Sveiki! Nesuprantantiems,
apie ką šis įrašas, prašau apeiti jį ir nekreipti dėmesio, o tiems, kuriems
rezonuoja – pirmyn! Gal pasaulis išties keičiasi ir suvokimas apie mūsų tikrovę
jau kitoks? Tai tiesiog perfrazuosiu šio vaizdo įrašo, kurį galite pasižiūrėti
anglų kalba į lietuvišką tekstinę tokį kaip reziumė.
Šiame
vaizdo įraše pristatomas intriguojantis pokalbis su transo būsenoje
kanalizuojančia (angl. channeler) Lyssa Royal, kuri per save perteikia
nežemiškos kilmės būtybės, pasivadinusios Saša (Sasha) iš Plejadžių
žvaigždyno, įžvalgas. Šis susitikimas ne tik atveria duris į platesnį
supratimą apie kosminę egzistenciją, bet ir kelia esminius klausimus apie
žmonijos evoliuciją, mūsų vietą visatoje bei tikrąją sąmonės prigimtį. Visas
pokalbis yra orientuotas į transformaciją, kviečiančią žiūrovus ištrūkti iš
ribojančių dogmų ir pažvelgti į save kaip į didesnio, nesibaigiančio kosminio
vyksmo dalį. Pagrindinė
šio pasakojimo ašis yra Plejadiečių sugrįžimo naratyvas, kurį Saša pristato
kaip natūralų evoliucinio ciklo etapą. Pasak jos, prieš 13 tūkstančių metų ši
civilizacija glaudžiai bendradarbiavo su mūsų protėviais, tačiau tuomet šis
ryšys priminė tėvų ir vaikų santykius, kuriuose žmonija dar tik mokėsi
pirmuosius evoliucijos žingsnius. Šiam ilgam „miego“ ar „žiemos“ ciklui
pasibaigus, dabar mes įžengiame į naują, sąmoningesnę fazę, kurioje
Plejadiečiai grįžta ne kaip mokytojai ar prižiūrėtojai, o kaip lygiaverčiai
partneriai, norintys kartu su mumis kurti ateitį. Saša
detaliai aptaria dabartinį pasaulio chaosą, kuris daugelį žmonių gąsdina ir
verčia jaustis bejėgiais. Pasak jos, tai, ką matome aplink – politinę
poliarizaciją, visuomeninius neramumus ir emocinį nestabilumą – nėra griūties
ženklas, o greičiau intensyvaus „virimo“ proceso išraiška. Kai mes, kaip rūšis,
pradedame kelti savo sąmoningumo vibracijas, ši vidinė šviesa tarsi veikia kaip
katalizatorius, iškeliantis į paviršių visas iki tol slėptas, neišgydytas
traumas bei kolektyvinę „šešėlinę“ energiją, kurią būtina pripažinti ir
paleisti. Kalbėdama
apie vadinamąjį „atskleidimą“, Saša pabrėžia, kad nereikėtų laukti oficialių
pranešimų iš vyriausybių ar institucijų, nes tikroji tiesa ateina ne per
išorines struktūras. Tikrasis atskleidimas yra vidinis procesas, vykstantis „iš
apačios“ – kai mes, kaip individai, sąmoningai pripažįstame savo ryšį su visata
ir peržengiame savo mažojo „ego“ ribas. Būtent individualus pabudimas ir
tapimas atviresniais nepažiniai kuria tą kritinę masę, kuri ilgainiui pakeis
mūsų suvokimą apie visatą ir mūsų vietą joje. Svarbi
pokalbio dalis yra skirta „tikrajam Aš“ ir ego sąvokoms išskirti. Saša
paaiškina, kad ego nėra mūsų tikroji esmė, o veikiau tam tikras psichologinis
„inkaras“, kuris leidžia mums patirti fizinį pasaulį su visais jo dualumais ir
apribojimais. Kai mes tapatinamės tik su savo asmenybe, jaučiamės atskirti nuo
visumos, tačiau sąmoningėjimo procesas reiškia palaipsnį atpažinimą, jog esame
ne atskiri personažai, o vienos universalios sąmonės fragmentai, laikinai
vaidinantys tam tikrus vaidmenis. Nagrinėdami
visatos struktūrą, pašnekovai paliečia skaičių, matematikos ir šventosios
geometrijos temas. Saša aiškina, kad šventoji geometrija veikia kaip tiltas
tarp fizinio ir nefizinio pasaulių. Skaičių sekos, tokios kaip Fibonacci, yra
tarsi šablonai, kurie verčia dvasinę energiją į materiją, suformuodami fizinę
realybę. Todėl, kai mes pradedame pastebėti tam tikrus pasikartojančius
