Filmas: "Vienuolės istorija" / "The Nun's Story"

Sveiki, skaitytojai,

Apie senus gerus filmus ir jų bazę mano kompiuteryje reikėtų ilgo ir varginančio straipsnio: kaip jie rikiuojasi suklasifikuoti ir tik retais atvejais išvysta dienos šviesą. Šįkart nuskilo filmui „Vienuolės istorija“ (angl. The Nun‘s Story) (1959). Žinau, kaip skausmingai kartais kai kurie reaguoja, kai kritikuojami seni retro filmai, kurie laikomi šedevrais, apipinti mitais ir nepajudinami – nė velnio. Turiu šiai „Vienuolės istorijai“ nemažų priekaištų...

Filmas pasakoja apie jaunąją ir naiviąją Gabrielę, kuri visada norėjo tapti vienuole ir galiausiai griežtos vienuolių regulos prispaudžia naiviajai uodegą ir verčia abejoti savo pašaukimu. Gabrielė nusiunčiama į Kongą, kur pradeda pasyvų simpatijų dvikovą su vietiniu mačistinio temperamento daktariūkščiu... Dieve mano, pirmoji filmo pusė tiesiog priminė nuobodų dokumentinį filmą apie vienuolystės „profesiją“ – daug scenų, kurios vaizduoja vien ceremonijas, įšventinimus, „piešiama“ konservatyvi ir griežta vienuolyno tvarka ir jei ne Gabrielės reti krūpčiojimai, kurie parodo personažo abejonę (nors tai jau aišku dar jai nė neįžengus į vienuolyną), tai žiūrovas būtų pasmerktas paskęsti savo pufike nuo tų „egzotiškų“ tvarkos taisyklių vaizdavimų, kai kurie net kelia dabar šypseną, kaip garsus savo nuodėmių skaitymas iš nuodėmių užrašų knygutės: absoliučiai visos copie paste kartoja tą patį.

Nepaisant vėžliškos pirmosios valandos, kažkaip pavyksta susigyventi su Gabriele, aplinka ir jos abejonėmis ir geiduliais. Žavioji Audrey Hephurn jau seniai tapusi kino ikona, tikriausiai džiugins retro fanatikus, tačiau pats filmas tik kruopščiai ceremoningas patosas, o tikroji veikėjos drama man liko labiau sterili ir neperteikta – nežinau, ar čia aktorės kaltė, ar režisieriaus, bet esu linkęs kaltinti režisierių. Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, filmo nerekomenduočiau žiūrėti, nes ją nustelbtų kur kas aštresnės ir labiau provokatyvesnės dramos, kad ir senoji geroji Deni Didro „Vienuolė“ ekranizacija, kur sadistinis smurtas vienuolyne ar Meryl Strep „Abejonėje“ apie pedofilą kunigą, jaudina kur kas labiau, nei ši saldoka peizažinė drama, kurią verta žiūrėti nebent dėl „teisingo“ moralinio laipsnio ir sentimentų senajam kinui.

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Dabar ir visada" / "From Here to Eternity"

Sveiki,

Legendinių filmų bagažą kas savaitę pateikia LRT naujoji rubrika „Kino žvaigždžių alėja“, kurioje švystelėjo ir šis „Oskarais“ įvertintas kino perlas „Dabar ir visada“ (angl. From Here to Eternity) (1953), kuris pasakoja apie Havajuose įsikūrusius karininkus. Pastarųjų tarpe atsiranda romantiškas maištininkas, kuris atsisako kovoti bokso ringe ir todėl yra terorizuojamas vietinių tarnautojų. Iš esmės iš dviejų siužetinių linijų sukalta romano ekranizacija tikriausiai galėjo patraukti dėmesį savo išvystytu siužetu, atmosfera bei (šiandien jau nė į galvą nebešautų) kiek to meto kinui amoraliomis santykių gairėmis...

Vis daugiau žiūriu senojo kino ir galiu pasakyti, kad filmas „Dabar ir visada“ absoliučiai geras filmas, bet kažkodėl neabejoju, kad po metų ar kelių jo praktiškai neatsiminsiu. Filmas absoliučiai manęs neįtikino, viskas suręsta pagal to meto kino manierą, scenos konstruojamos tarsi teatro scenoje, viskas kiek negyva, pvz., palyginkime šių dienų kine vaizdinius apie vyrų gyvenimą tarnaujant kariuomenėje ir anuomet, atrodo, kad anuomet kine viskas pateikta taip skaniai ir žaviai, kad tiesiog jokio smurto, keiksmų, pavydo nė nebūta... Tiesiog visi gražiai mankštinasi, draugiškai gyvena, dalijasi gultais ir dušais, visi sąžiningi ir t. t. Tiesiog neįtikina nei tas karininko gyvenimas, o romantinės scenos, tenka pripažinti, kad ir kaip skaniai bekeltų nostalgiją senajam gerajam kinui, visgi ir tėra tik paveikios tiek, kiek žiūrovui suveikia nostalgijos jausmas, o ne realiai jausmą perteikiančiose scenose pagal aiškius šablonus vaidinantys aktoriai.

Be jokios abejonės rekomenduoju kino gurmanams, tačiau filmas manęs nesužavėjo, nes kuo toliau žiūrių „seną gerą kiną“, tuo vis daugiau jam turiu priekaištų dėl nenatūralumo ir šablonų, netgi paties pačiausiems perlams. 

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela