Kelionė: Prancūzija, Kanai, Kanų kino festivalis, aktorių rankų įspaudai, alėja

 

Sveiki, skaitynėtojai!

 

Man taip sudėtinga aprašyti šios vasaros keliones, nes vietovių ir įspūdžių tiek daug, o dar daugiau – nuotraukų, kad tikriausiai reikėtų ištiso katalogo ar knygos viskam sukelti ir perteikti. Iš kitos pusės, gal visko ir nebūtina susisteminti. Viena iš šios vasaros kelionių krypčių –  Prancūzijos pietūs. Visai natūrali kryptis, nes Paryžius tuo metu buvo dar apgaubtas Olimpinių žaidynių, o pietinėje šalies dalyje beveik negirdėti apie tai, neskaitant vieno kito plakato ar skrajutės. Be Nicos ir pakrančių miestų bei miestelių pirmąkart aplankiau Kanus.

 

Net nedaryčiau šio įrašo, jeigu Kanai man (kaip ir daugeliui) neasocijuotųsi su kino filmais ir Kanų kino festivaliu. Iš tikrųjų tai vienas didžiausių ir ryškiausių kino festivalių, kuris nulemia geriausius filmus, kuriuos paprastai tenka per metus pamatyti tiek Kino pavasaryje, tiek Scanoramoje. Mano įspūdžiai apie Kanus savotiški. Miestas, priešingai nei mano kolegoms, patiko. Pats stebėjausi, nes visa Kanų Viduržemio jūros pakrantė apstatyta viešbučių kompleksais. Vien viešbučiai! O karštis, žinokite, begalis. Aš įsivaizduoju, kad ne vasaromis reiktų būti Kanuose, o pavasarį arba rudenį, kada oro masės palankesnės lietuviškam kūnui, tačiau atostogų nepasirinksi, todėl Kanai vasaros metu tiesiog dega, visi daugiau ar mažiau ieško priebėgos pavėsyje, parkelyje, bando atsigaivinti šaltu vandeniu, ledais.

 

Aišku, labiausiai masino apžiūrėti Kanų kino festivalio pastatą šalia garsiojo kazino. Pastatas nėra kažin kuo itin įspūdingas, įspūdį sudaro tik žinojimas, kas čia kiekvieną pavasarį vyksta, ir kaip ši vieta nulemia kino madas ir tendencijas. Visi nori nusifotografuoti ant raudonojo kilimo, bet reikia didžiulės kantrybės, nes ir tokiu metu yra nemažai turistų, kurie „sukūrė“ savas taisykles, sudarė gyvą eilę, kad galėtų fotografuotis būtent iš tos pusės, kuria dažniausiai lipa kino žvaigždės. O su azijiečiais nepakonkuruosi. Vienos nuotraukos jiems neužtenka, tad visas šis cirkas tampa atvira vojaristine juokinga fotosesija, todėl negalėjau padaryti normalesnės nuotraukos nei už šią.

 

Toliau viskas labai paprasta. Aplankiau pačius žymiausius viešbučius, tiksliau apvaikščiojau jų perimetrus, nusifotografavau Kanų parką ir pastato grindinį grįstais žvaigždžių rankų įspaudais. Daugiausiai jų iš 1992 periodo. Žinau, kad Kanai „veikia“ labiausiai tik tada, kai iš tikrųjų vyksta kino festivalis, tokiomis dienomis, kai svečiavausi aš, gali daug ką nuvilti. Bet manęs kažkodėl tai nenuvylė.

 

Tiesa, taip pat teko pabuvoti ant Kanų miesto kalno, tvirtovės, nuo kurios ir prasidėjo miesto statybos. Kanai turi ir kitą istoriją, daug senesnę. Nuo Kanų tvirtovės atsiveria visas miestas ir šv. Margaritos sala, kurioje iš tikrųjų kalėjo vadinamasis Žmogus su geležine kauke. Dalijuosi fotografijomis iš Kanų!

Daug kur matosi naujausių kino plakatai ir reklamos.

