Tikriausiai esu
keistuolis, kad traukiu tokius menkai kam žinomus atlikėjus kaip Lisa Ekdahl (g. 1971). Tiesą sakant,
net nesu tikras, ar man šioji atlikėja ir daina iš tikrųjų patinka, bet
neabejoju, jog kažkam tikrai patiks. L. Ekdahl 1994 metais Švedijoje su
debiutiniu albumu tapo tikra sensacija ir išrinkta Švedijos Grammy
apdovanojimuose kaip geriausia metų atlikėja.
Per savo karjerą atlikėja
išleido jau 10 solinių albumų ir yra mėgstama ne tik Švedijoje, bet ir
kaimynėse šalyse, mat atlikėja dainuoja ne tik gimtąja kalba, bet ir angliškai.
Jos daina „Bortom det bla“ apie jūros mėlynumą akyse gali patikti itin geros
lyrikos mėgėjams. Nesu tikras, ar daina labiau patinka už pačią muziką, tačiau
visumoje tokia jauki dermė ir kone vaikiškas atlikėjos balsas leidžia trumpam užsimiršti...
Daina iš antrojo solinio atlikėjos albumo tuo pačiu pavadinimu, pasirodžiusiu
1996 metais.
Tiesiog nieko daugiau ir
nebesakysiu, tiesiog pasiklausykite:
Praėjo dar viena savaitė
ir nutariau, kad vėl verta brūkštelėti apie šeštadienį įvykusią Nacionalinę
Eurovizijos atranką į 2017 metų Euroviziją, kuri vyks Kijeve. Ir šįkart
pasidalysiu tomis dainomis, kurios patiko ir vertos jeigu neatstovauti, tai
bent jau patekti į kitą atrankos etapą.
Taip, šioji atrankos
dalis, man atrodo, buvo kol kas pati stipriausia, o pati nykiausia – pirmoji. Pasirodė
įdomioji Vilija, kuri bandė padaryti įspūdį keistoku kūriniu, kuris visai
patiko užsieniečių klausytojams (bent tą pastebėjau iš komentarų), o štai
komisijai jos kūrinys absoliučiai nepatiko. Man asmeniškai Vilijos sceninis
įvaizdis buvo daug įdomesnis nei pati daina, nes dainai kažko lyg ir
pritrūko...
Daug pagyrų sulaukė Greta
Zazza, kuri atliko modernų ir šiuolaikišką kūrinį, tačiau nei jos pasirodymas,
nei daina, kuri pakerėjo komisiją, man asmeniškai nepatiko. Gal problema, kad
tokios muzikos apskritai nelabai mėgstu? Greta šovė į aukštumas ir pirmu
numeriu pateko į kitą etapą. Kad ir kaip toliau jai seksis, nenorėčiau, kad šis
kūrinys atstovautų Lietuvai.
Merginų grupė „Strėlės“,
atsiprašau, norėjo atrodyti tarsi mokinukės, kas sveikintina, nes tos modernios
kampuotos suknelės baisiai ant tos scenos atrodo, tačiau subtiliai atlikta
daina „Šunsnukis“ pasirodė nuobodi ir po vienos minutės išlėkiau į virtuvę
užkandžiauti, nes nepadarė absoliučiai jokio įspūdžio...
Milda Martinkėnaitė ir
Saulenė buvo absoliučiai nuobodus duetas. Pernykštė Saulenės daina man taip
patiko, o šiemet tiesiog kažkoks košmaras. Pabaigoje reikėjo, kad jas pervažiuotų
koks traktorius ir tai būtų toks įspūdis, o dabar tiesiog ne duetas, o Jehovos
liudytojos prie durų.
Marius Petrauskas be galo
nuoširdus ir taip stengėsi, tačiau nežinau, kokia turi gerumo baladė ir
atlikėjas, kad galėtume siųsti tokią dainą, nes tokių būna kasmet apie dešimt
pačioje Eurovizijoje ir tikrai ne visos įveikia pirmąją barjerą. Bet geriau už
Lacko iš pirmojo etapo.