skaičius savo aplinkoje, tai yra ne atsitiktinumas, o sąmonės langas,
atveriantis ryšį su visatos simetrija ir harmonija. Atsakydama
į klausimą apie universalius dėsnius, tokius kaip traukos ar poliariškumo
dėsniai, Saša patikslina, kad jie yra veikiau universalūs principai, o ne
griežtos taisyklės. Šie principai nėra statiški; jų suvokimas tiesiogiai
priklauso nuo mūsų sąmonės išsivystymo lygio. Pavyzdžiui, gyvenant žemo
sąmoningumo būsenoje, viskas atrodo juoda arba balta, tačiau plečiantis
suvokimui, tie patys dėsniai tampa skystesni, harmoningesni ir labiau
integruoti, prarandantys savo griežtą, ribotą prigimtį. Klausimas
apie tai, ar mes patys kuriame savo realybę, sulaukia subtilaus atsakymo. Pasak
Sašos, klaidinga manyti, kad mūsų mažasis ego „kuria“ realybę – jis tik
naudojasi tam tikrais mechanizmais. Tikroji kūrimo galia kyla iš stipriausios
mūsų vidinės būsenos – jei esame užpildyti meile, mes natūraliai pritraukiame
realybę, kuri atspindi tą meilę. Visas mūsų evoliucinis perėjimas į ketvirtąjį
tankį yra būtent judėjimas nuo dominavimo per „ego valią“ prie susiderinimo su
„dieviškąja valia“, kuri visada siejasi su širdies išmintimi. Astros
sferos ir sapnų pasaulio kontekste Lisa Royal ir Saša diskutuoja apie tai, kur
mes esame, kai miegame. Saša paaiškina, kad astralinė sritis vis dar priklauso
atskirties pasauliui, tačiau ji leidžia mums patirti įvairius egzistencijos
„fraktalus“. Norint iš tiesų prisiliesti prie savo aukštesniojo Aš, reikia ne
aktyvaus proto veiklos, o gilios, tylios būsenos, kurią galime pasiekti per
meditaciją ar tiesiog sąmoningą buvimą gamtoje be jokio vidinio komentavimo. Viena
iš labiausiai įkvepiančių šio pokalbio dalių yra asmeninio ryšio su Plejadėmis
patvirtinimas. Saša nurodo, kad stiprus vidinis traukos jausmas tam tikrai
civilizacijai nėra atsitiktinis – tai rodo, kad „kitas aš“ fragmentas
egzistuoja toje realybėje. Ji pasiūlo žiūrovams paprastą, bet galingą pratimą:
tiesiog įsivaizduoti, kad tas ryšys yra realus, ir atverti tam savo širdį. Toks
sąmoningas ketinimas padeda sukurti energetinį kanalą, kuris ne tik integruoja
mūsų sąmonę, bet ir palengvina bendrą planetos transformaciją. Viena
iš svarbių temų, kurią Saša plėtojo netiesiogiai, yra emocinio kūno svarba
evoliucijos kelyje. Ji pabrėžė, kad fizinis kūnas ir emocijos nėra kliūtys
dvasingumui, o priešingai – jie yra būtini įrankiai, leidžiantys mums visiškai
patirti fizinę realybę. Plejadiečių požiūriu, daugelis žmonių bando „pabėgti“
nuo savo emocijų, tačiau tai tik stabdo jų integraciją. Anot jos, emocinis
kūnas turi būti ne slopinamas, o transformuojamas per priėmimą, nes būtent per
emocinį lauką mes galime „atsisiųsti“ aukštesnės vibracijos informaciją, kuri
kitu atveju liktų neprieinama mūsų racionaliam protui. Taip
pat pokalbyje buvo subtiliai užsiminta apie „neinterferencijos principą“, kuris
yra itin svarbus Plejadiečių etikos kodekse. Saša paaiškino, kad nors jie
jaučia pareigą padėti žmonijai dėl mūsų genetinių sąsajų, jie niekada nepažeis
mūsų laisvos valios. Tai reiškia, kad jie negali ateiti ir „išgelbėti“ mūsų nuo
mūsų pačių pasirinkimų ar sukeltų krizių. Jų pagalba pasireiškia tik per
energetinį palaikymą, įkvėpimą ir galimybes, kurias mes patys turime pasirinkti
priimti. Šis principas paaiškina, kodėl kontaktas su jais dažnai vyksta
subtiliame lygmenyje: jie kuria „erdvę“ mūsų augimui, bet patį augimo veiksmą
privalome atlikti mes patys, nes tai yra esminė sąlyga, kad mūsų sąmonė taptų
savarankiška ir subrendusi.