Tai pats garsiausias viešbutis, kuriame apsistoja ryškiausios kino žvaigždės ir režisieriai.

Ilga ir šimtmečius siekianti Kanų miesto istorija ir jos tvirtovė.

Kanų peizažas iš viršaus.

Krantinė.

Pagrindinis Kanų kino festivalio pastatas.

Aktorės Angelina Jolie rankų įspaudas Kanuose.

Aktoriaus Ben Kingsley rankų įspaudas Kanuose.

Aktorės Catherine Deneuve rankų įspaudas Kanuose.

Aktorės Charlotte Rampling rankų įspaudas Kanuose.

Aktorės Claudia Cardinale rankų įspaudas Kanuose.

Aktorės Jodie Foster rankų įspaudas Kanuose.

Aktoriaus Keano Reeves rankų įspaudas Kanuose.

Aktorės Meg Ryan rankų įspaudas Kanuose.

Aktoriaus Mel Gibson rankų įspaudas Kanuose.

Aktorės Meryl Streep rankų įspaudas Kanuose.

Aktorės Nicole Kidman rankų įspaudas Kanuose.

Aktoriaus Silvester Stallone rankų įspaudas Kanuose.

Re-isieriaus Tim Burton rankų įspaudas Kanuose.

Aktorės Vanessa Redgrave rankų įspaudas Kanuose.

Ieškojau mano mėgstamos prancūzų aktorė Marion Cotillard įspaudo, tačiau aptikau ją tik autobuso stotelėje.

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Dauntono abatija" / "Dowton Abbey" (Pirmojo sezono apžvalga)

Sveiki, skaitytojai,

Vis kažkaip neprisiruošdavau padaryti šio įrašo... Apie serialą „Dauntono abatija“ (angl. Dowton Abbey) ir jo pirmąjį sezoną. Kažkaip norėjosi itin gero ir kokybiško serialo ir štai šis jau buvo kažkada patraukęs mano dėmesį. Galbūt po pirmojo sezono peržiūros būčiau padaręs platesnę apžvalgą, tačiau vis tiek norėjosi jo nepamiršti, juolab, kad serialą sužiūrėjau praktiškai keliais prisėdimais. 

Na, tikriausiai pradėsiu savo įspūdžius nuo to, kad 2011 metais serialas pateko į Gineso rekordų knygą kaip labiausiai kritikų aptariamas serialas, todėl tai sustiprino mano ryžta pažiūrėti, kuo gi šis serialas jau tok svertas kritikų plunksnos? Ogi vertas, pasirodo. Jau nuo pat pirmosios serijos tiesiog neįmanoma atsispirti, o jeigu jums dar patinka kostiumų dramos, britiška atmosfera, aktoriai ir istorinės detalės – tai „Dauntono abatija“, sakyčiau, kaip tik Jums! Serialas jau greitai pristatys šeštą savo sezoną, o aš tik įpusėjau antrąjį ir... kažkodėl sustojau, gal dėl to, kad ėmiau paskutiniu metu daugiau dėmesio skirti kinui ir literatūrai, o gal iš dalies ir dėl to, kad norėjosi pristabdyti arklius ir patausoti serialą juodesniems laikams. Visgi serialas gana trumpas, pirmąjį sezoną viso labo septynios serijos. Kiti sezonai truputį ilgesni keliomis serijomis.

Žinote, apie režisierių Julian Fellowes nieko nežinojau, tikriausiai ne itin žinojo ir platusis pasaulis, kol 2010 metais nepristatė televizinio serialo „Dauntono abatija“. Tai išties retas egzempliorius, kada išties filme daug britiškos dvasios ir kultūros raidos atšvaitų. Serialas prasideda nuo žinios apie „Titaniko“ nuskendimą ir tęsiasi maždaug iki Pirmojo pasaulinio karo išvakarės. Serialas man labai priminė Kazuo Ishiguro romaną „Dienos likučiai“, kuriame jis aprašo pirmųjų XX a. dešimtmečių perdėtą kultūros kruopštumo. Rašytojas knygoje vaizdžiai klasifikuoja tarnų herachiją ir fiksuoja tobulą „namų valdymą“, būtent panašiai prasideda ir „Dauntono abetija“. Namų tvarkymas, priežiūra, virtuvė, patarnavimas tiesiog, šiandienos žmogui, atrodo pasibaisėtinai preciziškas. Iš tikrųjų anuomet tarnauti didikų dvarui buvo didžiulis pasididžiavimas...

