Sveiki,
Kai
atsirado plačiai prieinamas internetas, prislopo ir diskusijos apie tai, kad
vaikai neskaito knygų ir tai yra tam tikras degradavimas (kultūrinis ir vidinės
ūgties). Aš pats gerai dar pamenu, kai tą internetą galėjai matyti kaip savo
ausis, arba interneto kavinėse už mokestį, visi kaip susitarę viską siurbėme iš
televizijos, o tėvai ir visuomenininkai kukavo, kaip blogai tas televizorius, jog
geriau vaikai ir jaunimas skaitytų knygas.
Šiandien
dažnas nevengia ir audio knygos, turiu galvoje, paprastai mokinius, kurie
negali suskaityti popierinės versijos, net jeigu ir auksu ir deimantais
viršelis būtų inkrustuotas. Visgi tenka pripažinti, kad skaitymas ir audio
įrašo klausymas nėra tų pačių smegenų funkcijų lavinimas, o tuo labiau skaitymo
kultūrą išstūmęs anuomet televizorius su lėkštomis ir gan banaliomis laidomis
(anuomet to neįvertinome) negali pakeisti teksto tėkmės, sakinių ir stiliaus
pajautimo bei labiausiai to, ką iš esmės nudirba vaizduotė. Vaizduotė pastaruoju
metu išvis nurašoma, užkaišioja multimedijos matytomis galimybėmis, kurias
dažnas papūgiškai atkartoja nustekendamas vidinius savo unikalius parametrus.
Kitą vertus, kiekvienoje epochoje ir kartoje savo, tačiau neatimsi keleto
dalykų, ką vaikams, paaugliams ir jaunuoliams duoda skaitymas.
Plečia
vaizduotę.
Padeda
geriau rašyti, plečia žodyną (kalbėjimo ir rašymo).
Geriau
suvokiama sintaksė.
Lavinamos
didesnės įvairovės smegenų veiklos .
Skaitantys
žmonės beveik dažniausiai visada sutinka, kad knyga buvo įdomesnė už filmo ar
spektaklio pastatymą, vadinasi, vaizduotė yra galingesnė „verpti“ žodinį tekstą
į vaizdinį ir jausminį pasaulį.
Akys
mažiau pavargsta nuo popieriaus nei nuo spinduliuotę skleidžiančio prietaiso.
Nėra
triukšmo.
Neribotos
asmeninės interpretacijos galimybės.
Gali
tapti knygų vlogeriu.
Tau
darosi įdomios „Knygų mugės“, imi sekti rašytojus, turi naujų autoritetų.
Gerina
miego kokybę, mažina stresą, didina pasitikėjimą savimi.
Didina
motyvaciją siekti savų tikslų (perskaityti 300 puslapių, tai ne filmą
prasukinėti ir pasakyti eilinį sykį „šlamštas“).
Didina
savarankumą ir intelektą, skaitantis pradinukas niekada neišaugs į bestuburį
homo sapiens.
Skaitantys
tėvai diktuoja madą vaikams, skaitymo ritualas ir pokalbiai apie vieną ar kitą
knygą stiprina šeiminius santykius, trina nesusikalbėjimo ribas.
Kolekcionuoti
knygas ir jomis dalytis, turėti savo namų biblioteką, reiškia turtą ir
malonumą.
P.
S. Nenoriu pasakyti, kad žiūrėti kokybiškus filmus, TV laidas, YouTube
tinklalaides yra blogai. Tikrai ne. Šiandien priešingai nei anuomet, galime
tarp šlamšto ir vulgarybių atsirinkti pačius įdomiausius ir verčiausius
dalykus, tačiau skaitymas yra visai kas kita ir jis neturėtų išvis konkuruoti
su medijomis.
Jūsų
Maištinga Siela
