Filmas: "Kino žvaigždės Liverpulyje nemiršta" / "Film Stars Don't Die in Liverpool"

 Sveiki, skaitytojai,

Šįkart labai trumpai apie Paul McGuigan režisuotą biografinį filmą „Kino žvaigždės Liverpulyje nemiršta“ (angl. Film Stars Don‘t Die in Liverpool) (2017), kuris pasakoja apie realiai gyvenusią XX amžiaus populiarią kino aktorę Gloria Grahame (1923-1981). Tausojau šį filmą nuo pirmojo karantino laikotarpio ir vis neprisiversdavau jo pažiūrėti. Kadangi mėgstu aktorę Annette Bening, o ypač „Bilo Elioto“ ir „Nimfomanės“ dviejų dalių aktorių Jamie Bell, tad nusprendžiau, kad atėjo metas lengvesniam kinui ir sužiūrėti tai, kas šiaip jau „užmesta“ į archyvą.

Tiesą sakant, apie aktorę G. Grahame nieko negirdėjau, pasirodo 1953 metais ji pelnė „Oskarą“ kaip geriausia antro plano aktorė. Nesu matęs nė vieno filmo su ja, tad sunku suvokti, kokio ji masto aktorė, tačiau tai, kas vaizduojama šiame filme – paskutinieji jos du gyvenimo metai leidžia susidaryti tam tikrą įspūdį apie jos asmenybę. Gloria vis dar svajotoja, ji juokauja, kad galėtų suvaidinti Džuljetą iš Šekspyro dramos, užmezga romaną su savo sūnaus amžiaus vyruku, tačiau tie santykiai netrukus tampa pragaištimi, nes Gloria slepia ir nesigydo vėžio. Galiausiai visas filmas laikosi ant dviejų polių: romantiniai ir vis keblėjantys santykiai su jaunuoliu ir ligos aštrėjantys požymiai...

Tiesą sakant, pradedu tokio holivudinio tipažo vidutinėmis biografinėmis juostomis nusivilti. Aptinku juose vien pagražintą melą arba režisierių ir prodiuserių apčiuopiamą asmenybės kulto manipuliaciją. Filme jaunuolio tėvai besąlygiškai priima dvigubai vyresnę moterį ir ją netgi apsiima slaugyti namuose – atrodo kaip sušvelninta „Adamsų šeimynėlės“ versija, tačiau visi tie ligos požymiai, „myliu-noriu-negaliu“ arba vyresnės super aktorės santykiai su jaunuoliais – taip visur matyta. Filmą tikriausiai laikyčiau analogišku neseniai žiūrėtą Rupert Goold režisuotą dramą „Džudė“ (2019) su Renee Zellweger, kurį įkūnijo Judy Garland – labai panašūs likimai, meilės santykiai ir t. t. Visgi „Kino žvaigždės Liverpulyje nemiršta“, manding, kiek nuobodokas filmas, ypač pratusiems, kaip ir man, prie panašaus tipažo kino, kur didaktiškai išryškinamos destruktyvios pagrindinio veikėjo savybės ir iš to išspaudžiamos kelios pagrindinės mintys, kurias galėtume išartikuliuoti gyvenimiškomis sentencijomis. Tiesa, pagyvenusios moters ir jaunuolio santykiai nors ir keisti, jie neglumina, bet, kaip supratau, tai turėjo būti viso filmo keistoji varomoji jėga: pagyvenusi aktorė visgi gali savo vidiniu žavesiu suvilioti jaunuolį. Tačiau kuo virsta Gloria? Ogi vemiančia ir nesigydančia merdinčia moterimi, kurios gaila žiūrovui. Nepaisant visko, pasigedau šioje istorijoje kažko, ką norėtųsi įvardyti unikaliu, originaliu pavyzdžiu, o ne dar viena nusilpusia aktore, kuri pasitraukia į mirtį...

Žinoma, Annette Bening – puiki! Kaip ir Jamie Bell, praktiškai ne tiek istorija, kiek šis aktorių duetas prikausto dėmesį ir jeigu verta praleisti laiką su filmų, tai dėl šių aktorių ir jų amplua. Visgi pabaiga aiški nuo pat pradžių, niekas tokiuose filmuose nesikeičia, nustebino ir prajuokino nebent tas paskutinis dokumentinis archyvinis kadras, kai tikroji G. Grahame pelno „Oskarą“ ir ji ant scenos užlipa pasiimti statulėlės... Tai buvo, sakyčiau, pati netikėčiausia ir trumpiausia, netikėčiausia, juokingiausia visų laikų „Oskarų“ ceremonijų kalba for ever!

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nuostabus gyvenimas" / "It's a Wonderful Life"

Sveiki,

Grįžtu prie klasikinio kino ir šįkart trumpai noriu pakomentuoti Frank Capra filmą „Nuostabus gyvenimas“ dar kai kur verčiama kaip „Tai nuostabus gyvenimas“ (angl. It‘s a Wonderful Life) (1946). Klasikinė juosta, nufilmuota iškart po Antrojo pasaulinio karo tapo tikra legenda. Kažin, ar vertėtų žiūrėti šio filmo klasikinę versiją, kur viskas daugiau ar mažiau susilieję. Man teko galimybę pažiūrėti jau gerokai atrestauruotą šio filmo versiją, netgi spalvotai! Šioji versija tikriausiai dabar atkeliautų ir į Jūsų namus...

Apie juostą galiu pasakyti tik tiek, kad ji savo turiniu gana įvairi, nors atitinka savo kai kuriomis šalutinėmis temomis tuos ilgesingai romantinius filmus, kai aktoriai vien žvilgsniu įsimyli, o įsimylėjimą dar pailiustruoja orkestrinė muzika. Manieringumo, būdingo penktojo dešimtmečio kinui esą nemažai, tačiau filmo turinį tikriausiai „gerina“ probleminis laukas: kaip išgyventi kapitalistinio gobšumo pasaulyje? Pagrindinis filmo veikėjas, kurio gyvenimas vaizduojamas nuo mažumės, turi akivaizdžiai humanistines vertybes; jis tiki pasaulio gerumu, lygybe, tvirtais šeimos santykiais, kad viskuo reikia su žmonėmis dalytis. Ir žinoma, ponas Poteris, kuris yra gobšus senis, apkartina jo gyvenimą. Rodos, socialinė nelygybė ir turėtų būti toji pagrindinė šio filmo ašis, bet viską apvainikuoja netikėtas „rėmas“ – į Žemę, herojui kaip „Dievas iš mašinos“ atsiųstas angelas sargas. Fantastiniai motyvai tik sustiprina keistumo ir netikėtumo įspūdį, priverčia toptelėti ir atsikvošėti nuo tų socialinių neteisybių ir akimirkai patikėti gyvenimo stebuklais.

Filmas absoliučiai prasmingas, gražus, kas kad teatrališkas, vaidyba ir scenos nenatūralios ir pernelyg primena dramos studiją, tačiau visas scenarijus ir filmo atmosfera byloja apie gyvenimo gėrį ir grožį. „Sukramtytos“ didaktikos nepavyks išvengti, tačiau bent pasimėgausite senu geru filmu, kur nevienadienis siužetas šiandienos kine jau dažniausiai išreiškiamas kur kas juodesnėmis spalvomis nei filme „Nuostabus gyvenimas“.

Mano įvertinimas: 8.5/10

IMDb: 8.6

Jūsų Maištinga Siela