Sveiki, skaitytojai!
Nesuklysiu sakydamas, kad Tibeto lyderis Dalai Lama
XIV populiarus Lietuvoje ir visame pasaulyje. Ne kartą jis svečiavosi ir
Lietuvoje, Užupyje tebėra pasodinta jo obelis, kuri vis auga ir veši. Nors apie
Dalai Lamą jau žinau nemažai, tačiau vis vien įdomu, kaip tibetiečiai, kaskart
numirus Dalai Lamai, atranda jo reinkarnaciją ir suteikia jam tą patį titulą.
Šių dienų Dalai Lama jau XIV – tai garbaus amžiaus dvasininkas, kuris anksčiau
ar vėliau vis tiek išeis iš savo kūno ir paliks šį pasaulį, o tibetiečiai
ieškos jo naujosios reinkarnacijos. Smalsu, kaip vyksta šis procesas? Kviečiu
šiame įraše susipažinti!
Pirmasis Dalai Lama, vardu Gendunas Drubas
(Gendun Drup), gimė 1391 metais ir yra laikomas Gelug (Geltonkepurių)
tibetiečių budizmo atšakos bei pačios Dalai Lamų linijos pradininku, nors pats
šis titulas jam buvo suteiktas po mirties. Jis išgarsėjo kaip vienas
artimiausių garsiojo reformatoriaus Tsongkhapos mokinys, įkūrė įžymų Tshalunčio
vienuolyną Shigatse regione ir pelnė milžinišką autoritetą dėl savo gilaus
mokytumo bei dvasinės praktikos. Jo reinkarnacijos koncepcija ir pačios linijos
tęstinumas buvo įtvirtintas ne iš karto jam gyvam esant, o po jo mirties 1474
metais, kuomet jo dvasiniai bendražygiai ir mokiniai pastebėjo ypatingus
dvasinius ženklus bei pradėjo kryptingas paieškas. Netrukus buvo atrasta vaiko
reinkarnacija, vardu Gendunas Gyatso, kuriam pripažinus Genduno Drubo dvasinį
palikimą, ir oficialiai prasidėjo reinkarnacinio vadovavimo tradicija, vėliau
trečiojo Dalai Lamos laikais oficialiai įgavusi ir patį „Dalai Lamos“ vardą.
Tibetiečių budizme Dalai Lamos reinkarnacijos
nustatymas yra gilių dvasinių tradicijų, mistinių ženklų ir kruopščių paieškų
procesas, grindžiamas tikėjimu, kad dvasinis lyderis yra Užuojautos
bodhisatvos Čenrezigo emanacija, sąmoningai pasirinkusi atgimti tam, kad
padėtų visiems gyvoms būtybėms. Kai esamas Dalai Lama miršta, prasideda
sudėtingas laikotarpis, kurio metu aukščiausieji Lamos ir valstybės dvasiniai
vadovai stebi įvairius gamtos bei kosminius reiškinius. Jie atidžiai analizuoja
mirusiojo hierarcho paskutines regos kryptis, kūno kreipimą jo kremavimo metu,
taip pat kreipiasi patarimo į Nečungo valstybinį orakulą bei interpretuoja
sapnus ar vizijas, galinčias nurodyti kryptį, kurioje gimė naujasis dvasinis
ieškotojas.
XIII Dalai Lamos Thubten Gyatso perėjimas į XIV
Dalai Lamos kūną yra vienas geriausiai dokumentuotų istorinių pavyzdžių. Jam
mirus 1933 metais, jo balzamuotas kūnas sėdėjimo pozoje buvo pastatytas
šventovėje, ir vieną dieną vienuoliai pastebėjo, kad jo galva, pradžioje
pasukta į pietus, mistiškai atsisuko rytų kryptimi. Netrukus prie stupos,
kurioje buvo įkurdintas kūnas, pastebėti ypatingi grybai bei debesų dariniai, o
valstybės orakulas regėjime pamatė tipišką rytų Tibeto peizažą su vienuolių
vienuolynu, turinčiu mėlyną stogą, ir kuklų namelį netoli jo. Šie gauti
kosminiai ženklai ir pranašystės tapo pagrindiniu žemėlapiu paieškų
ekspedicijai, išvykusiai į Amdo regioną.
Paieškos grupė, persirengusi paprastais piligrimais ar
pirkliais, keliavo po nurodytas vietoves, kol aptiko namą su turkio mėlynumo
stogu, atitinkantį vizijos aprašymą. Ten jie rado mažą berniuką, vardo Lhamo
Dhondup, kuris gimė valstiečių šeimoje. Kad įsitikintų vaiko tapatybe,
paieškos grupės lyderis apsimetė paprastu tarnu, o tikrąjį vadovą įkūnijęs lama
užsikabino ant kaklo rožinį, kuris priklausė mirusiam XIII Dalai Lamai. Mažylis
iškart atpažino šį daiktą, griebė jį ir pareiškė, kad tai priklauso jam, o
paklaustas, kas jis toks, užtikrintai atsakė esąs „Sera lama“ iš tam tikro
vienuolyno.
