Šios dienos daina: Cher "Strong Enough"

Sveiki visi,

O juk būna iš tikrųjų sunkių ir nelabai gerų momentų gyvenime, kada norisi užsidaryti ir nieko neklausyti. Gal visai tikėtai, o gal ir nelabai... atkeliavo į mano gyvenimą legendinė atlikėja su kosminiu balsu savininkė Cher ir jos daina „Strong Enough“, kurios nežinau, kiek kartų esu prasiklausęs, todėl man dabar atrodo, perdėm, padėvėta ir nudilusi, tačiau vis tiek kelianti iš praeities nemažai sentimentų. 

Pakankamai, sakyčiau, „eurovizinė“ daina su disko stiliaus dvasia ir pakankamai emocingu tekstu. Šią dainą pirmą kartą išgirdau dar vaikystėje, o po to ji dingo ilgiems metams iki kol neišgirdau vieno draugo namuose, sakau, baisiai kažką primena iš vaikystės – duok man šią atlikėją ir kaip nustebau, kad šią dainą atliko būtent Cher, iki tol man imponavusi kaip kino aktorė. Gal taip ir prasidėjo Cher propagavimas ir jos pamėgimas...

„Strong Enough“ – tai daina iš legendinio ir vieno sėkmingiausių Cher albumų „Believe“ – sunku patikėti, kad tai 23 studijinis atlikėjos albumas. Nors daina nebuvo toks super hitas, kaip pirmasis albumo singlas „Believe“, pastarasis savo laiku buvo labiausiai „įsiėdęs“ gabalas klausytojams. Antrasis singlas „Strong Enough“ nusileido ir iš pradžių sunkiai užvaldė minias, kol nebuvo tinkamai išreklamuotas. Tačiau dainos remiksai buvo reintinguose beveik visuose topuose numeriu pirmu ir šitaip dainą pamėgo visas pasaulis, o ypač Europa. Dainos pozicijas sustiprino ir originalus bei netikėtai modernus video klipas, kuriame Cher pavaizduota kaip kompiuterinio viruso programa.

Pasiklausykite patys:

Video klipas

Cover'is

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Šios dienos daina: Ace of Bace "Beautiful Life"

Sveikučiai,

Šiandien šios dienos dainos rubrikoje užklydo populiari švedų grupė „Ace of Base“ su kadaise buvusiu labai populiariu hitu „Beautiful Life“ (Gražus gyvenimas). Daina buvo parašyta 1994 metais, kai vienas iš grupės narių atostogavo Kanarų salose, todėl daina atsiduoda nepaprastu pozityvumu ir gera energija, sakyčiau, prilygstančiai „ABBA“ grupei. Tiesa, daina pasirodė tik po metų – 1995 metais ir netikėtai tapo populiariu hitu, reikalaujančiu sukurti video klipą.

Daina atspindi 1995 metų pop muzikos nuotaikas, tad topuose užėmė gan aukštas pozicijas, o labiausiai šią dainą pamėgo šokių salės ir įvairūs remiksų gamintojai.

Šįkart dalinuosi dainos originalu. Rytais mėgstu klausytis šios dainos, ji suteikia kažkokio gero pozityvumo. Pasiklausykite, gal ir jūs įtrauksite ją į savo playlist‘ą.

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Asmenybės: Nicole Kidman

Sveiki visi,

Jau seniai ruošiausi atgaivinti senai pamirštą rubriką „Asmenybės“. Ir šįkart norėjau apžvelgti ir iš arčiau susipažinti su Holivudo australų aktore Nicole Kidman. Na, tikriausiai jums žinoma ši kino juostų veteranė, kuri filmavimuose sukasi jau ketvirtą dešimtmetį ir tikriausiai kurs dar nemažai puikių vaidmenų iki senatvės. Kad suprastumėte, kokio kalibro aktorė Nicole Kidman, reikia pamatyti jos tokius darbus kaip „Kiti“, „Valandos“, „Mulen Ružas“, „Triušių urvas“, „Plačiai užmerktos akys“ ir kt.

Iš tikrųjų ši aktorė gimė ne Australijoje, bet itin egzotiškoje vietoje – Havajų salose ir tik gerokai ūgtelėjusi įsitraukė į vaidinimus. Pati aktorė tikina, kad niekada netroškusi tapti garsia ir aukšto kalibro profesionale aktore. Visada atvira, nuoširdi, taktiška ir skandalų iš esmės nemėgstanti ir savo asmeninį gyvenimą slepianti aktorė retai praveria duris žurnalistams, nebent, kai tenka atsakinėti įvairiuose kino festivaliuose į žurnalistų parengtus klausimus.

