nepageidautinais
abortais. Įdomioji sekso istorija kartu tai ir didelė dovana tiems,
kurie ieško išsamių nuorodų, nes knygos gale pateikiamas įspūdingas 80-90
puslapių apimantis literatūros sąrašas. Man asmeniškai šioji knyga įdomiausia
buvo dėl istorinių-kultūrinių kontekstų, kurie išplėtė ir papildė bendrą
suvokimą apie seksualumo pokyčius Vakarų kultūroje.
Maištinga
Siela
