Rodomi pranešimai su žymėmis Cara Seymour. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Cara Seymour. Rodyti visus pranešimus

2018 m. gruodžio 5 d., trečiadienis

Filmas: "Adaptacija" / "Adaptation."


Sveiki,

Retai kada žiūriu filmą antrąkart, bet pastebėjau tendenciją, kad yra filmų, kuriuos noriu „patirti“ antrąkart, nes jausmai ir atmintis dažnai nublunka. Vienas iš tokių filmų buvo „Oskarais“ įvertinta kino juosta „Adaptacija“ (angl. Adaptation) (2002). Taip jau nutinka, kad kai kurie režisieriai tiesiog savo kūrinius, kad ir kokius besukurtų, yra pasmerkę milžiniškam populiarumui ir „Oskarams“. Režisierius Spike Jonze sukūręs tokius hitus, laikomais šedevrais kaip „Būti Džonu Malkovičiumi“ (1999), „Ji“ (2013) bei „Maksas ir maksimonstrai“ (2009) iš tikrųjų savo unikalia kino kalbėjimo forma moka papasakoti istoriją.

Filmas „Adaptacija“ – daugiasluoksnė drama, kurioje pasakojama apie kūrybines dirbtuves, ilgą adaptacijos laikotarpį, kai aktoriaus Nicolo Cage personažas bando iš knygos apie orchidėjas pritaikyti scenarijų kino filmui, na, o tada prasideda... Keliais laiko juostomis pasakojama istorija, iš esmės pasakoja ir knygos turinį, ir scenaristo gyvenimo užkulisius, ir rašytojos-žurnalistės gyvenimo istoriją. Kas smagiausia, geriausia šiame filme? Tikriausiai, kad kalbant apie scenarijaus adaptavimą kinui, pats filmas kaip ir gyvenimas įgauna adaptavimosi procesų, todėl išeina toks gana originalus eksperimentinis dalykas, kaip dvigubas gyvenimas kine, išreikštas erotiškai, lengvai kriminalizuojant veikėjų gyvenimus. Labai graži poetinė kalba, sklindanti iš knygos, leidžia įgalinti filosofinį lygmenį, gretinant orchidėjų ypatumus su žmogaus prigimties raiškos įvairove.

Puikius vaidmenis sukuria Meryl Streep ir Nicolas Cage, įdomus ir „Oskaru“ už šį vaidmenį įvertintas aktorius Chris Cooper. Gal kai kam ši istorija atrodys chaotiška, ne tokia šmaikšti, kaip „Būti Džonu Malkovičiumi“, bet būtent istorijos poetiškumas, ta kūrybos kibirkšties kančia man labiausiai ir patiko šiame užburiančiame ir malonumą teikiančioje juostoje. Visgi vienas dalykas nuvylė – staigi ir „netikėta“ pabaiga pelkėse, kai romus ir filosofinis pasakojimas staiga įgauna kažin kokių rašytojams „iš durnumo“ tikriausiai, išspraustos trilerio pabaigos. Krokodilų draskomas nusikaltėlis, narkomanė žurnalistė... kažkaip viskas praplaukė pabaigoje kaip pigi nesąmonė, tačiau netgi toje nesąmonėje galima įžiūrėti tam tikrą norą pasijuokti ir išspręsti scenarijaus trūkumo problemas pačiu šabloniškiausiu būdu – mirtimi ir drama. Nieko neprikibsi, genialu.

P. S. Pasirodo, ČIA yra senasis įrašas apie šį filmą, darytas 2011 metais ir įvertinas sutapo su šiandienos įvertinimu. Nesiadaptuoju?

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 83/100
IMDb:7.7


Jūsų Maištinga Siela

2016 m. rugpjūčio 24 d., trečiadienis

Filmas: "Amerikos psichopatas" / "American Psycho"



Sveiki,

Būna, kada pro šalį pražiūri kokius nors labai garsius aktorius, kuriais žavisi visi, tačiau tau jie nepasiekiami kaip Mėnulis. Toks vienas iš tokių buvo amerikiečių aktorius Christian Bale, sukūręs gausybę puikių vaidmenų, tačiau man į akis kritęs visai neseniai, todėl nusprendžiau pasidairyti, ką jis sukūręs dar įsimintino ir taip „užšokau“ ant daug kam didelį įspūdį palikusį filmą „Amerikos psichopatas“ (angl. American Psycho) (2000). Tai siaubo elegancija, kurioje jaučiama S. Kubriko „Plačiai užmerktos akys“ erotiškumas ir žiaurumas, bet kartu tai juosta turinti ir „Kanibalas“ šaltakraujiško sadizmo.