 Nicole Kidman 1989 m.

Iš tikrųjų Nicole Kidman iš pradžių buvo žinoma kaip šaltų vaidmenų atlikėja veiksmo filmuose, neretai rankose jai tekdavo laikyti ginklą, bėgti, spygauti ir rėkti. Štai kaip žiniasklaida apibrėžia Nicolės vaikystę: „Elegantiška raudonplaukė Nicole Kidman gimė Honolulu, Havajuose, gana ekstravagantiškoje šeimoje. Jos tėvas - Anthony Kidman`as - žymus biochemikas, o mama Janelle garsėjo kaip viena Australijos feminisčių judėjimo lyderė. Po Nicoles gimimo šeima išsikėlė gyventi į Vašingtoną, kur tėvas vykdė krūties vėžio tyrimus, o po trijų metų šeima išvyko į tėvų gimtąją žemę ir apsistojo Sidnėjuje. Lėlėmis Nicole nežaidė: mama buvo įsitikinusi, kad Barbė - moters išnaudojimo simbolis. Tačiau užtat su seserimi Antonia, kuri dabar yra televizijos reporterė, pakankamai prisiklausydavo įvairių politinių ir socialinių diskusijų. Viena iš keistų šeimos tradicijų - per pietus visiems kartu aptarti kokį tarptautinį įvykį.”

Nicole Kidman viena iš nedaugelio Holivudo aktorių yra natūrali ugniaplaukė, o jaunystėje ją draugai pravardžiavo „morka“. Netrukus Kidman pradėjo gauti įvairius mažus vaidmenis Australų kine ir serialuose. Netgi slaugydama vėžiu sergančią motiną, ji filmavosi viename vietiniame mini seriale. Tikriausiai Nicole Kidman turi būti dėkinga buvusiam savo vyrui Tomui Cruise, kad šis būtent pastebėjęs aktorę jai paskambino ir pakvietė į Ameriką filmuotis juostoje „Griaustinio dienos“ (1990 m.). Tomas Kruzas iškart įsimylėjo ją ir pora netrukus susituokė. Nicole pasakoja, kad gyvenimas su Kruzu buvo išties puikus ir saugus ir negalinti pasakyti nieko blogo, nebent tai, kad šalia savo vyro nuolat kompleksavo dėl aukštakulnių, kurių vengė, mat, Tomas Kruzas už ją ir taip žemesnis 12 centimetrų. Tomas Ir Nicole buvo vadinama idealiausia Holivudo pora ir kartu išbuvo visą dešimtmetį ir net nusifilmavo intriguojančioje S. Kubriko juostoje „Plačiai užmerktos akys“. Jau tada žiniasklaida kuždėjosi, kad su šia pora dedasi kažkas ne taip, mat, sutuoktiniams buvo sunkoka suvaidinti gan atviras sekso scenas, tad Kubrikas jiems nusamdė seksologą, kuris dirbo su pora, kad šie galėtų kuo įtikinamiau perteikti intymumą. Ar tai reiškė, kad Nikolės ir Tomo santuoka buvo iš esmės tik žiniasklaidos pagražinta ir ne tokia tobula? Visą dešimtmetį Nicole buvo savo vyro pašonėje ir pristatinėjama kaip Tomo Kruzo žmona. „Praktinė magija“, „Betmenas amžiams“, „Taikdarys“, „Damos portretas“, „Plačiai užmerktos akys“ – rodos, visai neblogi vaidmenys, tačiau ne tokie, už kuriuos Nicole būtų liaupsinama ir nepamiršta. Pati aktorė, praėjus nemažam laikui po skyrybų su vyru, yra sakiusi, kad pati nesuprato, kad ji esanti vyro pašonėje, nes ji net neketinusi būti Holivudo užkariautoja, o vaidindavo tik dėl to, kad tiesiog neprarastų aktorinės formos ir dėl to, kad jai patikdavo siūlomų filmų siužetai.

 