Na, istorija sukasi apie namiškius: apie kilmingąją šeimą, ypač apie dukras, kurias nori ištekinti tėvai ir žinoma „mažosios dramos“ apie pačius tarnus. Žinokite, atrodo istorija labai paprasta, tačiau visi dialogai, veikėjų personažai ir charakteriai taip įtikina, kad sunkoka garsiausius britų aktorius įsivaizduoti atliekant kokius nors kitus vaidmenis, nes jų amplua tiesiog „prikepęs“ ir toks įtikinamas, o serijos tiesiog bėga tarp akių ir negalima atsiplėšti. Režisierius tiesiog pats mėgaujasi ir mums pateikia neįtikėtinai sodrią laikmečių, britiškų tradicijų prisodrintą dramą, kartais blyksteli vienas kitas britiškas humoras. Pirmoji sezono drama sukasi apie vyriausiąją dukrą, jos nenorą tekėti ir apskritai apie „Dauntono“ abatijos peveldėjimą. Gal visos šios istorijos neperpasakosiu, tačiau istorija jaudina, ji nenuobodi, kaip ir pačių abatijos tarnų gyvenimas, kur daugiau ar mažiau yra ir „gerųjų“ tarnų ir „blogųjų“ – dvi stovyklos.

Gal tiesiog visko neaprašinėsiu, o pateiksiu jums iliustracijas, kurias parengiau, kad pamatytumėt, kaip aktoriai atrodo seriale ir realiame gyvenime, trumpai charakterizuosiu veikėjus: 

 

Hugh Bonneville (g. 1963) atliko Robert Crawley vaidmenį – visos abatijos galva ir sprendimų vykdytojas, jo charakteris dažniausiai pagrįstas teisingumu, geranoriškumu, jam svarbi, kad visi jaustųsi gerai ir patogiai, nėra linkęs bausti, išklauso. Tai nėra mano mėgstamiausias personažas, tačiau jo būvimas ir įtaka jaučiama netgi tada, kai virėja ragauja sriubą, o jis išvykęs darbo reikalais. 

 

Aktorė Laura Carmicheal atliko viduresniosios sesers Ledi Edith Crawley vaidmenį. Keistas charakteris, tačiau jis suprantamas, nes Edita visada jaučiasi užgožta vyresniosios sesers, todėl jausdama besikaupiančias nuoskaudas, ima pamažu iš pavydo daryti negerus darbus. Tai ieškantis personažas, bet niekaip iki galo nerandantis savo vietos nei namuose, nei kitur. Galbūt ji smarkiai pasikeis kituose sezonuose, bet iki šiol man ji pasirodė įdomi tik tiek, kiek ji pakenkia savo seserim.

Aktorius Brendan Coyle sukuria John Bates vaidmenį – ganėtinai nepavydėtina, nes anksčiau turėjęs juodą praeitį ir tapęs šlubiu iš pradžių tampa abatijoje nelabai tinkamas, tačiau visgi jis pasilieka ir nuolat kenčia „blogųjų“ tarnų rezgamas intrigas, o pamažu sumezga ir meilės istorija, kuriai dar ilgai negalima realizuotis... Neįmanoma šiam personažui atsispirti, jis toks sąžiningas, metęs alkoholį ir toks kartu nepažeidžiamas. Mielas kaip meškinas.

Jim Carter – vyriausias namų valdytojas tarnas, aukštesnių už jį nebėra. Jis tas, kuris dažniausiai sprendžia tarnų konfliktus ir prisiima gėdą už nepavykusius darbelius. Vienas pilkesnių personažų, bet visumoje labai reikalinga persona.