Iš esmės man filmas patiko ne vienu aspektu. Visų pirma Christian Bale čia įtikinamai suvaidina aristokratą, kuris gali sau leisti daug... Žudyti prostitutes ir kitą dieną kalbėti nuoširdžiausiom frazėm apie verslą ir alkstančius Afrikos vaikus. Režisierei pavyko interpretuoti bipolį sutrikimą ir „užauginti“ žiūrovo akyse tiesiog kraują stingdantį veikėją, kurio skleidžiamą siaubą galima lyginti ne tik su A. Hičkoko legendiniu „Psichopatu“, bet ir „Avinėlių tylėjimu“. Apskritai puikus Ch. Bale vaidmuo, įsimintinas filmas, atmosfera ir kartu kažkoks sintetinis, sterilus aukštuomenės bendravimas, kad kelią įspūdį, jog kuo toliau žiūri šį filmą, tuo labiau stebina ir baugina aristokratų šėlionės ir požiūris į gyvenimą bei vip‘inį bendravimą.

Kaip jau sakiau, filme stipri aktorių vaidyba, o šioje juostoje pasirodo ne viena pirmo ryškumo žvaigždė, įskaitant ir crazy vaidmenis linkusį kine kurti Jarad Leto, tačiau ne dėl aktorių verta žiūrėti šį filmą, bet dėl sukauptos režisūrinės galios pamažu vystyti atmosferą ir „Švytėjimui“ prilygstantį siaubo trilerį, kurio baigtis sunkiai nuslopinama ir numatoma, nes apie ją paprasčiausiai negalvojama. Išties vykęs filmas. Patiks tiems, kurie mėgsta stiprias įtempto psichologinio sadizmo turinio filmus.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 64/100
IMDb: 7.6


Jūsų Maištinga Siela

2015 m. gruodžio 14 d., pirmadienis

Filmas: "Ruandos viešbutis" / "Hotel Rwanda"




Sveiki, visi,

Afrikietiška „Šindlerio sąrašo“ versija vadinama Terry George režisuota istorinė drama „Ruandos viešbutis“  (angl. Hotel Rwanda) (2004), sukrėtusi daugybę žiūrovų. Tai pasakojimas apie vieną realų žmogų ir jo sudėtingą situaciją per 1994 metų Ruandos genocidą, kai dvi gentys (tuciai ir hutai) tarpusavyje nesutarė, papasakota asmeninė ir visos tautos tragedija. Mano galva, pats filmas režisūros atžvilgiu neprilygsta „Šindlerio sąrašui“, tačiau medžiaga ir tema išties ne ką mažiau šokiruoja.

Išžudyta tūkstančiai Ruandos gyventojų, kai hutai sukyla prieš vietinę valdžią ir barbariškai pradeda prievartauti moteris, tempti iš namų žmones, juos daužyti ir šaudyti tiesiog kieme ant vejos. Pagrindinis herojus Paulas yra sukilėlių gentines hutas, tačiau jo žmona tuci ir jie glaudžiasi Ruandos viešbutyje, skirtame turistams ir šiaip čia apsistojusiems baltaodžiams, juos saugo JTO. Hutų sukilėliai bijo prisiartinti prie viešbučio, tačiau netrukus visai Ruandai JTO atsuka nugarą, surenka baltaodžius ir juos saugiai išgabena, palikdama filmo herojų ir daugybę nuskriaustų vietinių glaustis viešbutyje. Karo žaidimo taisyklės ir diplomatinį charakterį turintis Paulas privalo išsaugoti kuo daugiau gyvybių...

Istorija išties pritrenkianti ir sunkiai įsivaizduojama realiai, filme, mano nuomone, tik priartėjama prie tikrosios dramos, daugybė humanistinių intarpų, netgi perdėtos romantikos elementų. Filmas taip pat kritikuoja JTO ir Amerikos politiką, todėl juostai buvo trukdoma pasiekti kino teatrus, tačiau sunku patikėti, kokia tikroji padėtis buvo Ruandoje 1994 metų pavasarį. Daug negirdėtų ir nežinomų Ruandos istorinių faktų, JTO veiklos istorija ir ne visada humaniška Amerikos karių veiksmai ir įsakymai. Ar tikrai neverta gelbėti tautą, jei ši neturi ko pasiūlyti gelbėjimo organizacijoms? Išties didelis geras ir sukrečiantis filmas apie didvyrį karo apsuptyje, kur laimi asmenybė, o ne paleista kulka.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 79/100
IMDb: 8.1


Jūsų Maištinga Siela