Kanaluotoja Lyssa Royal
Papildomai
verta paminėti Sašos mintis apie „reikšmingą laiką“, kuriuo dabar gyvename. Ji
pabrėžė, kad mūsų dabartinė era yra ypatinga net kosminiu mastu, nes Žemė šiuo
metu veikia kaip didžiulė „laboratorija“ sąmonės eksperimentams. Sašos teigimu,
daugelis civilizacijų visatoje stebi mūsų perėjimą iš trečiojo į ketvirtąjį
tankį su dideliu susidomėjimu, nes tai, ką mes dabar išgyvename – dualumo
transformaciją į vienybę – yra vienas sunkiausių evoliucijos procesų. Ji netgi
užsiminė, kad mūsų sugebėjimas išlaikyti pusiausvyrą tarp technologinio
progreso ir dvasinio pabudimo yra tai, kas mus ateityje pavers vertingais
galaktinės bendruomenės nariais, gebančiais įnešti unikalią patirtį į visatos
kolektyvinę išmintį. Galiausiai,
svarbu atkreipti dėmesį į Lisos Royal paminėtą technologinį aspektą, susijusį
su kanalizavimo procesu. Nors įraše buvo aptarta emocinė ir dvasinė pusė,
pokalbio metu buvo trumpai užsiminta apie mokslo ir spiritualizmo suartėjimą.
Saša patvirtino, kad technologijų (pvz., elektroencefalogramų) naudojimas
tiriant kanalizuotojų smegenų veiklą yra labai sveikintinas žingsnis, nes tai
padeda griauti barjerus tarp sceptiškos akademinės bendruomenės ir dvasinių
praktikų. Ji išreiškė viltį, kad ateityje vis daugiau „neįtikėtinų“ fenomenų
bus patvirtinti mokslo metodais, o tai savo ruožtu sukurs pagrindą platesniam
visuomenės atvirumui. Šis požiūris rodo, kad Plejadiečiai skatina ne aklą
tikėjimą, o sąmoningą, integruotą ir intelektualiai pagrįstą požiūrį į visatos
paslaptis. Savo
baigiamuosiuose žodžiuose Saša kviečia žiūrovus nepasiduoti baimei, net jei
pasauliniame kontekste viskas atrodo grėsmingai. Ji primena, kad mes esame
mylimi ir visapusiškai remiami nematomų sferų bei aukštesnės sąmonės būtybių,
kurios stebi šį „šventąjį“ gimimo procesą. Pasak jos, svarbiausias darbas, kurį
kiekvienas iš mūsų gali padaryti, yra „savo sodo priežiūra“ – t. y.
individualus darbas su savo vidinėmis traumomis ir sąmoningumo ugdymas. Galiausiai
Lisa Royal reziumuoja, kad gyvenimo prasmė yra „atsibudimas iš atskirties
sapno“. Šis procesas yra ilga kelionė, kurioje mes palaipsniui suprantame esą
ne tik „aktoriai“ fizinėje scenoje, bet ir tie, kurie patys tą sceną stebi bei
animuoja. Toks suvokimas leidžia išsilaisvinti iš bereikalingų kančių ir rasti
ramybę savo viduje, taip prisidedant prie didžiojo sąmonės šuolio, kurį šiuo
metu išgyvena visa žmonija. Maištinga
Siela