Skyrybų drama irgi buvo labai skaudi aktorei. Po beveik dešimtmečio trukusios santuokos taip ir nebuvo nuosavų vaikų, tad sutuoktiniai įsivaikino net du vaikus. Žiniasklaida pliekė liežuviais apie tai, kad Tomas Kruzas nevaisingas, o Kidman nenorinti gimdyti pati, nes bijanti sustorėti. Po skyrybų netgi buvo prabilta apie Kruzo galimą homoseksualumą, tačiau romanas su Penelope Cruz viską užglaistė. Pati aktorė tuo metu buvo nusifilmavusi „Mulen Ruže“, kai iš savo agento sužinojo apie savo ir vyro skyrybas, mat, Kruzas niekada nesiteikė žmonai į akis pasakyti, jog tarp jų viskas baigta. Nicole taip ir nesuprato, kodėl vyras ją paliko, o Kruzas tik kartojo žiniasklaidai vieną įkyrų sakinį: „Ji žino, kodėl aš ją palikau.“ Galima tik įsivaizduoti, koks buvo šokas pačiai Nicolei Kidman, kai ši iš spaudos susivokia, kad tarp jų viskas baigta. „Mulen Ružo“ režisieriui paskambinusi pasakė tokius žodžius: „Taip, tai tiesa, tarp mūsų viskas baigta. Sraigtasparnis skraido virš mūsų namo. Aš mirusi.“, tada režisierius pasiūlė Nicolei neįsipareigoti dėl „Mulen Ružo“ reklamos ir nevykti į gastroles, tačiau aktorė šio sumanymo neatsisakė ir sukandusi dantis vyko. 

Netrukus po skyrybų įvyko dar viena drama – paaiškėjo, kad Nicelo Kidman laukiasi Tomo Kruzo vaiko, nors pats Kruzas spaudai yra prasitaręs, jog abejoja, kad buvusi žmona nešiojo jo kūdikį. Atsitiko dar viena nelaimė – persileidimas, aktorė negalėjo išnešioti vaikelio. Iš Australijos atvažiavo jos guosti artimieji, aktorė buvo visiškai sugniuždyta tiek dvasiškai, tiek emociškai.

Kaip tik sunkiausiomis dienomis pasipylė patys svarbiausi Nicole Kidman vaidmenys. Netrukus ji gavo ispanų režisieriaus pasiūlymą nusifilmuoti filme „Kiti“, kuris buvo pripažintas geriausiu Ispanijoje metų filmu ir gavo „Gojos“ apdovanojimą. Netrukus Kidman gavo progą suvaidinti ir britų rašytoją Vidžiniją Wulf, už kurią Kidman atsiėmė „Oskaro“ statulėlę kaip geriausia aktorė. Pati aktorė tik dabar atvirauja, kad sėkmės visai nesitikėjo, laikydama „Oskarą“ rankose ir grįžusi į viešbutį, ji apsipylė ašaromis, nes visi aplinkui džiūgavo, o ji jautėsi tokia vieniša...

Aktorė po to pasakojo, kad 2000 – 2005 metai buvo patys sunkiausi jos gyvenimo, nuolat verkdavo, bandė įveikinėti sunkią depresiją – „buvo visko: ir pakilimų, ir nuosmukių“. Paradoksalu, tačiau šis laikotarpis buvo tikras aukso amžius kino biografijoje. Netrukus ji sutiko suvaidinti mažo biudžeto danų režisieriaus filme „Dogvilis“, kuris aktorei atnešė dar vieną šlovės bangą. Dirbti su Lars von Trier nėra lengva, kadangi tai ambicingas, reiklus ir itin impulsyvus režisierius, tačiau Nicole viską atlaikė puikiai. Trier buvo sumanęs sukurti „Dogvilio“ trilogiją, po kelių metų pasirodė juostos tęsinys, tačiau su visai kita aktorė, kadangi Nicole atsisakė toliau filmuotis Lars von Trier juostose, režisierius tikino, kad Kidman tiesiog neatsiliepia į jo skambučius, o pati aktorė spaudai tikino, kad tiesiog yra sudariusi sutartis su kitais režisieriais.

 Nicole Kidman filme "Valandos" sunkiai beatpažįstama...

 Filme "Praktinė magija" 1998 m.

 "Mulen Ružas"

„Stepfordo moterys“, „Šaltasis kalnas“, „Gimimas“ – taip pat buvo pastebėti. O 2005 metais baigėsi ir depresija, kadangi aktorė susipažino su antruoju savo vyru, išnešiojo sveikai vaikelį ir tapo laimingiausia pasaulio moterimi. Tiesa, už vaidmenį „Mano žmona – ragana“, kurioje įkūnijo Samantą, legendinę raganą iš serialo „Kerėtoja“, gavo avietę – blogiausios aktorės vardą, bet nesėkmės kine Kidman nė motais, ji ėmėsi ir kitų komercinių vaidmenų – „Invazija“, „Australija“, „Auksinis kompasas“.

Šiuo metu aktorė ir toliau sau filmuojasi įvairaus plauko juostose – labai laukiu šiemet jau Kanų kino festivalyje pristatytos juostos „The Paperboy“ (Laiškininkas) pasaulinės premjeros, nes visada malonu pamatyti žavią ir talentingą Nicole Kidman veidą. 