Virgis Valuntonis turi
itin sodrų ir gražų balsą, tačiau daina absoliučiai nuobodi, bet labiausiai
mane nustebino jo apranga – baisu! Tas odinis švarkelis, išryškinantis pilvą,
absoliučiai nederėjo ir priminė kažką iš Gariūnų, kurie suka ratus... Daina
nuobodi, įvaizdis košmaras, bet bent balsas geras.
Merginų grupė „Hit“ –
šablonų šablonas. Kaip sunku susidainuoti grupėje ir, atrodo, kad kaip solo
atlikėjos jos daug geresnės, tačiau daina nepatiko, o įvaizdis – trys kebabai
folijoje man nepadarė jokio įspūdžio, o štai batus dar ilgai atsiminsiu. Gaila,
apie dainą to pasakyti negaliu.
Ieva Zasimauskaitė ir
Vidas Bareikis, pamaniau, nuo pirmųjų kadrų, kad va čia tai bus...
Scenografija, žaismingumas, tačiau daina tokia siaubinga, kad nesiklausyčiau
net tada, kai jau nieko nebeturėčiau mp3 grotuve. Daina košmaras, o ne daina.
Erika Astrauskaitė, kad
ir kaip ji man patiktų, šįkart yra viena iš tų dainų, kurios slinko ir
praslinko. Nebuvo, kad sunervino, bet ir nebuvo: va, šita tai gerulė daina!
Tiesiog šįkart tokia vidutinė, o juk ir per vidurį kažkas turi užimti
pozicijas.
Gražvydas Sidiniauskis
turi išties puikų balsą ir Stano prastūmęs jį į televizinę rinką tikrai
nesuklydo. Gražiai atliko gražią dainą, tačiau dainos vis tiek nesiųsčiau į
Euroviziją.
Vienas baisiausių
pasirodymų buvo Dovydas Petrošius: nei daina, nei sceninis judesys, nei ta
baimė besipilanti iš akių ne tik nepadarė įspūdžio, bet buvo nuobodu ir net
šiek tiek nejauku žiūrėti. Nepasiruošta iki galo...
Tai kas man iš viso to tą
vakarą patiko? Aišku, kad Lolita Zero! Nuostabus parodijuojantis pasikėlusias
divas pasirodymas. Gytis Ivanauskas puikiai padirbėjo ir, galvoju beveik Jazzu
žodžiais, kad pernelyg mes rimtai žiūrime į tą Euroviziją ir reikia mums
karnavalo ir kodėl Lolita negalėtų atstovauti, juolab, kad užsieniečiams
pasirodymas patiko, o kai kurie supeikė, o supeikė tik tie patys nieko
nesuprantantys lietuviai užsienyje.
Kita daina, kuri man
patiko ir patiko ypač atlikimas, buvo „Fusedmarc“. Nežinau, ar siųsčiau po
Lolitos pasirodymo į Euroviziją, tačiau kažkaip man toji mergaičiukė tiko ir
patiko.
Aišku, lengviausia
kritikuoti, o štai nueiti, sukurti ir padaryti gerai gali iš tikrųjų ne
kiekvienas, todėl visos vidutinybės ir nepavykę sprendimai tik dar labiau
numargina visą šią atranką, o tai juk nėra blogai.
Radau interneto platybėse
šį puikų juokelį, kuris tikriausiai iliustruoja vieną geriausių lietuvių
savybių: kartais reikia pasijuokti iš savęs ir savo nevykusios valdžios. Nežinau,
kokia turi būti auksinė politikų reputacija, kad neišlįstų jųjų mėšlas į
paviršių šiais laikais, kai vienas pirstelėjimas gali kainuoti Seimo kadenciją.
Žiniasklaida ir viešumas viena galingiausių valdžių ir visai nestebina, kad
naujojo išrinkto Seimo narių „skerdynės“ prasidėjo taip anksti ir reikia
manyti, kad kas savaitę sulauksime vis naujų G. Kildišienės pasekėjų – Lietuvai
reikia skandalų, nors ir juokingų.
Kol žiniasklaida
eskaluoja šias nesąmones, bandydami kiek įmanoma išpūsti burbulą, mums belieka
į viską žiūrėti kaip į serialą.