Aktorės Michelle Dockery sukurtas vyriausiosios dukros Ledi Mary Crawley sukurtas personažas atrodo vienas įdomiausių seriale – maištinga, užsispyrusi, nesutramdoma ir valdinga, norinti pati valdyti savo likimą, tačiau jai lemta paklusti tradicijoms. Kitose sezonuose jos personažas patirs dar daugiau išbandymų, na, o pirmajame ji labiau laikosi aikštingosios didikės amplua. Pati aktorė man labai panaši į kitą amerikiečių aktorę – Anna Paquin. Aktorė už šį vaidmenį nominuota Auksiniam gaubliui ir Emmy.

Aktorė Joanne Froggate už tarnaitės Anna Bates vaidmenį jau spėjo neseniai pelnyti kaip geriausia antraplanį vaidmenį Auksinį gaublį ir buvo nominuota Emmy. Jos personažas išties puikus, nors galbūt visame kontekste nėra itin svarbus, tačiau jos meilės istorija su šlubu vyru, atkaklumas ir sąžiningumas paperka.

Aktoriaus Rob James-Collier sukūrė vieną prieštaringiausių serialų personažų – tarną Thomas Barrow, kuris ilgą laiką gyveno nepritekliuje ir nebenorėdamas į jį grįžti, svajoja ir siekia aukštumų, nors jam ir nelemta praturtėti. Tai vienintelis homoseksualus personažas, kuris šantažuoja ir užima „blogiuko“ pozicijas, tačiau nuo to serialas tampa tik dar įdomesnis.

Aktorė Meggie Smith ( g. 1934) – tikra britų kino legenda ir ikona, sukūrusi be proto daug gerų ir įsimintinų vaidmenų, tar kurių ir filmuose apie Harį Poterį. Šiame seriale ji vaidina močiutę, kuriai rūpi, kaip ištekės anūkės, kokia šeiminė padėtis, bet labiausiai jai svarbu konkuruoti su Isobel‘e. Mielas personažas, teikiantis nemažai juoko, jeigu suprantate, kaip britai vaidina „bobas, kurios visur kišasi“?

Žavioji aktorė Elizabeth McGovern sukūrė labai šiltą ir jaukų personažą – Cora Crawley, trijų dukterų motiną. Būtent šios aktorės buvimas kadre ir personažo „minkštumas“ iškart nuimdavo tą įtampą, kuri virdavo tarp tarnų. Už šį vaidmenį aktorė buvo nominuota Emmy ir Auksiniam gaubliui.

Aktorė Sophie McShera personažas Daisy Mason gal negali pasigirti stipria valia, nes šioji nykštukė amžinai priplūkusi prie puodų ir ją nuolat varinėja storulė vyriausioji vyrėja, tačiau aktorė gali pasigirti Auksiniu gaubliu, kurį pelnė už „amžinos Pelenės“ vaidmenį būtent šiame seriale.

 

Trečioji gražuolė sesuo Lady Sybil Crawley suvaidino aktorė Jessica Brown Findlay. Ji iš visų seserų išsiskyrė savo novatoriška mąstysena ir atitiko laikmečio moterų ir feminisčių revoliucijos pradžią, kas kilmingiems giminaičiam ne itin tiko ir patiko, todėl žinoma, kad toks personažas turi anksčiau ar vėliau nudegti.

Griežtas ir valdingas Siobhan Finneran personažas Sarah O‘Brien, kuri priklauso „blogiukų“ aljansui, tačiau man į ją visada įdomu žiūrėti ir mėgautis tiek jos charakteriu, tiek kietumu.

Štai ir viskas, gal visų personažų nesuminėjau, paminėjau tik pačius pačiausius, o serialas tiesiog puikus ir vertas tikros gurmanų akies. Tikiuosi ateityje pavyks pažiūrėti ir likusius sezonus.

Jūsų Maištinga Siea