Filmas: "Dabar ir visada" / "From Here to Eternity"

Sveiki,

Legendinių filmų bagažą kas savaitę pateikia LRT naujoji rubrika „Kino žvaigždžių alėja“, kurioje švystelėjo ir šis „Oskarais“ įvertintas kino perlas „Dabar ir visada“ (angl. From Here to Eternity) (1953), kuris pasakoja apie Havajuose įsikūrusius karininkus. Pastarųjų tarpe atsiranda romantiškas maištininkas, kuris atsisako kovoti bokso ringe ir todėl yra terorizuojamas vietinių tarnautojų. Iš esmės iš dviejų siužetinių linijų sukalta romano ekranizacija tikriausiai galėjo patraukti dėmesį savo išvystytu siužetu, atmosfera bei (šiandien jau nė į galvą nebešautų) kiek to meto kinui amoraliomis santykių gairėmis...

Vis daugiau žiūriu senojo kino ir galiu pasakyti, kad filmas „Dabar ir visada“ absoliučiai geras filmas, bet kažkodėl neabejoju, kad po metų ar kelių jo praktiškai neatsiminsiu. Filmas absoliučiai manęs neįtikino, viskas suręsta pagal to meto kino manierą, scenos konstruojamos tarsi teatro scenoje, viskas kiek negyva, pvz., palyginkime šių dienų kine vaizdinius apie vyrų gyvenimą tarnaujant kariuomenėje ir anuomet, atrodo, kad anuomet kine viskas pateikta taip skaniai ir žaviai, kad tiesiog jokio smurto, keiksmų, pavydo nė nebūta... Tiesiog visi gražiai mankštinasi, draugiškai gyvena, dalijasi gultais ir dušais, visi sąžiningi ir t. t. Tiesiog neįtikina nei tas karininko gyvenimas, o romantinės scenos, tenka pripažinti, kad ir kaip skaniai bekeltų nostalgiją senajam gerajam kinui, visgi ir tėra tik paveikios tiek, kiek žiūrovui suveikia nostalgijos jausmas, o ne realiai jausmą perteikiančiose scenose pagal aiškius šablonus vaidinantys aktoriai.

Be jokios abejonės rekomenduoju kino gurmanams, tačiau filmas manęs nesužavėjo, nes kuo toliau žiūrių „seną gerą kiną“, tuo vis daugiau jam turiu priekaištų dėl nenatūralumo ir šablonų, netgi paties pačiausiems perlams. 

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nuostabus gyvenimas" / "It's a Wonderful Life"

Sveiki,

Grįžtu prie klasikinio kino ir šįkart trumpai noriu pakomentuoti Frank Capra filmą „Nuostabus gyvenimas“ dar kai kur verčiama kaip „Tai nuostabus gyvenimas“ (angl. It‘s a Wonderful Life) (1946). Klasikinė juosta, nufilmuota iškart po Antrojo pasaulinio karo tapo tikra legenda. Kažin, ar vertėtų žiūrėti šio filmo klasikinę versiją, kur viskas daugiau ar mažiau susilieję. Man teko galimybę pažiūrėti jau gerokai atrestauruotą šio filmo versiją, netgi spalvotai! Šioji versija tikriausiai dabar atkeliautų ir į Jūsų namus...

Apie juostą galiu pasakyti tik tiek, kad ji savo turiniu gana įvairi, nors atitinka savo kai kuriomis šalutinėmis temomis tuos ilgesingai romantinius filmus, kai aktoriai vien žvilgsniu įsimyli, o įsimylėjimą dar pailiustruoja orkestrinė muzika. Manieringumo, būdingo penktojo dešimtmečio kinui esą nemažai, tačiau filmo turinį tikriausiai „gerina“ probleminis laukas: kaip išgyventi kapitalistinio gobšumo pasaulyje? Pagrindinis filmo veikėjas, kurio gyvenimas vaizduojamas nuo mažumės, turi akivaizdžiai humanistines vertybes; jis tiki pasaulio gerumu, lygybe, tvirtais šeimos santykiais, kad viskuo reikia su žmonėmis dalytis. Ir žinoma, ponas Poteris, kuris yra gobšus senis, apkartina jo gyvenimą. Rodos, socialinė nelygybė ir turėtų būti toji pagrindinė šio filmo ašis, bet viską apvainikuoja netikėtas „rėmas“ – į Žemę, herojui kaip „Dievas iš mašinos“ atsiųstas angelas sargas. Fantastiniai motyvai tik sustiprina keistumo ir netikėtumo įspūdį, priverčia toptelėti ir atsikvošėti nuo tų socialinių neteisybių ir akimirkai patikėti gyvenimo stebuklais.

Filmas absoliučiai prasmingas, gražus, kas kad teatrališkas, vaidyba ir scenos nenatūralios ir pernelyg primena dramos studiją, tačiau visas scenarijus ir filmo atmosfera byloja apie gyvenimo gėrį ir grožį. „Sukramtytos“ didaktikos nepavyks išvengti, tačiau bent pasimėgausite senu geru filmu, kur nevienadienis siužetas šiandienos kine jau dažniausiai išreiškiamas kur kas juodesnėmis spalvomis nei filme „Nuostabus gyvenimas“.

Mano įvertinimas: 8.5/10

IMDb: 8.6

Jūsų Maištinga Siela