Atpažinimo procesas yra griežta ir kompleksiška
procedūra, kuria siekiama eliminuoti bet kokias apgaulės ar atsitiktinumo
galimybes. Vėlesniuose etapuose kandidatui paruošiamas rinkinys daiktų, kuriuos
sudaro mirusiojo Dalai Lamos asmeninės relikvijos – rožiniai, būgneliai
(damaru), lazdos ar puodeliai – sumaišyti su identiškais, tačiau svetimais
daiktais. Vaiko be klaidų pademonstruotas gebėjimas pasirinkti tik buvusiam
lyderiui priklaususius daiktus tampa lemiamu įrodymu. Galutinai patvirtinus
kandidatūrą per papildomus orakulų patikrinimus bei tradicinius ritualus,
vaikas iškilmingai palydimas į Lhasos Potalos rūmus, kur jam prasideda
dešimtmečius trunkantys sunkūs monastiniai mokslai.
Paskutinieji du – XIII ir XIV – Dalai Lamos turi daug
bendra, nes abu gyveno didelių istorinių sukrėtimų ir geopolitinių negandų
laikotarpiais. XIII Dalai Lama aktyviai gynė Tibeto nepriklausomybę nuo britų,
rusų ir kinų imperialistinių ambicijų bei pradėjo pirmuosius modernizacijos
žingsnius, o XIV Dalai Lama buvo priverstas pratęsti šią kovą tremtyje,
susidurdamas su kur kas brutalesne Kinijos ekspansija. Vis dėlto jie skiriasi
savo globaliu vaidmeniu: XIII Dalai Lama didžiąją laiko dalį praleido izoliuotame
Tibete, o XIV Dalai Lama tapo pasauline taikos ikona, nuolat keliaujančia per
žemynus, derinančia budizmo filosofiją su šiuolaikiniu mokslu ir aktyviai
ginančia žmogaus teises.
Atsakant į klausimą, ar jau žinomas XV Dalai Lamos
reinkarnacijos metas, reiktų pažymėti, kad tiksli data ar gimimo vieta nėra ir
negali būti žinoma, kol dabartinis dvasinis lyderis yra gyvas. Pats XIV Dalai
Lama yra ne kartą pabrėžęs, kad jo reinkarnacija pasirodys tik po jo mirties, o
jos pagrindinis tikslas bus pratęsti nebaigtus darbus bei užuojautos misiją.
Svarbu tai, kad reaguodamas į politinį spaudimą iš Pekino, kuris siekia perimti
reinkarnacijos kontrolę per istorinę „Auksinės urnos“ procedūrą, Dalai Lama
oficialiai paskelbė, jog jo perėmėjas bus ieškomas tik laisvajame pasaulyje, o
už paiešką ir autentiškumo pripažinimą bus atsakingas tik jo paties įsteigtas
„Gaden Phodrang Trust“ fondas.
Kalbėdamas apie savo ankstesnes patirtis ir
prisiminimus, pats XIV Dalai Lama interviu ir autobiografijose nuolat išlieka
nuolankus bei racionalus. Jis yra atviras, kad vaikystėje tikrai jautė gilų
emocinį ryšį su tam tikrais daiktais ir prisiminė kai kurias detales iš
ankstesnio gyvenimo, tačiau sulaukęs pilnametystės jis šiuos ankstyvuosius
vaikiškus pojūčius vertina ramiai, labiau pasitikėdamas logišku dvasiniu
supratimu negu mistinėmis haliucinacijomis. Jis ne kartą teigė neprisimenantis
savo praeitų gyvenimų kasdienio gyvenimo detalių tarsi kokio filmo, tačiau
patyręs gilų dvasinį tęstinumą, leidžiantį jam instinktyviai suprasti
budiškuosius mokymus ir prisiimti lyderio naštą nuo pat ankstyvos vaikystės.
Šiuo metu XIV Dalai Lama Tenzinas Gyatso yra 91 metų
amžiaus, o jo fizinė būklė ir toliau išlieka pasaulio tibetiečių bei budistų
bendruomenės dėmesio centre. Gyvendamas tremtyje Dharamsaloje, Indijoje, jis
jau atsisakė visų oficialių politinių funkcijų ir valdžios galių, perleisdamas
jas demokratiškai išrinktam Tibeto ministrui pirmininkui bei parlamentui. Dabar
jo pagrindinės funkcijos yra išimtinai dvasinės, šviečiamosios ir filosofinės –
jis keliauja po pasaulį mokydamas atjautos, skatindamas pasaulinių religijų
dialogą, puoselėdamas pasaulietinę etiką bei rūpindamasis nykstančios Tibeto
kultūros, vienuolynų ir tradicijų išsaugojimu ateities kartoms. Lietuvoje XIV
Dalai Lama lankėsi 4 kartus: 1991, 2001, 2013 ir 2018 metais. Vizitų metu jis
yra susitikęs su šalies vadovais (Vytautu Landsbergiu, Valdu Adamkumi, Dalia
Grybauskaite), skaitęs viešas paskaitas bei lankęsis Seime.
Maištinga Siela