 Kadras iš būsimo filmo "The Paperboy"

Pasiklausykime Nicoles Kidman ir Robio Viljamso atliekamos dainos:

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Šios dienos daina: Lady GaGa "The Edge of Glory"

Sveiki,

Šios dienos rubrikoje visai netikėtai „įšoko“ smagioji dabartinės pop scenos primadona LADY GAGA, kuri vakar bešuoliuodama po Europą buvo užsukusi ir į Lietuvą. Į jos koncertą susibūrė apie 20 tūkstančių žmonių, o jos ankstesnis „Monstrų“ turas po pasaulį buvo rekordiškai sėkmingas ir uždirbo daugiau nei 220 milijonus dolerių. Šįkart garsioji Lady Gaga buvo itin dosni mūsų šaliai ir pašykštėjo liaupsių, pavadindama mūsų šalį ateitimi. Aišku, tą ji sako kiekviename koncerte, bet vis tiek smagu išgirsti iš jos lūpų...

Šiaip nesu Lady Gagos gerbėjas, nors tenka pripažinti, kad savo keistumu ji yra išskirtinė Amerikos pop Olimpe, turi ir balsą, savo stilių, dainuoja gyvai ir yra atvira bei tolerantiška. Norėčiau pamatyti Lietuvos minią, kai ši pasakė, jog sveikina čia visus atėjusius Lietuvos gėjus ir paprašė paploti. Čia visai neseniai klausiau ir labai svarbaus klausimo. KUR MERGAITĖ? O mergaitė buvo ant scenos su rausvomis kelnėmis pas Lady Gagą, tiesa, ši ją grąžino po 5 minučių, bet, žinoma, ne „TĄ“. 

Noriu pasidalyti šįkart bene mėgstamiausiu jos „gabalu“, kuris vadinasi „The Edge of Glory“, kuris iš naujausio jos albumo man pasirodė išskirtinis dėl elektroninės gitaros kontekste ir kažkaip man primena dainininkę Cher 1985 – 1991 epochoje. 

Pati Lady Gaga tikina, kad daina skirta jos seneliams, kada ant močiutės rankos mirė senelis. Kritikai šią dainą sutiko itin palankiai, jie gyrė Lady Gagos vokalą, paprastumą klipe ir vadino ją geriausia albumo daina, prilygstančią Madonnai, M. Jackson‘ui. Pasiklausykime.

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite brūkštelti: cirkininkas@gmail.com

Šios dienos daina: Elton John iš "Aida" - "Gods Love Nubia"

Sveiki visi,

Šios dienos rubrikoje svečiuojasi tikriausiai viena labiausiai žinomu miuziklų pasaulyje – „Aida“ ir vienas iš jų garso takelis – „Gods Love Nubia“ (Dievai myli Nubiją). Kas nežino, priminsiu, kad „Aida“ tai italų genijaus Giuseppe Verdi kūrinys apie išsilaisvinimo iš vergystės dvasią. Šiam kūriniui daugiau nei šimtas metų, tačiau iki šiol tebėra nuolat perdainuojamas ir visaip kitaip interpretuojamas. 

Versiją, kurią netrukus išgirsite, priklauso britų legendai Elton‘ui John, kuri tapo viena populiariausių versijų „Aidos“ istorijoje.

Pasiklausykite:

Bandymas padaryti dainą lietuviškai, sakyčiau, visai neblogai:

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Filmas: "Stebuklų alėja" / "El Callejon de los Milagros" / "Midaq Alley"

Sveiki visi,

Šįkart noriu pristatyti ir trumpai pakomentuoti meksikiečių dramą „Stebuklų alėja“ (El Callejon de los Milagros / Midaq Alley) (1995 m.). Na, šią Lietuvoje niekam nežinomą dramą pasiryžau pažiūrėti dėl to, kad kažkur visai netyčia užtikau įdomų straipsnį apie 1995 metais geriausią Meksikos filmą, kuriame vaidina Salma Hayek. Tikriausiai ši savaitė – tai jos savaitė, tad nedelsiant pažiūrėjau juostą ir likau maloniai nustebintas, kad senstelėjęs kinas visgi pasirodė intriguojantis, įdomus ir savitas. 

Meksikiečiai moka kurti rimtą filmą, tik šis vis tiek man pasirodė šiek tiek pamuiluotas, kai kurios peripetijos priminė serialus – turtingieji ir skurstantieji, pinigų klausimai, būrimas kortomis ir t.t. Rodos, idėjos surinktos į vientisą turėjo išpūsti bet kokį niekalą, tačiau visgi taip nenutiko. Patiko stipri ir įtaigi režisūra, ispanų aktoriai kartais slidinėjo ant banano, atrodė, kad vaidina atsargiai, neatsidavę šimtu procentų, tačiau pats pasakojimo tempas, mokėjimas sudominti istorija žiūrovą ir jį išlaikyti iki pat pabaigos, buvo geras. Pagaliau pamačiau kitokią Meksiką, ne vien tik narkotikų ir skurstančių žmonių kvartalus, tačiau paprastą ir įdomų vidutinio miestelėno gyvenimą, gražias Meksikos sostinės gatves, skverus, skirtumą tarp socialinių statusų ir paties žmogaus pasirinkimo galimybes. 

Daug, tikrai daug idėjų įdėta į šią dramą, pradedant žmogaus tapatybės ir susitaikymo klausimais ir baigiant tikėjimu kortų likimais. Filmas yra visko ir naivumo, ir rimtumo, ir juoko ,ir grožio, ir skurdo, ir prabangos... Žinot, kuriant tokį filmą labai lengva pripūsti visokių niekalų, džiaugiuosi, kad režisieriui pavyko išlaikyti balansą tarp visko ir nepamesti pačių herojų. Kažkuo labai naujoviško ar originalaus nepamatysite, tačiau galima tiesiog pasimėgauti „Stebuklų alėjos“ gyventojų džiaugsmais ir vargais. Man patiko.

Mano įvertinimas: 8.5/10
IMDb: 7.6 


 

Jūsų Maištinga Siela,

Filmas: "Drugelių metas" / "In The Time of the Butterflies"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti jau ne kartą matytą kino filmą „Drugelių metas“ (In the Time of The Butterflies) (2001 m.). Tai bendras meksikiečių ir amerikiečių kino produktas, užsakytas TV kanalo. Filme vaidina visas būrys garsiausių Meksikos aktorių, kurie kalba laužyta anglų kalba ir stengiasi perteikti Dominikos Respublikos atmosferą – socialinį ir dvasinį spaudimą iš tuomet šalį valdžiusio Dominikos diktatoriaus Trujillio (Truhiljo). Filmas mus grąžina į praėjusio amžiaus vidurį ir parodo vienos šeimos gyvenimą, užguitą Dominikos kraštą ir besąlyginį diktatoriaus garbinimą ir valdžią. Tai filmas, kuris iš esmės rekonstruoja realiai gyvenusių seserų Mirabal gyvenimą ir jų įtaką revoliucingame sukilime, kuris vėliau buvo pramintas „Drugelių metu“.

Išties puikus pasakojimas apie stiprias ir nepasiduodančias seseris, kurios dalyvauja pogrindinėje veikloje prieš Truhiljo režimą. Filmas bręsta iki visos šalies sukilimą, reikalauja daug žmogaus gyvybių ir dvasinės ištvermės. Iš pradžių galvoji, kad tai vidutinis filmas su ryškiu ispanišku akcentu, bet po to pastebi detales, nekomercinį bandymą atskleisti ne karinius ir politinius niuansus – jie puikiai išliko kontekstų ir pasekmių lygyje, bet pavaizduoti žmogaus kančią ir neteisybės potyrį, kurį patyrė Mirabal‘ių šeima. Žinoma, tragiškas finalas ir žiaurus susidorojimas „įkala“ emocinį vinį į širdį. Pirmą kartą šį filmą mačiau prieš ketverius metus, kai domėjausi Salmos Hayek kino biografija ir padarė nemenką įspūdį. Ir iki šiol manau, kad Minervos Mirabal vaidmuo Salmai Hayek labai tiko ir buvo pakankamai stiprus, įtaigus, dvasingas, atskleistas per politinį „žaginimą“. 

Filmą galima susieti ir su mūsų Lietuvos praeitimi, partizaniniu karu, šaltuoju karu Sovietiniais laikais prieš KGB tardytojus ir t.t. Manau, kad „Drugelių metas“ taip ir nebūtų atkeliavęs iki mūsų – filmas senokas, niekas jo neapsiimtų išversti, o štai aš pamaniau, kad tai puiki proga susipažinti su tiek mažai žinoma Karibų jūros valstybės istorija, tad išverčiau šį filmą į lietuvių kalbą ir netrukus jį galėsite išvysti torrent‘uose. Jeigu susidomėjote, tai pažiūrėkite. Ne itin didelio biudžeto istorinis biografinis filmas, mano galva, daug geresnis už prabangų TV irgi užsakytą, prieš tai matytą „Hemingvėjus ir Gelhonr“. Gero žiūrėjimo.

Įvertinimas: 8.5/10
IMDb: 6.8

 

Jūsų Maištinga Siela