2016 m. rugpjūčio 24 d., trečiadienis

Filmas: "Amerikos psichopatas" / "American Psycho"



Sveiki,

Būna, kada pro šalį pražiūri kokius nors labai garsius aktorius, kuriais žavisi visi, tačiau tau jie nepasiekiami kaip Mėnulis. Toks vienas iš tokių buvo amerikiečių aktorius Christian Bale, sukūręs gausybę puikių vaidmenų, tačiau man į akis kritęs visai neseniai, todėl nusprendžiau pasidairyti, ką jis sukūręs dar įsimintino ir taip „užšokau“ ant daug kam didelį įspūdį palikusį filmą „Amerikos psichopatas“ (angl. American Psycho) (2000). Tai siaubo elegancija, kurioje jaučiama S. Kubriko „Plačiai užmerktos akys“ erotiškumas ir žiaurumas, bet kartu tai juosta turinti ir „Kanibalas“ šaltakraujiško sadizmo.

Iš esmės man filmas patiko ne vienu aspektu. Visų pirma Christian Bale čia įtikinamai suvaidina aristokratą, kuris gali sau leisti daug... Žudyti prostitutes ir kitą dieną kalbėti nuoširdžiausiom frazėm apie verslą ir alkstančius Afrikos vaikus. Režisierei pavyko interpretuoti bipolį sutrikimą ir „užauginti“ žiūrovo akyse tiesiog kraują stingdantį veikėją, kurio skleidžiamą siaubą galima lyginti ne tik su A. Hičkoko legendiniu „Psichopatu“, bet ir „Avinėlių tylėjimu“. Apskritai puikus Ch. Bale vaidmuo, įsimintinas filmas, atmosfera ir kartu kažkoks sintetinis, sterilus aukštuomenės bendravimas, kad kelią įspūdį, jog kuo toliau žiūri šį filmą, tuo labiau stebina ir baugina aristokratų šėlionės ir požiūris į gyvenimą bei vip‘inį bendravimą.

Kaip jau sakiau, filme stipri aktorių vaidyba, o šioje juostoje pasirodo ne viena pirmo ryškumo žvaigždė, įskaitant ir crazy vaidmenis linkusį kine kurti Jarad Leto, tačiau ne dėl aktorių verta žiūrėti šį filmą, bet dėl sukauptos režisūrinės galios pamažu vystyti atmosferą ir „Švytėjimui“ prilygstantį siaubo trilerį, kurio baigtis sunkiai nuslopinama ir numatoma, nes apie ją paprasčiausiai negalvojama. Išties vykęs filmas. Patiks tiems, kurie mėgsta stiprias įtempto psichologinio sadizmo turinio filmus.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 64/100
IMDb: 7.6


Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Žmogžudystė" / "The Killing"



Sveiki,

Kad Stenlis Kubrikas yra genijus, tą tikriausiai pripažįsta didelė dalis kinomanų, o štai man, jo kiekvienas darbas vis jaučiamas kitaip. Yra jo darbų, kuriais iki šiol žaviuosi, pvz., „Plačiai užmerktos akys“, „Švytėjimas“, kurie kelia išties gerus prisiminimus. Vienas senesnių S. Kubriko darbų „Žmogžudystė“ (angl. The Killing) (1956) pasakoja kruopščiai suplanuotą apiplėšimą. Anuomet, kaip galite įspėti, filmas nesulaukė itin gero pasisekimo, viso labo vieną BAFTA nominacijos, tačiau šiandien filmas vertinimas kur kas labiau nei anuomet.

Būtų klaidinga sakyti, kad mane šis filmas sužavėjo, veikiausiai tik patiko dėl paties S. Kubriko kino evoliucijos. „Žmogžudystė“ taip skiriasi nuo paskutinio jo darbo „Plačiai užmerktos akys“ (1999), kad tiesiog neįtikėtina, kokias transformacijas ir kino eras išgyveno kūrėjas. Šioji juosta absoliučiai, taip ir norisi pasakyti „nekubriška“, nes joje vyrauja šešto dešimtmečio kino maniera, nes į galvą nebūtų atėję, jog tai to paties režisieriaus darbas. Ne daug žiūriu senojo retro kino, tačiau žiūrint neapleidžia jausmas, kad daug kas kaip teatre – vyro ir godžios tinginės žmonos santykiai (ak, kaip tipiška) atrodo, kaip „Santa Barbaros“ epizodas, tačiau kartu nesinori tikėti, kad „Žmogžudystėje“ veikėjai tokie patikliai naivūs, bet, regis, jie tokie ir yra. Sumanymas apiplėšti žirgų lenktynės iždą atrodo gana architektoniškai sukonstruota istorija. Šios istorijos žavesys yra tame, kad apiplėšimas anatomiškai pademonstruojamas su visais paprastai žiniasklaidoje nematomais užkulisiais. O kas nenorėtų pamatyti, kaip apiplėšiami bankai? Tiesą sakant, mane patį žavėjo ne tiek pati apiplėšimo istorija, kiek tos saldokos, bet vis tiek labai mielos tipiškai vaizduojamos vyrų ir moterų santykių peripetijos: tokios skaudžiai naivios, kad šiandien niekas nebesiryžta taip kurti, nebent bando stilizuoti kiną to dešimtmečio kino manieromis.

„Žmogžudystė“ gana klasikinio tipažo juosta, kuri, kažin, ar yra itin reikšminga juosta S. Kubrikio kino karjeroje, tačiau žavėtis visų pirma galima juoda-balta spalvomis, retro manieromis, naiviomis intrigomis, teatralizuotu apiplėšimu ir netikrovišku smurtu. Yra tam savotiško žavesio. 

Mano įvertinimas: 8/10
IMDb: 8.0


Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Lemon Joy "Kažkada" / "Navsegda"



Sveiki,

Jau labai seniai norėjau padaryti šį įrašą. Būtų banalu sakyti, kad noriu pristatyti šią dainą, nes ją tikriausiai žino jeigu ne visi, tai tikrai visi yra ją girdėję. Kažkada rinkausi vyno butelį ir „Maximoje“ užgrojo šitą dainą. Pamenu, kaip staiga ėmė viskas suktis ratu, lyg pereičiau į sapno registrą, nuo tada ši daina lyg kažkoks neišsipildęs sapnas, pilnas elektroninės muzikos, to puikaus į jokią kitą lietuvišką muziką nepanaši daina, kaip, beje, ir daugelis Lemon Joy kūrinių.

Daina „Kažkada“ tikriausiai nuo šiol yra žinomiausia Lemon Joy daina, kuri turi ir rusišką versiją kiek kitokiu pavadinimu – „Navsegda“. Pirmą kartą daina pasirodė ne taip ir seniai 2011 metais albume „Stebuklas“ ir beregint tapo hitu. Akivaizdu, kad dainą sukurti įkvėpė „Moder Talking“ grupės muzika. Tiesa, nesu tikras, ar man priimtinas tas keistas vaizdo klipas, kuris primena dešimto dešimtmečio prastai suręstus Rytų Europos šalių klipus (regis, to stengtasi sąmoningai), tačiau žinau tik vieną, kad tai nuo šiol geriausia Lemon Joy daina, kuri kone kasdien man skamba mp3. Pasiklausykime lietuviškos ir rusiškos versijų:

Daina „Kažkada“ ir vaizdo klipas:


Daina „Navsegda“:


Jūsų Maištinga Siela