Filmas: "Ruandos viešbutis" / "Hotel Rwanda"

Sveiki, visi,

Afrikietiška „Šindlerio sąrašo“ versija vadinama Terry George režisuota istorinė drama „Ruandos viešbutis“  (angl. Hotel Rwanda) (2004), sukrėtusi daugybę žiūrovų. Tai pasakojimas apie vieną realų žmogų ir jo sudėtingą situaciją per 1994 metų Ruandos genocidą, kai dvi gentys (tuciai ir hutai) tarpusavyje nesutarė, papasakota asmeninė ir visos tautos tragedija. Mano galva, pats filmas režisūros atžvilgiu neprilygsta „Šindlerio sąrašui“, tačiau medžiaga ir tema išties ne ką mažiau šokiruoja.

Išžudyta tūkstančiai Ruandos gyventojų, kai hutai sukyla prieš vietinę valdžią ir barbariškai pradeda prievartauti moteris, tempti iš namų žmones, juos daužyti ir šaudyti tiesiog kieme ant vejos. Pagrindinis herojus Paulas yra sukilėlių gentines hutas, tačiau jo žmona tuci ir jie glaudžiasi Ruandos viešbutyje, skirtame turistams ir šiaip čia apsistojusiems baltaodžiams, juos saugo JTO. Hutų sukilėliai bijo prisiartinti prie viešbučio, tačiau netrukus visai Ruandai JTO atsuka nugarą, surenka baltaodžius ir juos saugiai išgabena, palikdama filmo herojų ir daugybę nuskriaustų vietinių glaustis viešbutyje. Karo žaidimo taisyklės ir diplomatinį charakterį turintis Paulas privalo išsaugoti kuo daugiau gyvybių...

Istorija išties pritrenkianti ir sunkiai įsivaizduojama realiai, filme, mano nuomone, tik priartėjama prie tikrosios dramos, daugybė humanistinių intarpų, netgi perdėtos romantikos elementų. Filmas taip pat kritikuoja JTO ir Amerikos politiką, todėl juostai buvo trukdoma pasiekti kino teatrus, tačiau sunku patikėti, kokia tikroji padėtis buvo Ruandoje 1994 metų pavasarį. Daug negirdėtų ir nežinomų Ruandos istorinių faktų, JTO veiklos istorija ir ne visada humaniška Amerikos karių veiksmai ir įsakymai. Ar tikrai neverta gelbėti tautą, jei ši neturi ko pasiūlyti gelbėjimo organizacijoms? Išties didelis geras ir sukrečiantis filmas apie didvyrį karo apsuptyje, kur laimi asmenybė, o ne paleista kulka.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Aeon Flux" / "Æon Flux"

Sveiki, kino gerbėjai,

Vakar teko visai netikėtai pamatyti fantastinę amerikiečių kino juostą „Aeon Flux“ (angl. Aeon Flux) (2005), kurį režisavo „Dženiferės kūno“ režisierė Karyn Kusama. Filmas iškart patraukė viena gražiausių Holivudo aktorių ir „Oskarų“ laureačių Charlize Theron – juoda plaukų spalva ir Millos Jovovich panašumas filme „Ultravioletas“ – su niekuo nesupainiojamas.

O šiaip, tausodamas Jūsų ir savo brangų laiką, pasakysiu, kad seniai neteko regėti tokio nevykusio fantastinio filmo. Charlize Theron būvimas filme prasideda ir tuo tikriausiai pasibaigia „visas šis gėris“, nes filmas tuščiaviduris kaip krabo kiaukutas. Turinys ir prasmė – nieko nerasta, kompiuterinė grafika – balansuojanti ties „gero pravalo“ riba. Daug judesio, bėgimo, susišaudymų, tačiau jis erzinantis, herojai atlieka kažkokią misiją, nei žiūrovui aišku kam, kodėl ir dėl ko visa tai daroma – aišku, gale filmo viskas paaiškėja. Filmas neturi nė kruopelytės meninės vertės, aktorinis judesys – bevertis, atmosfera apgailėtina, gal net labiau, nei paskutinėse „Absoliutaus blogio“ epopėjos dalyse. Galima be jokio gėdos jausmo užmigti ir parpti dvi geras valandas.

Vis dar nesuvokiu, kaip ir kodėl tokie apgailėtini filmai užpildo eterį. Kategoriškai nerekomenduoju, nebent... Nebent rizikuojate savo sveikata. 

Mano įvertinimas: 2/10

Kritikų vidurkis: 36/100

IMDb:5.5

Jūsų Maištinga Siela