Filmas: "Nieko asmeniško" / "No Hard Feelings"

 Sveiki,

 

Geri dalykai greitai pasibaigia, o labiausiai atostogos, todėl kad nebūtų taip liūdna šiek tiek pabėgau nuo sudėtingesnio nekomercinio kino prie tų, kurie tiesiog juokina ir linksmina. Viena iš tokių kino juostų tapo amerikiečių režisieriaus Gene Stupnitsky sukurta komedija „Nieko asmeniško“ (angl. No Hard Feelings) (2023). Istorija pasakoja apie mažo pajūrio miestelio, kuriame sparčiai kyla namų kainos, tačiau iš esmės vietiniams vidutiniokams sudėtinga išsilaikyti vien dirbant aptarnavimo srityje. Pagrindinė veikėja Meidė, įklimpusi į skolas, bando išlaikyti namą kaip prisiminimą, paveldėtą iš mirusios motinos. Visgi ji netenka automobilio, tad pasiruošusi avantiūrai: ji sutinka padirbėti pagal skelbimą turtingai šeimai, kurių sūnelis ką tik baigė mokyklą, tačiau jis neturi nei noro, ką nors veikti, nei ryžto, nei pasitikėjimo savimi. Tėvai paprašo jos sugundyti už automobilį...

 

Nors Meidė nėra prostitutė, tačiau toks žingsnis, sakykite ką norite, vis tiek yra tam tikras parsidavinėjimas. Visgi neatrodo, jog Meidei tai būtų sudėtinga, ji nuo pat pradžių agresyviai seksualiai užpuola mokyklinuką ir visokiausiais būdais stengiasi jį suvilioti. Kadangi Meidė aukštesnė, stambesnė ir gan ryškiai per 30 metų, o mokyklinukui viso labo devyniolika, turime sukaltą komedijos porelę, kuri įvairiose situacijos patyria juokingų, o kartais ir vyresniosios palydovės apsimetėlės orumą žeminančių situacijų.

 

Filmas išties linksmas, absoliučiai skirtas pramogai. Galima užsimerkti ir nematyti, jog visgi visas siužetas labai vienkryptis ir nuspėjamas. Jau nuo pat pradžių aišku, jog Meidė iš tikrųjų kažką sužinos ir išmoks iš jaunuolio, o jaunuolis sutvirtės ir galbūt pranoks visus įsivaizduojamo jaunuolio savarankiškumo niuansus. Galiausiai visa tai įvyksta ir jiedu išties tampa geri draugai. Siūlau filmą žiūrėti ne dėl siužeto, o dėl situacijų parodijų, kurie verčia ne kartą prapliupti juokais. Kiek nustebino, kad tokiame filme nusifilmavo šiaip jau labai rimta aktore laikoma Jennifer Lawrence, kurios nuogas pasirodymas (tikriausiai ten buvo ne dublerė) sukėlė nemažai internetinių diskusijų. Kitą vertus, ką bedarytų ši aktorė, visada sulaukia didelio dėmesio ir aptarimo. Jaunasis partneris Andrew Barth Feldman, iš tikrųjų gimęs 2002 metais, kaip pastebėsite filme, neblogai dainuoja ir jau yra nusifilmavęs atskirame miuzikle. Šis paauglio-jaunuolio ir merginos-palydovės-motinos socialiniai vaidmenų hibridai tampa pagrindine komedijos kūrimo ašimi ir ji, visi mato, tikrai veikia.

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 59/100

IMDb: 6.5

 

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Lyčių kova" / "Battle of the Sexes"

Sveiki,

„Rubi Sparks‘ (2012) ir „Mažoji Mis“ (2006) režisierių duetas pristatė dar vieną savo darbą, pasirinkdami kitokią kryptį – „Lyčių kova“ (angl. Battle of the Sexes) (2017), kuris pasakoja realią kovą tarp legendinės teniso raketės Bellie Jean King ir Bobby Rigs 1973-iais. Aštunto dešimtmečio pradžios dvasia įkvėpta istorija iš esmės tęsia jau kine pamėgtą temą: moterų teisės ir vyrų požiūris į moteris.

Filmas pusiau drama, pusiau komedija. Nufilmuota klasiškai sodriai, nestokojant laikmečio detalių ir noro sukurti autentišką to dešimtmečio pasaulį. Bet detalėmis apstatytas filmas bus niekinis, jeigu nebus pajungti ir kiti elementai, pavyzdžiui, sukurti ir perteikti įtikinami veikėjų charakteriai. Tiesą sakant, būtent režisieriams to padaryti ir nepavyko. Nors Emma Stone ir Steve Carell buvo išties įstabus duetas ir jau vien dėl jų nesigailiu filmo žiūrėjęs, tačiau visumoje pateikti veikėjų tipažai ganėtinai nuviliantys, nes pasigedau dramos, veikėjų psichologija pateikta itin holivudiškai paviršutiniškai, kad nebelieka jokios abejonės, jog tai dar viena holivudinė saldi sportinė drama su ta pačia jau nusibodusia žinute žiūrovui: viskas įmanoma, jeigu tiki savo jėgomis ir grumiesi prieš blogį. Būtent gėris nugali blogį, mergina pažemina prieš pasaulį seksistą: žiūrovas braukia ašarą ir vėl visi kalba apie lygybę, tačiau šioje biografijoje nėra tikrovės, nėra dramos...

O buvo užsikabinta, apie tenisininkės griūvančią santuoką, jos biseksualumą, apie girtaujantį lošėją, kuris amžinai liūdina savo žmoną... Visas „aštrumas“, kuris domintų reiklųjį žiūrovą „pasiliko“ tik tarp kitko kontekste kaip detalės. Filmas todėl ir nuviliantis, nes jis paviršutiniškas, pramoginis, pernelyg „sukramtytas“, kitą vertus, režisieriai kitokio kino ir nekuria, nes jiems rūpi tiesiog smagios istorijos ir aiškiai Volto Disnėjaus lygiu suformuluota „pasaulį vienijanti“ kūrinio prasmė.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela